Pensija Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Pensija – tai reguliarios išmokos, mokamos asmeniui, sulaukusiam tam tikro amžiaus, netekusiam darbingumo ar kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvoje pensijų sistema yra sudėtinga ir daugiapakopė, todėl suprasti visas jos subtilybes gali būti nelengva. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus svarbiausius su pensija susijusius aspektus – nuo pensijų rūšių iki kaupimo galimybių ir dažniausiai užduodamų klausimų.

Pensijų rūšys Lietuvoje

Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Kiekviena pakopa turi savo specifiką ir paskirtį.

Pirmoji pakopa: Valstybinė socialinio draudimo pensija

Tai pagrindinė pensijos rūšis, kurią moka „Sodra”. Ši pensija yra finansuojama iš dirbančiųjų mokamų socialinio draudimo įmokų. Jos dydis priklauso nuo asmens įgyto socialinio draudimo stažo ir sumokėtų įmokų. Norint gauti senatvės pensiją, būtina turėti minimalų socialinio draudimo stažą. Šis stažas kasmet palaipsniui didinamas.

Valstybinė socialinio draudimo pensija susideda iš dviejų dalių:

• Bendroji dalis. Ji priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
• Individualioji dalis. Ji priklauso nuo asmens sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir apskaitos vienetų vertės.

Be senatvės pensijos, „Sodra” taip pat moka netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijas.

Antroji pakopa: Pensijų kaupimas

Tai papildomas pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose. Dalyvavimas antrojoje pakopoje yra savanoriškas, bet automatiškai įtraukiami naujai į darbo rinką įžengiantys asmenys, kurie turi teisę atsisakyti per tam tikrą laikotarpį. Įmokas į antros pakopos pensijų fondus moka tiek pats asmuo, tiek valstybė iš „Sodros” biudžeto. Šios įmokos yra investuojamos, o sukauptos lėšos išmokamos asmeniui sulaukus pensinio amžiaus.

Antrosios pakopos pensijų kaupimas leidžia padidinti būsimą pensiją, tačiau reikia atsižvelgti į investavimo riziką. Pensijų fondų rezultatai gali svyruoti, todėl sukaupta suma gali būti didesnė arba mažesnė nei sumokėtų įmokų suma.

Trečioji pakopa: Papildomas savanoriškas pensijų kaupimas

Tai visiškai savanoriškas pensijų kaupimas, kurį asmuo vykdo savo lėšomis. Įmokas galima mokėti į pasirinktą pensijų fondą, gyvybės draudimo bendrovę ar kitą finansų įstaigą, siūlančią trečiosios pakopos pensijų kaupimo produktus. Šiam kaupimui taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos.

Trečioji pakopa suteikia didžiausią lankstumą renkantis investavimo strategiją ir kaupimo būdą. Tačiau, skirtingai nei antrojoje pakopoje, valstybė neskiria papildomų įmokų.

Pensinis amžius Lietuvoje

Pensinis amžius Lietuvoje palaipsniui didinamas. Šiuo metu (2024 metais) vyrų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, o moterų – 63 metai ir 8 mėnesiai. Iki 2026 metų planuojama suvienodinti pensinį amžių vyrams ir moterims – 65 metai.

Išankstinė pensija

Lietuvoje yra galimybė gauti išankstinę senatvės pensiją. Ją galima gauti likus ne daugiau kaip 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tačiau reikia atitikti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, turėti reikiamą socialinio draudimo stažą ir būti nedirbančiu.

Išankstinė pensija yra mažesnė nei įprasta senatvės pensija. Jos dydis mažinamas už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

Minimali pensija

Lietuvoje egzistuoja minimalios pensijos sąvoka. Tai mažiausia pensijos suma, kurią gali gauti asmuo, turintis būtinąjį socialinio draudimo stažą. Minimalios pensijos dydis yra reguliariai peržiūrimas ir indeksuojamas.

Pensijų indeksavimas

Siekiant apsaugoti pensininkų pajamas nuo infliacijos, Lietuvoje pensijos yra reguliariai indeksuojamos. Indeksavimo mechanizmas remiasi tam tikrais ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio augimu.

Pensijų gavimas gyvenant užsienyje

Asmenys, turintys teisę gauti lietuvišką pensiją, gali ją gauti ir gyvendami užsienyje. Tačiau reikia atsižvelgti į tam tikras taisykles ir procedūras, kurios gali skirtis priklausomai nuo šalies, kurioje gyvenama.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pensijas

• Kaip sužinoti savo sukauptą pensijų stažą? Tai galima padaryti prisijungus prie „Sodros” asmeninės paskyros.
• Ar galima paveldėti pensijų fonde sukauptas lėšas? Taip, antros ir trečios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos.
• Kaip pasirinkti pensijų fondą? Renkantis pensijų fondą, reikia atsižvelgti į jo investavimo strategiją, taikomus mokesčius ir istorinius rezultatus.
• Ar galima keisti pensijų fondą? Taip, antros ir trečios pakopos pensijų fondą galima keisti.
• Ar galima atsiimti sukauptas lėšas iš pensijų fondo anksčiau laiko? Paprastai, tai nėra įmanoma. Išimtys taikomos tik tam tikrais, įstatymų numatytais atvejais.
• Kokie mokesčiai taikomi pensijų išmokoms? Pensijų išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau taikomos tam tikros lengvatos.

Pensijų sistemos ateitis

Lietuvos pensijų sistema nuolat tobulinama ir pritaikoma prie besikeičiančių demografinių ir ekonominių sąlygų. Diskusijos apie pensijų sistemos tvarumą ir būtinus pokyčius vyksta nuolat. Svarstomi įvairūs siūlymai, pavyzdžiui, dėl pensinio amžiaus tolesnio didinimo, antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimų, trečios pakopos skatinimo ir kitų priemonių.

Svarbu suprasti, kad pensija yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl planuoti savo ateitį ir kaupti pensijai reikėtų pradėti kuo anksčiau. Kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo didesnę pensiją galėsite turėti ateityje. Aktyvus domėjimasis pensijų sistema ir savo finansinės ateities planavimas yra būtini norint užsitikrinti orią senatvę.

Valstybė deda pastangas, kad senjorų padėtis būtų geresnė, bet kiekvienas asmuo turi galvoti apie savo atsakomybę, planuoti pajamas. Pensija tai nėra vienkartinė išmoka, tai ilgalaikis procesas. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo labiau jis gali padidinti savo gaunamas pajamas. Kaupimas, taupymas, bei domėjimasis galimybėmis, gali palengvinti ateitį.