Svaras: Nuo senovės matavimo vieneto iki šiuolaikinės valiutos

Žodis „svaras” daugeliui iš karto asocijuojasi su Jungtine Karalyste ir jos valiuta – svaru sterlingų. Tačiau svaro istorija yra kur kas gilesnė ir platesnė, apimanti ne tik pinigus, bet ir senovinius masės matavimo vienetus, naudotus įvairiose Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Svaras kaip masės matavimo vienetas

Svaras, kaip masės vienetas, turi labai senas šaknis. Jo kilmė siejama su senovės Roma, kur buvo naudojama libra (lot. *libra pondo* – svaro svoris). Iš šio lotyniško žodžio ir kilo daugelio Europos kalbų žodžiai, reiškiantys svarą (angl. *pound*, vok. *Pfund*, it. *lira* – pastarasis, tiesa, dažniau siejamas su valiuta). Romėnų libra buvo lygi maždaug 327 gramams. Šis matavimo vienetas paplito po visą Romos imperiją ir išliko aktualus net ir jai žlugus.

Viduramžiais Europoje egzistavo daugybė skirtingų svarų. Kiekvienas regionas, o kartais net ir miestas, turėjo savo svaro versiją, kuri galėjo skirtis svoriu. Tai kėlė nemažai painiavos prekyboje ir reikalavo sudėtingų perskaičiavimų. Pavyzdžiui, buvo naudojami Karolio Didžiojo svaras (apie 408 gramai), Trojos svaras (apie 373 gramai), Vienos svaras (apie 560 gramų) ir daugelis kitų.

Svaras Lietuvoje

Svaras: Nuo senovės matavimo vieneto iki šiuolaikinės valiutos

Lietuvoje svaras, kaip masės vienetas, taip pat buvo naudojamas nuo seno. Jis buvo žinomas kaip „lietuviškas svaras” arba „Vilniaus svaras”. Lietuviškas svaras buvo lygus maždaug 409,5 gramo, labai artimas Karolio Didžiojo svarui. Tai rodo glaudžius prekybinius ir kultūrinius ryšius su Vakarų Europa. Svaras buvo naudojamas sverti įvairioms prekėms, ypač grūdams, vaškui, linams ir kitiems žemės ūkio produktams. Jis buvo svarbi prekybos dalis tiek vietinėje rinkoje, tiek ir tarptautinėje prekyboje, pavyzdžiui, su Hanzos miestais.

Lietuviškas svaras buvo dalijamas į smulkesnius vienetus. Dažniausiai buvo naudojamas uncijos (1/12 svaro) ir grašiai (1/96 svaro, nors grašio svoris laikui bėgant kito). Šie smulkesni vienetai buvo patogūs kasdienėje prekyboje, ypač perkant brangesnes prekes, pavyzdžiui, prieskonius ar vaistus.

Nuo XVI amžiaus, ypač po Liublino unijos, Lietuvoje vis labiau įsigalėjo Lenkijos matų sistema, kurioje svaras taip pat buvo svarbus vienetas. Lenkiškas svaras buvo šiek tiek lengvesnis už lietuvišką (apie 405 gramai), tačiau palaipsniui išstūmė vietinį variantą.

Svaras sterlingų: Jungtinės Karalystės valiuta

Šiandien, kalbant apie svarą, dažniausiai turimas omenyje svaras sterlingų (angl. *pound sterling*, GBP) – oficiali Jungtinės Karalystės valiuta. Jo simbolis yra £, kilęs iš lotyniško žodžio *libra*. Svaras sterlingų yra viena seniausių pasaulyje tebenaudojamų valiutų. Jo istorija siekia VIII amžių, kai Anglijoje buvo pradėtos kaldinti sidabrinės monetos, vadintos pensais (angl. *penny*). Iš 240 pensų buvo galima gauti vieną svarą sidabro – iš čia ir kilo pavadinimas „svaras sterlingų”.

Iš pradžių svaras sterlingų buvo ne tik piniginis vienetas, bet ir masės vienetas – vienas svaras sidabro atitiko vieną svarą pinigų. Tačiau laikui bėgant sidabro kiekis monetose mažėjo, o svaro sterlingų vertė atsiskyrė nuo sidabro svorio. XVII amžiaus pabaigoje, įkūrus Anglijos banką, buvo pradėti leisti banknotai, kurie palengvino prekybą ir padėjo stabilizuoti valiutą.

XIX amžiuje, Didžiosios Britanijos imperijos klestėjimo laikais, svaras sterlingų tapo viena svarbiausių pasaulio valiutų. Jis buvo naudojamas tarptautiniuose atsiskaitymuose, o daugelis šalių savo valiutas susiejo su svaru sterlingų. Net ir po dviejų pasaulinių karų, kurie susilpnino Didžiosios Britanijos ekonominę galią, svaras sterlingų išliko svarbia rezervine valiuta.

Svaras Šiandien

Nors Jungtinė Karalystė prisijungė prie Europos Sąjungos, ji neatsisakė savo nacionalinės valiutos ir neįsivedė euro. Svaras sterlingų ir toliau išlieka stipria ir stabilia valiuta, nors jo kursas kitų valiutų atžvilgiu nuolat svyruoja. „Brexit”, Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, taip pat turėjo įtakos svaro sterlingų vertei, sukeldamas tam tikrą neapibrėžtumą.

Be Jungtinės Karalystės, svaras sterlingų yra oficiali valiuta ir kai kuriose kitose teritorijose, pavyzdžiui, Gernsyje, Džersyje, Meno saloje, Pietų Džordžijoje ir Pietų Sandvičo salose, Britų Antarktidos teritorijoje, Tristane da Kunjoje. Taip pat egzistuoja kitos valiutos, vadinamos svarais, kurios yra susietos su svaru sterlingų, pavyzdžiui, Folklando salų svaras, Gibraltaro svaras, Šv. Elenos salos svaras.

Įdomūs faktai apie svarą

  • Seniausias tebenaudojamas banknotas yra Anglijos banko išleistas 50 svarų banknotas, kuris pirmą kartą pasirodė 1725 metais.
  • Ant svarų sterlingų banknotų vaizduojami įvairūs istoriniai asmenys, išskyrus karališkosios šeimos narius. Dažniausiai tai – mokslininkai, rašytojai, menininkai.
  • Per visą istoriją svaro sterlingų vertė smarkiai keitėsi. Manoma, kad vienas svaras 1209 metais turėjo tokią pačią perkamąją galią, kaip keli šimtai svarų šiandien.
  • Svaras sterlingų yra viena iš nedaugelio valiutų, kuri niekada nebuvo devalvuota dešimtainės sistemos pagrindu. Tradiciškai jis buvo dalijamas į 20 šilingų, o šilingas – į 12 pensų. Tik 1971 metais Jungtinė Karalystė perėjo prie dešimtainės sistemos, ir dabar vieną svarą sudaro 100 pensų.
  • Žodis „sterlingų” kilmė nėra visiškai aiški. Yra kelios teorijos. Viena iš jų teigia, kad jis kilęs iš senovės anglų kalbos žodžio *steorra*, reiškiančio „žvaigždė”, nes ant pirmųjų normanų pensų buvo vaizduojamos mažos žvaigždutės. Kita teorija sieja žodį „sterlingų” su Velykų pirklių iš Rytų Vokietijos pavadinimu – *Easterlings*.

Svaro Ateitis

Svaro, kaip ir bet kurios valiutos, ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių – ekonominės situacijos, politinių sprendimų, pasaulinių tendencijų. Skaitmeninių valiutų atsiradimas ir populiarėjimas taip pat kelia naujų iššūkių tradicinėms valiutoms, įskaitant ir svarą sterlingų. Tačiau, turėdamas ilgą ir turtingą istoriją, svaras sterlingų greičiausiai ir toliau išliks svarbia pasaulio valiuta, prisitaikydamas prie besikeičiančių laikų.

Ar svaras kaip masės matavimo vienetas kada nors sugrįš į kasdienį naudojimą? Tai mažai tikėtina, turint omenyje, kad metrinė sistema yra plačiai paplitusi visame pasaulyje. Tačiau istorinė svaro reikšmė išlieka svarbi, primindama mums apie prekybos ir matavimo vienetų evoliuciją.

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *