Išeitinės išmokos Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Darbo santykių nutraukimas – situacija, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria daugelis darbuotojų ir darbdavių. Vienas svarbiausių aspektų šioje situacijoje yra išeitinė išmoka. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra išeitinė išmoka, kokiais atvejais ji priklauso, kaip apskaičiuojama, kokie mokesčiai taikomi ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos bei problemos, susijusios su išeitinėmis išmokomis.

Kas yra išeitinė išmoka?

Išeitinė išmoka – tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, nutraukiant darbo sutartį tam tikrais Darbo kodekse numatytais atvejais. Ši išmoka skirta sušvelninti darbuotojo patiriamus finansinius sunkumus netekus darbo ir padėti jam lengviau pereiti į naują gyvenimo etapą, ieškant kito darbo.

Kada priklauso išeitinė išmoka?

Išeitinė išmoka priklauso ne visais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Pagrindiniai atvejai, kai darbuotojui priklauso išeitinė, yra šie:

• Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, struktūrinių pertvarkymų, įmonės likvidavimo ar bankroto).
• Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia (kai nėra darbuotojo kaltės, bet darbdavys turi teisę nutraukti sutartį, iš anksto įspėjęs darbuotoją ir sumokėjęs didesnę išeitinę išmoką).
• Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų keitimu (pavyzdžiui, darbo užmokesčio mažinimu, darbo vietos perkėlimu į kitą miestą ir pan.).

• Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (pavyzdžiui, jei darbuotojas negali tęsti darbo dėl sveikatos būklės, patvirtintos gydytojų komisijos išvada).
• Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas pripažįstamas netekusiu darbingumo.
• Kai darbuotojas išeina į pensiją. Svarbu paminėti, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, jei tai numatyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Įstatymas tiesiogiai nenustato prievolės mokėti išeitinę išmoką išeinant į pensiją, jei tai nenumatyta sutartyse.

Kada išeitinė išmoka nepriklauso?

Išeitinė išmoka nepriklauso, jei darbo sutartis nutraukiama:

• Darbuotojo iniciatyva (išskyrus atvejus, kai darbuotojas nutraukia sutartį dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo).
• Šalių susitarimu (jei susitarime nenumatyta išeitinė išmoka).
• Darbuotojo prašymu, kai nėra svarbių priežasčių.
• Pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui (išskyrus atvejus, kai sutartis tampa neterminuota).
• Darbuotojui mirus.
• Dėl darbuotojo kaltės (pavyzdžiui, dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, darbuotojo padarytos žalos darbdaviui).

Kaip apskaičiuojama išeitinė išmoka?

Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Darbo kodeksas nustato minimalius išeitinių išmokų dydžius:

• Nuo 1 mėnesio iki 1 metų – 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
• Nuo 1 iki 3 metų – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
• Nuo 3 iki 5 metų – 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
• Nuo 5 iki 10 metų – 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
• Nuo 10 iki 20 metų – 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
• Daugiau kaip 20 metų – 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Darbdavio valia nutraukiant darbo sutartį, išeitinė išmoka yra didesnė ir siekia 6 vidutinius darbo užmokesčius.

Svarbu: Kolektyvinėse ar darbo sutartyse gali būti numatyti ir didesni išeitinių išmokų dydžiai.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, imant paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį.

Pavyzdys: Darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1000 eurų. Jo darbo stažas įmonėje – 7 metai. Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jam priklausytų 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, t.y. 3000 eurų (1000 Eur x 3).

Išeitinių išmokų apmokestinimas

Išeitinės išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis. Tačiau taikomos tam tikros lengvatos.

Neapmokestinamasis minimumas (NPD) taikomas tik tai išeitinės išmokos daliai, kuri neviršija 6 vidutinių darbo užmokesčių. Viršijanti dalis apmokestinama įprastai. VSD įmokos skaičiuojamos nuo visos išeitinės išmokos sumos.

Dažniausios klaidos ir problemos

• Netinkamas išeitinės išmokos dydžio apskaičiavimas. Darbdaviai kartais neteisingai apskaičiuoja darbuotojo vidutinį darbo užmokestį arba neįvertina viso darbo stažo.
• Išeitinės išmokos nemokėjimas arba vėlavimas ją išmokėti. Tai yra šiurkštus Darbo kodekso pažeidimas, už kurį darbdaviui gali būti skiriama administracinė atsakomybė.
• Ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Darbuotojas ir darbdavys gali nesutarti dėl to, ar darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir ar darbuotojui priklauso išeitinė išmoka.
• Netinkamas išeitinės išmokos apmokestinimas. Būtina teisingai pritaikyti NPD ir apskaičiuoti VSD įmokas.
• Kolektyvinės sutarties nuostatų nepaisymas. Jei kolektyvinėje sutartyje numatytos palankesnės sąlygos darbuotojams (pvz., didesnės išeitinės išmokos), darbdavys privalo jų laikytis.
• Nepakankamas darbuotojų informavimas. Darbdavys privalo aiškiai ir suprantamai informuoti darbuotojus apie jų teises, susijusias su išeitinėmis išmokomis.
• Išeitinės išmokos „vokeliuose”. Tai ne tik neteisėta, bet daro žalą darbuotojo socialinei apsaugai.
• Spaudimas darbuotojui pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu be išeitinės. Darbuotojas turėtų žinoti savo teises ir nepasiduoti tokiam spaudimui.

Ką daryti, jei darbdavys nemoka išeitinės išmokos?

Jei darbdavys nevykdo savo pareigos sumokėti išeitinę išmoką arba ją vėluoja išmokėti, darbuotojas turi teisę:

• Kreiptis į darbdavį raštu, reikalaudamas sumokėti priklausančią išeitinę išmoką.
• Nesulaukus atsakymo arba gavus neigiamą atsakymą, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). VDI gali atlikti patikrinimą ir skirti darbdaviui baudą.
• Kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija.
• Kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti darbdavį sumokėti išeitinę išmoką, priteisti delspinigius ir atlyginti patirtą žalą.

Apibendrinimas

Išeitinė išmoka yra svarbi darbuotojo socialinė garantija, padedanti jam finansiškai apsisaugoti netekus darbo. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turėtų gerai išmanyti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias išeitinių išmokų mokėjimą, kad būtų išvengta nesusipratimų ir ginčų. Žinios apie išeitinių išmokų apskaičiavimą, apmokestinimą ir mokėjimo tvarką padės užtikrinti sklandų ir teisėtą darbo santykių nutraukimą.