Soti senatvė Lietuvoje: Kodėl vien „Sodros“ nebepakaks ir kaip protingai kaupti pensijai?

Įsivaizduokite savo gyvenimą po trisdešimties ar keturiasdešimties metų. Rytinė kava, ramūs pasivaikščiojimai parke, laikas anūkams, o gal kelionės, apie kurias visada svajojote. Ši idiliška vizija daugeliui asocijuojasi su žodžiu „pensija“. Tačiau reali statistika ir demografinės tendencijos Lietuvoje piešia kiek kitokį vaizdą. Ilgus dešimtmečius vyravęs įsitikinimas, kad „Sodra“ pasirūpins mūsų visų oria senatve, pamažu, bet užtikrintai sklaidosi. Realybė tokia: norint gyventi oriai, o ne tik egzistuoti, vien valstybinės pensijos nebepakaks. Būtent todėl pensijų kaupimas iš privalomos valstybinės sistemos dalies virsta asmenine atsakomybe ir būtinybe.

Kodėl taip nutiko? Atsakymas slypi paprastoje matematikoje ir demografijoje. Lietuvos visuomenė, kaip ir didžioji dalis Europos, sparčiai sensta. Gimstamumas mažėja, o gyvenimo trukmė, laimei, ilgėja. Tai reiškia, kad dirbančiųjų, kurie moka įmokas į „Sodrą“, skaičius nuolat mažėja, o pensininkų, kuriems iš tų pačių įmokų reikia mokėti pensijas, skaičius auga. Tai vadinama „kartų solidarumo“ arba „pay-as-you-go“ sistema – šiandien dirbantieji moka pensijas šiandienos pensininkams.

Kai dirbančiųjų ir pensininkų santykis krypsta pastarųjų naudai, sistema patiria milžinišką spaudimą. Rezultatas? Maža pajamų pakeitimo norma. Tai terminas, reiškiantis, kokią dalį jūsų buvusių pajamų (atlyginimo) sudarys jūsų pensija. Lietuvoje siekiama, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų apie 40-50% buvusio vidutinio atlyginimo. Įsivaizduokite, kad jūsų pajamos staiga sumažėja perpus. Ar galėtumėte išlaikyti tą patį pragyvenimo lygį? Sumokėti sąskaitas, nusipirkti kokybiško maisto, jau nekalbant apie laisvalaikį ar keliones?

Štai čia į areną žengia pensijų kaupimas. Tai jau nebe pasirinkimas, o strategija, kaip užsitikrinti finansinį stabilumą ateityje. Lietuvos pensijų sistema remiasi trijų pakopų modeliu, dažnai vadinamu „trimis banginiais“, ant kurių laikosi mūsų būsima pensija.

Trys Lietuvos pensijų sistemos ramsčiai: Ką turime šiandien?

Norint sėkmingai planuoti savo ateitį, pirmiausia reikia suprasti įrankius, kuriuos turime. Lietuvos pensijų sistema sudaryta iš trijų dalių, kurių kiekviena atlieka skirtingą funkciją.

I pakopa: „Sodra“ – visuotinis privalomasis draudimas

Tai – pamatas. Kiekvienas legaliai dirbantis ir mokesčius mokantis asmuo Lietuvoje automatiškai dalyvauja šioje sistemoje. Kaip minėta, ji veikia „pay-as-you-go“ principu. Jūsų mokamos įmokos keliauja ne į jūsų asmeninę sąskaitą ateičiai, o į bendrą katilą, iš kurio mokamos pensijos dabartiniams pensininkams. Kai ateis jūsų laikas gauti pensiją, ją jums mokės tuo metu dirbantieji.

• Privalumas: Tai socialinis draudimas. Jis garantuoja bazinę pensiją visiems, kurie yra įgiję minimalų stažą. Tai apsauga nuo absoliutaus skurdo senatvėje.
• Trūkumas: Didelė priklausomybė nuo demografinės situacijos ir šalies ekonomikos. Dėl senėjančios visuomenės ši pensijos dalis, tikėtina, sudarys vis mažesnę dalį buvusių pajamų. Be to, šios lėšos nėra paveldimos (išskyrus tam tikras specifines išimtis, pvz., našlių pensija).

II pakopa: Kaupimas pensijų fonduose (Privalomasis, bet su išlygomis)

Antroji pakopa – tai hibridas tarp valstybinės sistemos ir privataus kaupimo. Dalyvavimas joje tapo iš dalies privalomas po 2019 m. reformos, įvedus automatinį įtraukimą. Štai kaip ji veikia:

1. Jūs pasirenkate privačią pensijų kaupimo bendrovę ir konkretų fondą (dažniausiai – pagal amžių veikiantį gyvenimo ciklo fondą).
2. Kiekvieną mėnesį 3% nuo jūsų atlyginimo (bruto, „ant popieriaus“) pervedama į jūsų asmeninę II pakopos pensijų sąskaitą. Svarbu suprasti: ši dalis anksčiau būdavo „Sodros“ įmoka, o dabar ji nukreipiama į jūsų asmeninį fondą. Dėl to jūsų būsima „Sodros“ (I pakopos) pensija bus šiek tiek mažesnė.
3. Papildomai, valstybė prideda skatinamąją įmoką iš biudžeto – 1,5% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tai yra „dovana“ nuo valstybės, skatinanti jus kaupti.

Taigi, jūsų sąskaitą pildo trys šaltiniai: jūsų įmoka (3%), valstybės paskata (1,5% nuo VDU) ir – ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia – investicijų grąža. Jūsų pinigai yra investuojami į akcijas, obligacijas ir kitus finansinius instrumentus, siekiant juos auginti.

• Privalumas: Lėšos yra jūsų asmeninė nuosavybė ir yra paveldimos. Valstybės skatinamoji įmoka ženkliai padidina kaupiamą sumą. Ilgalaikėje perspektyvoje investicijų grąža gali smarkiai aplenkti infliaciją ir „Sodros“ sistemos augimą.
• Trūkumas: Lėšos yra „įšaldytos“ iki pensinio amžiaus. Egzistuoja investavimo rizika – fondų vertė gali svyruoti (nors ilguoju laikotarpiu rizika išsilygina). Dalyvavimas II pakopoje šiek tiek sumažina būsimą I pakopos („Sodros“) pensiją.

III pakopa: Savanoriškas kaupimas (Grynai privati iniciatyva)

Tai – visiškai savanoriška ir nuo „Sodros“ nepriklausoma kaupimo forma. Jūs patys sprendžiate, kiek, kada ir kur norite kaupti. Populiariausi III pakopos produktai yra savanoriški pensijų fondai (panašūs į II pakopą, bet su didesniu lankstumu) arba investicinis gyvybės draudimas.

Didžiausias III pakopos arkliukas – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Mokėdami įmokas į III pakopos fondą ar kaupiamąjį gyvybės draudimą, jūs galite susigrąžinti 20% nuo sumokėtos sumos (arba 15%/32%, priklausomai nuo jūsų pajamų tarifo) pildydami metinę pajamų deklaraciją. Bendra suma, nuo kurios galite gauti lengvatą (įskaitant ir įmokas už studijas ar gyvybės draudimą), yra 1500 EUR per metus. Tai reiškia, kad galite papildomai susigrąžinti iki 300 EUR kasmet – tai lyg momentinė 20% grąža.

• Privalumas: Maksimalus lankstumas (patys renkatės įmokos dydį), GPM lengvata, galimybė atsiimti lėšas anksčiau (nors dažnai tai būna finansiškai nenaudinga), lėšos paveldimos.
• Trūkumas: Reikalinga asmeninė drausmė reguliariai atsidėti pinigų. Valstybė papildomai neprisideda (išskyrus GPM lengvatą). Visa investavimo rizika tenka jums.

II pakopa: Gilinamės į detales – amžinasis klausimas „Ar verta?“

Bene daugiausiai diskusijų ir klausimų Lietuvoje sulaukia būtent antroji pensijų pakopa. Nuo 2019 metų įsigaliojęs automatinis įtraukimas privertė daugelį pirmą kartą susimąstyti apie savo pensiją. Kas trejus metus visi dirbantieji iki 40 metų amžiaus, kurie dar nedalyvauja II pakopoje, yra automatiškai į ją įtraukiami.

Gavau „Sodros“ laišką apie automatinį įtraukimą. Ką daryti?

Gavus tokį pranešimą, turite tris pasirinkimus:

1. Nieko nedaryti: Jūs tyliai sutinkate ir esate priskiriamas vienai iš pensijų kaupimo bendrovių bei pradedate kaupti pagal standartinę formulę (3% + 1.5%).
2. Aktyviai sudaryti sutartį: Galite patys išsirinkti jums labiausiai patinkančią pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti sutartį. Tai geriau nei pirmas variantas, nes leidžia pasidomėti mokesčiais ir investavimo strategijomis.
3. Pateikti prašymą nedalyvauti: Per nustatytą terminą (apie pusmetį) galite „Sodros“ sistemoje pateikti prašymą ir atsisakyti dalyvauti. Tokiu atveju vėl būsite įtraukiami į sąrašus po 3 metų.

Svarstantiems, ar dalyvauti, verta pasverti visus „už“ ir „prieš“.

Pliusai ir minusai: Objektyvus palyginimas

Argumentai „UŽ“ dalyvavimą II pakopoje:

• Valstybės premija: Tie 1,5% nuo VDU yra „nemokami pinigai“. Ilgalaikėje perspektyvoje tai sudaro reikšmingą kaupiamos sumos dalį. Tai tarsi garantuotas priedas prie jūsų investicijos.
• Paveldėjimas: Tai vienas stipriausių argumentų. Skirtingai nuo „Sodros“ įmokų, II pakopoje sukauptos lėšos yra jūsų nuosavybė. Jūsų mirties atveju jas visas paveldi jūsų įpėdiniai.
• Sudėtinės palūkanos: Pinigai fonde ne tik guli, bet ir dirba – yra investuojami. Per 30-40 metų sudėtinių palūkanų efektas (kai palūkanos uždirbamos ne tik nuo pradinės sumos, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų) gali sukurti stebuklus.
• Priverstinis taupymas: Tai psichologinis aspektas. Daugelis žmonių žino, kad reikia taupyti, bet vis atidėlioja. II pakopa tai padaro automatiškai – pinigai nuskaitomi dar prieš jums gaunant atlyginimą „į rankas“.
• Rizikos diversifikacija: Jūsų pensija nebepriklausys vien tik nuo „Sodros“ ir Lietuvos demografinės situacijos. Dalis jos priklausys nuo globalių finansų rinkų.

Argumentai „PRIEŠ“ dalyvavimą II pakopoje:

• Mažesnė „Sodros“ pensija: Tai pagrindinis argumentas. Kadangi 3% jūsų įmokų keliauja į privatų fondą, o ne į „Sodrą“, jūsų būsima valstybinė pensija bus atitinkamai mažesnė. Sistema sukurta taip, kad bendra pensija (I + II pakopa) būtų didesnė, bet tai priklauso nuo investavimo sėkmės.
• Investavimo rizika: Finansų rinkos svyruoja. Nors ilgalaikė tendencija yra augimas, gali pasitaikyti krizių (kaip 2008 m. ar 2022 m.), kai fondų vertė laikinai krenta. Tai gali gąsdinti.
• Lėšų „įšaldymas“: Pinigų negalėsite atsiimti iki pat pensinio amžiaus (su labai retomis išimtimis). Jei pinigų prireiks būstui ar automobiliui – II pakopa nepadės.
• Fondų valdymo mokesčiai: Pensijų bendrovės už pinigų administravimą ir investavimą taiko mokesčius, kurie, nors ir yra reguliuojami valstybės, šiek tiek sumažina jūsų galutinę grąžą.

Gyvenimo ciklo fondai: Protingas sprendimas daugumai

Daugumai žmonių, įtrauktų į II pakopą (ypač automatiškai), priskiriami vadinamieji gyvenimo ciklo fondai. Tai moderni ir labai logiška investavimo strategija. Jos esmė – fondo rizikingumas automatiškai mažinamas artėjant jūsų pensiniam amžiui.

• Kai jums 20-30 metų: Fondas investuoja agresyviai (pvz., 100% į akcijas). Jūs turite daug laiko, todėl galite sau leisti didesnę riziką siekdami didesnės grąžos. Trumpi rinkų nuosmukiai jūsų negąsdina.
• Kai jums 40-50 metų: Rizika palaipsniui mažinama. Dalis lėšų perkeliama iš akcijų į saugesnius instrumentus, pavyzdžiui, obligacijas.
• Kai jums 60+ metų: Fondas tampa labai konservatyvus. Tikslas – nebe uždirbti kuo daugiau, o išsaugoti sukauptą turtą ir apsaugoti jį nuo staigių rinkos svyravimų prieš pat pensiją.

Tai atima spėliojimo elementą ir leidžia daugumai žmonių, nesigilinančių į finansus, investuoti optimaliai pagal savo amžių.

III pakopa ir kiti būdai: Kaip prisiimti atsakomybę patiems?

Net jei dalyvaujate II pakopoje, ekspertai sutaria, kad norint užsitikrinti tikrai orią senatvę (pvz., 70-80% buvusių pajamų), reikia kaupti papildomai. Čia ir atsiskleidžia III pakopos bei kitų asmeninių investicijų svarba.

III pakopos fondai ar Investicinis Gyvybės Draudimas (IGD)?

Tai du populiariausi produktai savanoriškam kaupimui, abu turintys GPM lengvatą.

• III pakopos pensijų fondai: Jų tikslas – tik kaupti ir investuoti. Jie paprastai pasižymi mažesniais valdymo mokesčiais ir didesniu skaidrumu. Jūs tiesiog pervedate pinigus į fondą, kuris juos investuoja.
• Investicinis gyvybės draudimas: Tai hibridinis produktas, jungiantis investavimą su gyvybės draudimu. Dalis jūsų įmokos skiriama investavimui (panašiai kaip fonde), o kita dalis – draudimo apsaugai (pvz., mirties ar traumų atveju). Dėl draudiminės dalies šis produktas paprastai turi didesnius administracinius mokesčius. Jis tinka tiems, kam aktualu ne tik kaupimas, bet ir šeimos finansinis saugumas nelaimės atveju.

Renkantis svarbu atidžiai palyginti mokesčius, investavimo kryptis ir sutarties sąlygas (ypač nutraukimo).

Kada pradėti? Atsakymas – vakar

Didžiausias investuotojo sąjungininkas yra laikas. Būtent laikas leidžia pasireikšti sudėtinių palūkanų magijai. Panagrinėkime pavyzdį:

Asmuo A pradeda kaupti būdamas 25 metų ir kiekvieną mėnesį atsideda po 50 EUR. Vidutinė metinė grąža – 7%. Kai jam sueis 65 metai (po 40 kaupimo metų), jis bus sukaupęs apie 131 000 EUR. Iš jų jo paties įmokos sudarys tik 24 000 EUR. Visa kita (107 000 EUR) – investicijų grąža.

Asmuo B pradeda kaupti būdamas 35 metų (tik 10 metų vėliau), bet norėdamas pasivyti, atsideda dvigubai daugiau – po 100 EUR per mėnesį. Esant tai pačiai 7% grąžai, būdamas 65 metų (po 30 kaupimo metų) jis bus sukaupęs tik apie 122 000 EUR. Nors jis iš viso įmokėjo 36 000 EUR (daugiau nei Asmuo A), galutinis rezultatas yra mažesnis.

Išvada paprasta: kuo anksčiau pradedate, tuo mažesnėmis įmokomis galite pasiekti didesnį rezultatą. Net ir maža, bet reguliari suma, investuojama ilgą laiką, virsta solidžiu kapitalu.

Dažniausios klaidos ir mitai apie pensijų kaupimą

Finansinis raštingumas Lietuvoje auga, tačiau apie pensijas vis dar sklando daug mitų, kurie trukdo žmonėms priimti racionalius sprendimus.

Mitas Nr. 1: „Aš per jaunas apie tai galvoti.“
Kaip matėme pavyzdyje, tai didžiausia klaida. Būtent jaunystėje laikas dirba jūsų naudai. Pradėjus vėlai, norint pasiekti tą patį tikslą, reikės atsidėti žymiai didesnę atlyginimo dalį.

Mitas Nr. 2: „Valstybė vis tiek viską atims / fondai bankrutuos.“
II ir III pakopos lėšos yra jūsų privati nuosavybė, saugoma atskirose depozitoriumo sąskaitose, o ne pensijų bendrovės balanse. Net jei bendrovė bankrutuotų (kas mažai tikėtina dėl griežtos Lietuvos Banko priežiūros), jūsų pinigai būtų tiesiog perkelti kitam valdytojui. Jų niekas „atimti“ negali. Tai jūsų turtas, kaip ir butas ar automobilis.

Mitas Nr. 3: „Investavimas – tai kazino. Galiu viską prarasti.“
Pensijų fondai – tai ne spekuliavimas pavienėmis akcijomis. Tai plačiai diversifikuoti portfeliai, investuojantys į šimtus ar tūkstančius įmonių ir vyriausybių obligacijų visame pasaulyje. Taip, trumpuoju laikotarpiu vertė svyruoja, bet per 30-40 metų laikotarpį globali ekonomika istoriškai visada augo. Gyvenimo ciklo fondai dar labiau sumažina šią riziką artėjant pensijai.

Klaida Nr. 1: Emocinis investavimas (panika per krizes).
Didžiausia klaida – pamatyti, kad fondo vertė krizės metu nukrito 20%, ir išsigandus sustabdyti įmokas ar (jei tai III pakopa) atsiimti pinigus su nuostoliu. Krizės yra geriausias metas pirkti, nes viskas atpigę. Pensijų kaupimas yra maratonas, o ne sprintas. Svarbu laikytis plano.

Klaida Nr. 2: Nesidomėjimas savo fondais.
Nors gyvenimo ciklo fondai supaprastina valdymą, verta bent kartą per metus prisijungti prie savo pensijų bendrovės paskyros. Pasitikrinkite, kokie taikomi mokesčiai, kokia fondo strategija, palyginkite su konkurentais. Galbūt jūsų bendrovės rezultatai sistemingai prastesni nei rinkos vidurkis? Bendrovę visada galima pakeisti.

Išvados: Jūsų pensija – jūsų rankose

Gyvename laikais, kai asmeninė finansinė atsakomybė tampa svarbesnė nei bet kada anksčiau. Pasikliauti vien „Sodra“ – trumparegiška strategija, galinti lemti finansiškai sudėtingą senatvę.

Sėkmingas pensijų kaupimas stovi ant trijų kojų:

1. I pakopa („Sodra“): Bazinė apsauga, kurią gauname visi.
2. II pakopa: Protingas kompromisas tarp asmeninio kaupimo ir valstybės paramos (premijos), užtikrinantis paveldimumą ir ilgalaikį augimą.
3. III pakopa ir kitos investicijos: Visiškai savarankiškas kaupimas, suteikiantis lankstumą, GPM lengvatas ir leidžiantis pasiekti norimą pragyvenimo lygį pensijoje.

Nesvarbu, ar jums 25-eri ir tik pradedate karjerą, ar 45-eri ir jau įpusėjote. Niekada nevėlu (ir niekada ne per anksti) pradėti. Pirmas žingsnis – įvertinti savo situaciją: prisijunkite prie „Sodros“ paskyros, pasitikrinkite, ar dalyvaujate II pakopoje. Antras žingsnis – įvertinkite savo biudžetą ir nuspręskite, kiek galite skirti III pakopai. Trečias žingsnis – automatizuokite procesą (tiek II, tiek III pakopai galite nustatyti automatinius pervedimus).

Orūs vyresni žmonės, kurie keliauja, mėgaujasi laisvalaikiu ir neskaičiuoja kiekvieno cento parduotuvėje – tai ne sėkmės, o ilgalaikio planavimo rezultatas. Pradėkite planuoti savo sočią senatvę jau šiandien.