Pelno mokestis verslo strategijoje: Kaip legaliai optimizuoti kaštus ir pasiruošti 2025-ųjų pokyčiams
Pelno mokestis Lietuvoje dažnai vertinamas dvejopai: vieniems tai – neišvengiama prievolė, kitiems – sudėtingas finansinės inžinerijos labirintas, kuriame teisingi sprendimai gali sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų. Tačiau artėjant 2025 metams ir įsigaliojant Gynybos fondo nulemtiems mokestiniams pakeitimams, tiesiog „mokėti tiek, kiek paskaičiavo buhalteris“ tampa prabanga. Norint išlaikyti verslo konkurencingumą, būtina ne tik suprasti bazines taisykles, bet ir gilintis į mokestines lengvatas, investicinius projektus bei dažniausiai daromas klaidas, kurios įmonėms kainuoja brangiai.
Šiame straipsnyje mes nekalbėsime apie vadovėlines tiesas. Panagrinėsime pelno mokesčio mechanizmą iš praktinės pusės: kaip atskirti finansinį pelną nuo mokestinio, kodėl 5 proc. tarifas yra trapus, kaip veikia investicinio projekto lengvata ir ką verslui iš tikrųjų reiškia naujasis pelno mokesčio priedas gynybai.
Mokestinis vs. Finansinis pelnas: kodėl skaičiai nesutampa?
Viena dažniausių pradedančiųjų verslininkų nuostabų – kodėl banko sąskaitoje pinigų nėra, o pelno mokestį mokėti reikia? Arba atvirkščiai – kodėl pelno (nuostolio) ataskaitoje šviečia solidus pliusas, bet mokesčių inspektoriai pretenzijų neturi?
Esmė slypi skirtume tarp finansinės apskaitos (kuri rodo realią verslo būklę akcininkams) ir mokestinės apskaitos (kuri skirta apskaičiuoti mokesčiams valstybei). Pelno mokestis skaičiuojamas ne nuo tos eilutės, kurią matote savo balansuose, o nuo apmokestinamojo pelno.
Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:
- Pajamos (pagal kaupimo principą);
- Minus Neapmokestinamosios pajamos;
- Minus Leidžiami atskaitymai;
- Minus Ribojamų dydžių atskaitymai.
Būtent ties „leidžiamais atskaitymais“ prasideda visa mokestinė matematika. Ne visos jūsų įmonės išlaidos mažina pelno mokestį. Pavyzdžiui, jei įmonė sumoka baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą arba vėlavimą pateikti ataskaitas, tai yra įmonės sąnaudos, mažinančios finansinį rezultatą, tačiau mokesčių požiūriu – tai neleidžiami atskaitymai. Vadinasi, pelno mokesčio nuo šios sumos vis tiek sumokėsite.
Tarifų dinamika: standartas, lengvatos ir Gynybos fondo įtaka
Iki šiol Lietuvoje galiojusi sistema buvo palyginti stabili, tačiau geopolitinė situacija diktuoja pokyčius. Svarbu aiškiai suprasti, kokioje pozicijoje yra jūsų verslas.
1. Standartinis tarifas ir naujoji realybė (15% + 1%)
Daugumai įmonių ilgą laiką buvo taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Tačiau, siekiant finansuoti valstybės gynybos poreikius, priimti sprendimai, kurie keičia šią bazę. Nuo 2025 metų, įsigaliojus Gynybos fondo paketui, verslas susidurs su papildomu pelno mokesčio priedu. Standartinis tarifas efektyviai kyla iki 16 proc. Nors vienas procentinis punktas gali atrodyti nedaug, didelę apyvartą generuojančioms įmonėms tai reikšminga suma, kurią būtina įtraukti į ateinančių metų biudžetus.
2. Mažųjų bendrijų ir UAB „aukso gysla“ – 5% tarifas
Lietuva išlieka patraukli smulkiajam verslui dėl lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo. Tačiau teisė į šią lengvatą nėra automatinė ir amžina. Ji taikoma, jei:
- Vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
- Mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.
Svarbus niuansas – susiję asmenys. Tai yra spąstai, į kuriuos dažnai patenka verslininkai, turintys kelias įmones. Jei tas pats akcininkas valdo daugiau nei 50 proc. akcijų keliose įmonėse, tų įmonių rodikliai (darbuotojai ir pajamos) gali būti sumuojami sprendžiant dėl lengvatos taikymo. Jei bendra suma viršija 300 000 eurų ribą, visos susijusios įmonės praranda teisę į 5 proc. tarifą ir moka standartinį mokestį.
3. Inovacijų skatinimas (Patent Box)
Mažiau žinoma, bet itin galinga lengvata technologijų įmonėms – tai specialus apmokestinimas pelnui, gautam iš išradimų panaudojimo. Jei įmonė gauna pelną iš pačios sukurtų ir užpatentuotų išradimų ar programinės įrangos (saugomos autorių teisių), tokiam pelnui gali būti taikomas vos 5 proc. tarifas, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.
Leidžiami atskaitymai: kur brėžiama riba?
Pelno mokesčio optimizavimas dažniausiai vyksta per sąnaudų valdymą. Pagrindinė taisyklė – išlaidos turi būti būtinos pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti. Tačiau realybėje ši riba dažnai būna neryški.
Automobiliai ir jų eksploatacija
Tai viena jautriausių temų VMI patikrinimų metu. Jei įmonės automobilis naudojamas ir asmeniniams darbuotojo poreikiams (pvz., važinėjama savaitgaliais, po darbo valandų be darbo tikslo), atsiranda pajamos natūra. Jei pajamos natūra nėra skaičiuojamos, VMI gali traktuoti kuro ir remonto išlaidas kaip neleidžiamus atskaitymus ir papildomai priskaičiuoti PVM atskaitos tikslinimą.
Sprendimas? Arba griežta kelionės lapų apskaita (kurią vis sunkiau pagrįsti šiuolaikiniame lanksčiame darbo grafike), arba pajamų natūra apmokestinimas, kuris „legalizuoja“ automobilio naudojimą asmeninėms reikmėms ir leidžia visas automobilio sąnaudas traukti į leidžiamus atskaitymus.
Reprezentacija vs. Reklama
Skirtumas tarp šių dviejų sąvokų lemia, ar atskaitysite 100 proc., ar tik 50 proc. išlaidų.
- Reklama (100 proc. atskaitoma): Informacijos apie įmonę sklaida siekiant pritraukti naujų klientų. Tai vieša, neadresuota informacija.
- Reprezentacija (50 proc. atskaitoma): Konkrečių verslo santykių užmezgimas, vaišės verslo partneriams, dovanos.
Dažna klaida – verslo dovanos. Jei dovanojate butelį vyno klientui, tai reprezentacija (50 proc.). Jei dovanojate tušinuką su įmonės logotipu parodoje – tai reklama (100 proc.). Riba dažnai priklauso nuo dovanos vertės ir personalizavimo.
Investicinis projektas: kaip nemokėti pelno mokesčio teisėtai?
Lietuvos mokestinė sistema turi vieną galingiausių įrankių investicijoms skatinti, kurį verslas vis dar išnaudoja nepakankamai. Tai – investicinio projekto lengvata. Ji leidžia apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc. (nuo 2024 m. taikomi tam tikri pakeitimai didelėms įmonėms, bet principas išlieka).
Kaip tai veikia? Jei įmonė perka naują (nenaudotą ir pagamintą ne anksčiau kaip prieš 2 metus) ilgalaikį turtą, skirtą gamybai, paslaugoms teikti ar naujų produktų kūrimui, ji gali to turto įsigijimo kainą atimti iš apmokestinamojo pelno.
Pavyzdys: Įmonė uždirbo 100 000 Eur pelno. Ji nusprendė plėstis ir už 80 000 Eur nusipirko naujas gamybines stakles. Taikant investicinio projekto lengvatą, apmokestinamasis pelnas mažinamas staklių verte. Taigi, mokesčius mokėsite tik nuo 20 000 Eur (100 000 – 80 000). Be to, tos staklės ir toliau bus nudėvimos apskaitoje įprasta tvarka, kas ateityje taip pat mažins pelną. Tai dviguba nauda, kurią valstybė suteikia mainais už modernizaciją.
Svarbu: turtas turi būti priskirtas tam tikroms grupėms (mašinos, įrengimai, kompiuterinė technika, programinė įranga, krovininiai automobiliai ir kt.). Lengvųjų automobilių įsigijimui ši lengvata paprastai netaikoma (išskyrus specifinius atvejus).
Mokestiniai nuostoliai: ne viskas prarasta
Verslas banguoja. Vienais metais galite uždirbti milijoną, kitais – patirti nuostolį. Pelno mokesčio įstatymas leidžia „išlyginti“ šiuos svyravimus per mokestinių nuostolių perkėlimą.
Jei 2024 metais patyrėte mokestinį nuostolį, jį galite perkelti į 2025 metus ir sumažinti tų metų apmokestinamąjį pelną. Svarbu žinoti, kad paprastai nuostoliais galima padengti iki 70 proc. einamųjų metų apmokestinamojo pelno. Išimtis taikoma mažoms įmonėms (kurios atitinka 5 proc. tarifo kriterijus) – jos gali padengti visą 100 proc. pelno.
Tai reiškia, kad nuostolingi metai tampa savotišku „mokestiniu kreditu“ ateičiai. Tačiau reikia būti atidiems: jei nutraukiate veiklą, kurioje susidarė nuostoliai, ir pradedate visiškai naują, nesusijusią veiklą, VMI gali kvestionuoti nuostolių perkėlimą.
Dividendas ir pelno mokestis: dvigubo apmokestinimo vengimas
Verslo savininkui pelnas įmonėje yra tik skaičius. Reali nauda atsiranda tada, kai pelnas išmokamas dividendais. Čia susiduriame su dažna painiava: pelno mokestis (sumoka įmonė) ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo dividendų (sumoka akcininkas).
Standartinė situacija: įmonė uždirba 100 Eur, sumoka 15 Eur pelno mokesčio. Lieka 85 Eur. Išmokant juos akcininkui, nuskaičiuojama 15 proc. GPM. Tačiau yra išimčių, susijusių su holdingo struktūromis.
Lietuvoje galioja dalyvavimo išimtis. Jei Lietuvos įmonė valdo ne mažiau kaip 10 proc. kitos įmonės (Lietuvos ar užsienio) akcijų ne trumpiau kaip 12 mėnesių, gauti dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami. Tai skatina įmones investuoti į kitus verslus ir kurti įmonių grupes be mokestinių nuostolių pinigų judėjimo metu.
2025-ųjų iššūkis: pasiruošimas pokyčiams
Kaip jau minėta, 2025-ieji atneša pokyčių dėl Gynybos fondo. Ką tai reiškia praktiškai?
- Sutarčių peržiūra: Jei jūsų verslas veikia su mažomis maržomis, 1 proc. papildomas mokestis gali reikšmingai sumažinti grynąjį pelną. Būtina peržiūrėti kainodarą.
- Avansinis pelno mokestis: Įmonės, kurių praėjusių metų apyvarta viršijo 300 000 Eur, privalo mokėti avansinį pelno mokestį. Pasikeitus tarifui, keisis ir avansinių mokėjimų skaičiavimo tvarka. Svarbu, kad buhalterija tai suplanuotų pinigų srautuose, nes VMI delspinigius skaičiuoja negailestingai.
- Investicijų planavimas: Jei planuojate didelius įsigijimus, verta pasiskaičiuoti, ar investicinio projekto lengvatą geriau išnaudoti dar šiemet, ar perkelti į kitus metus, kai bazinis tarifas bus aukštesnis (taigi, sutaupoma suma – didesnė).
Dažniausios klaidos deklaruojant (PLN204)
Net ir geriausiems pasitaiko klaidų. Štai ką VMI auditoriai tikrina pirmiausiai:
- Beviltiškos skolos: Negalima tiesiog nurašyti skolos į sąnaudas, jei klientas nesumokėjo. Reikia įrodymų, kad dėjote pastangas skolą atgauti (teismo sprendimai, antstolių dokumentai) arba skola turi atitikti specifinius kriterijus.
- Parama: Teikiant paramą, galima dvigubai atskaityti sumą iš pajamų (jei paramos gavėjas turi paramos gavėjo statusą), tačiau tam yra limitai (iki 40 proc. apmokestinamojo pelno). Dažnai pamirštama užpildyti specialias ataskaitas apie suteiktą paramą.
- Ilgalaikio turto nusidėvėjimas: Mokesčiams taikomi normatyvai (pvz., kompiuteriui – 3 metai, pastatui – gali būti ir 15-20 metų). Jei finansinėje apskaitoje taikote greitesnį nusidėvėjimą, mokesčių deklaracijoje privalote atlikti korekcijas.
Apibendrinimas: pelno mokestis nėra bausmė, tai – higiena
Pelno mokestis yra vienas sudėtingiausių, bet kartu ir lanksčiausių mokesčių Lietuvoje. Skirtingai nei PVM, kur taisyklės yra labai griežtos ir formalios, pelno mokestis palieka daugiau erdvės interpretacijai, pagrindimui ir protingam planavimui.
Artėjant 2025 metams, pagrindinis patarimas verslui – nelaukti metų pabaigos. Mokestinio rezultato peržiūra turėtų vykti bent kartą per ketvirtį. Tai leidžia laiku priimti sprendimus dėl investicijų, sąnaudų patyrimo laiko ar beviltiškų skolų nurašymo. Prisiminkite: sumokėti mokesčius yra pareiga, tačiau mokėti jų daugiau nei priklauso dėl nežinojimo ar aplaidumo – tiesiog bloga vadyba.
Teisingai suvaldytas pelno mokestis, išnaudotos investicinės lengvatos ir tinkamai įformintos sąnaudos gali tapti jūsų įmonės nematomu investuotoju, leidžiančiu sutaupytas lėšas nukreipti ten, kur jos kuria didžiausią vertę – į verslo plėtrą.
