Svaras ir Euras (GBP/EUR): Išsami analizė, istorija ir patarimai keliaujantiems bei investuojantiems

Finansų pasaulyje Didžiosios Britanijos svaro (GBP) ir euro (EUR) valiutų pora yra viena iš labiausiai stebimų ir analizuojamų. Tai ne tik sausi skaičiai biržų ekranuose; tai dviejų galingų ekonomikų – Jungtinės Karalystės ir Eurozonos – santykių atspindys. Lietuvai esant euro zonos nare, o Jungtinėje Karalystėje gyvenant ir dirbant gausiai lietuvių bendruomenei, svaro ir euro kursas tampa aktualus tūkstančiams mūsų tautiečių. Šis kursas tiesiogiai veikia jų pajamas, santaupas, siunčiamas lauktuves artimiesiems ir verslo sandorius. Panagrinėkime išsamiau šių dviejų valiutų istoriją, jų santykio dinamiką ir veiksnius, kurie lemia nuolatinius svaro ir euro vertės svyravimus.

Trumpa, bet audringa valiutų istorija

Norint suprasti dabartinę situaciją, būtina atsigręžti į praeitį. Svaras sterlingų yra viena seniausių vis dar naudojamų valiutų pasaulyje, kurios šaknys siekia anglosaksų laikus. Per šimtmečius svaras išgyveno karus, imperijų žlugimus ir ekonomines krizes, ilgą laiką buvęs pagrindine pasaulio rezervine valiuta. Jo stabilumas ir istorinė reikšmė suteikia jam tam tikrą svorį finansų rinkose iki šių dienų, net ir po to, kai jį aplenkė JAV doleris.

Euras, palyginti su svaru, yra dar visai jaunas. Oficialiai kaip atsiskaitymo priemonė jis buvo įvestas 1999 metų sausio 1 dieną, o grynieji pinigai pasirodė 2002-aisiais. Euras yra ambicingiausio Europos integracijos projekto vaisius, sukurtas siekiant suvienyti žemyno ekonomikas, palengvinti prekybą ir sukurti atsvarą JAV dolerio dominavimui. Lietuva prie šios valiutų sąjungos prisijungė 2015 metais, atsisakiusi lito ir tapusi pilnateise euro zonos nare.

Nuo pat euro atsiradimo, jo santykis su svaru buvo nuolat kintantis. Iš pradžių svaras buvo gerokai stipresnis, tačiau per laiką euras įrodė savo gyvybingumą ir atsparumą, o svaro ir euro kursas tapo kur kas dinamiškesnis.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys svaro ir euro kursą

Valiutų kursai niekada nekinta be priežasties. Jų vertę nuolat veikia sudėtingas ekonominių, politinių ir socialinių veiksnių tinklas. Štai pagrindiniai elementai, į kuriuos reaguoja GBP/EUR pora:

1. Centriniai bankai ir jų palūkanų normos

Tai vienas iš svarbiausių veiksnių. Anglijos bankas (Bank of England) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) yra atsakingi už monetarinę politiką atitinkamai Jungtinėje Karalystėje ir euro zonoje. Jų pagrindinis įrankis – bazinės palūkanų normos.

• Palūkanų normų kėlimas: Kai centrinis bankas kelia palūkanų normas, jis siekia kovoti su infliacija. Aukštesnės palūkanos pritraukia užsienio investuotojus, nes jie gali tikėtis didesnės grąžos už savo indėlius ar investicijas toje šalyje. Dėl padidėjusios valiutos paklausos jos vertė kyla. Pavyzdžiui, jei Anglijos bankas pakelia palūkanų normas, o ECB jas palieka nepakeistas, svaras euro atžvilgiu greičiausiai brangs.
• Palūkanų normų mažinimas: Atvirkštinis procesas vyksta, kai palūkanos mažinamos. Tai daroma siekiant skatinti ekonomikos augimą, nes pigesnės paskolos skatina verslą investuoti, o vartotojus – leisti pinigus. Tačiau mažesnės palūkanos daro valiutą mažiau patrauklią investuotojams, todėl jos vertė linkusi kristi.

Šiuo metu abu bankai susiduria su panašiais iššūkiais – aukšta infliacija ir poreikiu subalansuoti ekonomiką. Jų sprendimų sinchroniškumas ar skirtumai tiesiogiai atsispindi GBP/EUR kurso grafikuose.

2. Ekonominiai rodikliai

Abiejų ekonomikų „sveikatos“ būklė yra nuolat stebima. Svarbiausi rodikliai, į kuriuos reaguoja rinka:

• Bendrasis vidaus produktas (BVP): Tai pagrindinis ekonomikos augimo matas. Sparčiau augančios ekonomikos valiuta laikoma stipresne. Jei Jungtinės Karalystės BVP auga greičiau nei euro zonos, tai teigiamai veikia svarą.
• Infliacija (vartotojų kainų indeksas – VKI): Kaip minėta, aukšta infliacija verčia centrinius bankus kelti palūkanas, o tai stiprina valiutą. Tačiau pernelyg aukšta ir nekontroliuojama infliacija gali signalizuoti apie ekonomikos nestabilumą ir valiutą susilpninti.
• Nedarbo lygis: Žemas nedarbo lygis rodo stiprią ekonomiką ir didesnį vartotojų pasitikėjimą, o tai teigiamai veikia nacionalinę valiutą.
• Prekybos balansas: Šalis, kuri daugiau eksportuoja nei importuoja, turi teigiamą prekybos balansą. Tai reiškia, kad užsienio pirkėjams reikia daugiau tos šalies valiutos, kad galėtų atsiskaityti už prekes, todėl jos vertė auga.

3. Politinis stabilumas ir geopolitiniai įvykiai

Politika ir ekonomika yra neatsiejamos. Politinis nestabilumas, vyriausybės krizės, rinkimai ar referendumai gali sukelti didžiulius valiutų kursų svyravimus. Geriausias to pavyzdys – „Brexit“.

2016 metų birželį įvykęs referendumas, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, sukėlė tikrą svaro vertės griūtį. Per vieną naktį svaras euro atžvilgiu prarado apie 10% savo vertės. Neapibrėžtumas dėl ateities prekybos santykių, investicijų srautų ir bendros ekonomikos krypties ilgam laikui prislėgė svaro vertę. Nors po „Brexit“ susitarimo pasirašymo dalis stabilumo grįžo, ilgalaikės pasekmės vis dar jaučiamos ir tebeveikia abiejų valiutų santykį.

Bet kokie kiti politiniai sukrėtimai, pavyzdžiui, rinkimai Jungtinėje Karalystėje ar didžiosiose euro zonos šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje), gali sukelti panašų neapibrėžtumą ir paveikti valiutų kursus.

Praktinė reikšmė lietuviams

Teoriniai veiksniai virsta labai apčiuopiamais rezultatais kasdieniame gyvenime. Aptarkime kelis scenarijus.

Dirbantiems Jungtinėje Karalystėje

Tūkstančiams lietuvių, dirbančių ir gaunančių atlyginimą svarais, GBP/EUR kursas yra gyvybiškai svarbus. Kai svaras stiprėja euro atžvilgiu, jų uždirbti pinigai, konvertuoti į eurus, tampa vertingesni. Tai reiškia, kad siunčiant pinigus į Lietuvą, artimieji gauna didesnę sumą. Taip pat didėja ir santaupų vertė, jei planuojama grįžti gyventi į Lietuvą.

Ir atvirkščiai, kai svaras silpnėja, už tą patį atlyginimą svarais gaunama mažiau eurų. Tai tiesiogiai sumažina perlaidų vertę ir perkamąją galią Lietuvoje. Būtent todėl „Brexit“ sukeltas svaro kritimas buvo skausmingas daugeliui Jungtinėje Karalystėje dirbančių imigrantų.

Patarimas: Jei reguliariai siunčiate pinigus į Lietuvą, stebėkite kursą ir nepalikite pervedimo paskutinei minutei. Kartais palaukus kelias dienas ar savaitę galima sulaukti palankesnio kurso. Taip pat verta palyginti skirtingų perlaidų bendrovių ir bankų siūlomus kursus bei mokesčius – jie gali gerokai skirtis.

Keliaujantiems ir perkantiems internetu

Lietuvos turistams, vykstantiems į Londoną ar kitus Jungtinės Karalystės miestus, stiprus svaras reiškia brangesnę kelionę. Už viešbučius, maistą, transportą ir pramogas tenka mokėti daugiau eurų. Silpnesnis svaras, atvirkščiai, daro Jungtinę Karalystę patrauklesne kryptimi atostogoms.

Tas pats galioja ir apsiperkant britiškose internetinėse parduotuvėse. Palankus euro kursas svaro atžvilgiu leidžia įsigyti prekes pigiau. Verta atkreipti dėmesį, kad po „Brexit“ atsirado papildomi importo mokesčiai, kurie gali padidinti galutinę prekės kainą, net jei valiutos kursas yra palankus.

Verslui ir investuotojams

Lietuvos įmonėms, kurios eksportuoja prekes ar paslaugas į Jungtinę Karalystę, stiprus svaras yra naudingas. Už savo prekes jie gauna daugiau eurų. Importuotojams, perkantiems prekes iš Jungtinės Karalystės, situacija yra priešinga – jiems palankesnis silpnas svaras.

Valiutų kursų svyravimai sukuria riziką, todėl daugelis įmonių naudoja finansines išvestines priemones (pvz., išankstinius sandorius), kad apsidraustų nuo nepalankių kurso pokyčių ir užfiksuotų būsimų atsiskaitymų kursą.

Investuojantys į Jungtinės Karalystės akcijų rinką ar nekilnojamąjį turtą taip pat atidžiai stebi GBP/EUR kursą. Svaro vertės augimas gali padidinti investicijų grąžą, konvertavus ją atgal į eurus, o kritimas – sumažinti.

Kaip gauti geriausią svaro ir euro keitimo kursą?

Nepriklausomai nuo to, ar keičiate kelis šimtus eurų kelionei, ar siunčiate tūkstančius svarų artimiesiems, norite gauti kuo palankesnį kursą. Štai keletas patarimų:

1. Venkite keityklų oro uostuose. Tai pati blogiausia vieta keisti valiutą. Oro uostų keityklos naudojasi tuo, kad keliautojai skuba, ir siūlo itin nepalankius kursus bei taiko didelius mokesčius.
2. Palyginkite bankų ir specializuotų valiutos keitimo įmonių kursus. Komerciniai bankai siūlo valiutos keitimo paslaugas, tačiau jų kursai dažnai nebūna patys geriausi. Verta pasidomėti specializuotomis internetinėmis platformomis (angl. fintech), kurios dažnai siūlo palankesnį kursą ir mažesnius pervedimo mokesčius.
3. Atkreipkite dėmesį į „vidutinį rinkos kursą“. Tai yra „tikrasis“ valiutos kursas, kuriuo bankai ir didžiosios finansų institucijos prekiauja tarpusavyje. Jį galite rasti „Google“ ar patikimuose finansų naujienų portaluose. Jūsų tikslas – rasti paslaugos teikėją, kurio siūlomas kursas yra kuo artimesnis šiam vidutiniam rinkos kursui.
4. Atsargiai su „nulinių mokesčių“ pasiūlymais. Kai kurios įmonės reklamuoja pervedimus be mokesčių, tačiau „paslepia“ savo pelną pasiūlydamos prastesnį valiutos kursą. Visada apskaičiuokite galutinę sumą, kurią gaus gavėjas, ir palyginkite ją su kitais pasiūlymais.

Ateities perspektyvos: kas laukia svaro ir euro?

Prognozuoti valiutų kursus yra itin sudėtinga, nes juos veikia per daug kintamųjų. Tačiau galima įžvelgti kelias pagrindines tendencijas ir potencialius rizikos veiksnius.

Jungtinės Karalystės ekonomika vis dar bando prisitaikyti prie gyvenimo po „Brexit“. Prekybos kliūtys, darbo jėgos trūkumas tam tikruose sektoriuose ir lėtesnis nei prognozuota ekonomikos augimas yra veiksniai, kurie gali daryti spaudimą svaro vertei. Tačiau Anglijos banko ryžtinga kova su infliacija ir galimas palūkanų normų kėlimas gali suteikti svarui stiprybės.

Euro zonos laukia savi iššūkiai. Priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių, skirtingas ekonomikos augimo tempas tarp šalių narių (pvz., Vokietijos ir Italijos) ir sudėtingas ECB uždavinys suderinti visų 20 narių interesus kelia klausimų dėl ilgalaikio euro stabilumo. Vis dėlto, euro zonos dydis ir ekonominė galia suteikia eurui tvirtą pagrindą.

Tikėtina, kad artimiausioje ateityje GBP/EUR kursas išliks dinamiškas, jautriai reaguodamas į kiekvieną naują ekonomikos ataskaitą iš abiejų Lamanšo sąsiaurio pusių ir į politinius sprendimus Londone bei Briuselyje.

Apibendrinant galima teigti, kad svaro ir euro santykis yra kur kas daugiau nei tik skaičiai valiutų rinkoje. Tai sudėtingas ekonominis barometras, atspindintis dviejų svarbių Europos partnerių santykius, iššūkius ir perspektyvas. Suprasti šio santykio dinamiką yra naudinga ne tik finansų analitikams, bet ir kiekvienam lietuviui, kurio gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su Jungtine Karalyste – ar tai būtų darbas, kelionės, verslas, ar tiesiog rūpestis dėl artimųjų, gyvenančių svetur.