GPM įstatymo pokyčiai 2026 metais: kas keičiasi gyventojų ir verslo finansuose?

Lietuvos mokestinė sistema pastaraisiais metais išgyvena intensyvų reformų ir korekcijų etapą. Nuolatinės diskusijos seime, Vyriausybės siūlymai ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija), rekomendacijos galiausiai sugulė į konkrečius Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimus, kurie pilna apimtimi pradeda veikti 2026 metais. Šie pokyčiai tiesiogiai paliečia praktiškai kiekvieną šalies gyventoją – nuo dirbančiųjų pagal darbo sutartis iki individualią veiklą vykdančių asmenų, investuotojų bei nekilnojamojo turto pardavėjų.

Suprasdami, kad mokesčių įstatymų kalba dažnai būna sausa ir sunkiai suprantama, šiame straipsnyje apžvelgsime esminius GPM įstatymo pakeitimus, įsigaliojančius 2026 m. Panagrinėsime, kaip keičiasi neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), individualios veiklos apmokestinimas, kokie nauji reikalavimai keliami investicinėms pajamoms ir ką daryti, kad naujieji metai neatneštų netikėtų finansinių staigmenų.

Pagrindinė mokesčių reformos ašis – progresyvumo didinimas

Vienas iš ryškiausių 2026 metų GPM įstatymo bruožų – siekis sukurti teisingesnę ir labiau subalansuotą sistemą, mažinančią atskirtį tarp mažas ir itin dideles pajamas gaunančių asmenų. Ilgą laiką Lietuva buvo kritikuojama dėl to, kad skirtingų rūšių pajamos (pavyzdžiui, darbo santykių ir kapitalo) buvo apmokestinamos nevienodai, taip sukuriant vadinamąsias „gyvulių ūkio“ apraiškas.

Nuo 2026 metų įvedamas aiškesnis visų gyventojo pajamų sumavimas (vadinamasis globalių pajamų modelis). Tai reiškia, kad nustatant taikomą GPM tarifą, bus vertinamos ne atskiros pajamų rūšys izoliuotai, o bendra per metus gautų pajamų suma. Jei bendros gyventojo pajamos (atmetus tam tikras įstatyme numatytas išimtis) viršija nustatytą viršutinę ribą, viršijančiai daliai taikomas didesnis progresinis tarifas.

Naujosios GPM tarifų žirklės

Standartinis GPM tarifas Lietuvoje išlieka 20%, tačiau esminiai pasikeitimai susiję su aukštesniais progresiniais tarifais. Jei anksčiau progresinis tarifas prasidėdavo ties gana aukšta kartone (matuojama vidutiniais darbo užmokesčiais – VDU), tai 2026 m. modelis numato tolygesnį laiptelių perėjimą:

• Pajamos iki nustatytos ribos X (susieta su metiniu VDU): apmokestinamos standartiniu 20% tarifu.
• Pajamos, viršijančios ribą: priklausomai nuo tikslios sumos, viršijanti dalis gali būti apmokestinama 25% arba net 32% tarifu.

Svarbu pažymėti, kad šie tarifai taikomi ne visoms pajamoms „nuo pirmo euro“, o tik tai daliai, kuri viršija įstatyme nustatytas metines ribas. Tai reiškia, kad vidutiniškai uždirbantiems asmenims mokesčių našta nedidėja, o kai kuriais atvejais – dėl NPD pokyčių – netgi mažėja.

NPD skaičiavimo formulė 2026 metais: kas laimi, o kas pralaimi?

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) išlieka pagrindiniu instrumentu, skirtu mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų mokestinei naštai mažinti. 2026 metais įsigalioja nauja NPD formulė, kuri buvo suprojektuota siekiant dar labiau priartinti minimalią mėnesinę algą (MMA) prie visiško neapmokestinimo.

Tačiau naujoji tvarka turi ir kitą pusę – NPD taikymo riba „išplaunama“ greičiau. Tai reiškia, kad asmenys, uždirbantys vidutinį ir didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, NPD naudą praranda kur kas anksčiau nei iki šiol. Pažvelkime į praktinį poveikį skirtingoms pajamų grupėms:

Mažos pajamos (iki MMA arba šiek tiek virš jos)

Asmenys, gaunantys minimalų arba artimą jam atlyginimą, pajus teigiamą pokytį. Padidintas maksimalus NPD užtikrina, kad „į rankas“ gaunama suma padidėja, net jei popieriuje atlyginimas išlieka toks pat. Tai tiesioginis valdžios žingsnis, skirtas kovai su infliacijos padariniais ir perkamosios galios stiprinimui.

Vidutinės pajamos (apie 1–1.5 VDU)

Ši grupė atsiduria lūžio taške. Dėl pasikeitusio formulės koeficiento, NPD dydis jiems mąžta sparčiau. Tai reiškia, kad nors bendras atlyginimų augimas šalyje tęsiasi, realus mokestinis lengvatos poveikis šiai kategorijai tampa minimalus.

Aukštos pajamos (virš 2 VDU)

Uždirbantiems daugiau nei du vidutinius šalies atlyginimus NPD apskritai netaikomas nuo pirmojo euro. Šiems darbuotojams kur kas svarbesni tampa progresinių tarifų ribų pasikeitimai bei kitos GPM įstatymo nuostatos, susijusios su papildomomis naudomis.

Individualios veiklos apmokestinimas: „Gyvulių ūkio“ pabaiga?

Didžiausio rezonanso visuomenėje ir verslo bendruomenėje sulaukė individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimo reformavimas. Ilgą laiką savarankiškai dirbantys asmenys džiaugėsi palankesniu mokesčių tarifu (efektyvusis GPM tarifas dažnu atveju siekė tik 5–15 proc.), palyginti su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis.

2026 m. GPM įstatymas šį atotrūkį žymiai sumažina. Reformos tikslas – suvienodinti mokestines sąlygas, nepriklausomai nuo veiklos formos, kartu paliekant tam tikras paskatas smulkiajam verslui pradėti veiklą.

Esminiai individualios veiklos GPM pokyčiai:

1. Efektyvumo tarifo augimas: Standartinis viršutinis GPM tarifas individualiai veiklai artėja prie 20%. Taikomas mokesčio kreditas, kuris anksčiau leisdavo sumažinti GPM iki 5% tiems, kurių pelnas neviršijo 20 000 eurų per metus, yra modifikuojamas. Žemutinė kartelė, nuo kurios pradeda augti tarifas, tampa žemesnė.

2. Pretenduojamų išlaidų ribojimas: Iki šiol individualią veiklą vykdantys asmenys galėjo pasirinkti iš pajamų atskaityti 30% fiksuotų išlaidų net nerenkant čekių ir sąskaitų. Nuo 2026 metų ši kartelė yra mažinama (pavyzdžiui, iki 20% arba reikalaujama pagrįsti faktinėmis išlaidomis, jei pajamos viršija tam tikrą sumą). Tai skatina smulkiuosius verslininkus pereiti prie kruopštesnės buhalterinės apskaitos.

3. Sodros mokesčių bazės pokyčiai: Nors VSD ir PSD mokesčius reglamentuoja kiti įstatymai, jie yra glaudžiai susiję su GPM baze. Kadangi keičiasi apmokestinamųjų pajamų skaičiavimo principas, bendra mokestinė našta savarankiškai dirbantiems asmenims 2026 m. vidutiniškai išauga kelių procentinių punktų amplitude.

Svarbi pastaba: Verslo liudijimų turėtojams taip pat griežtinamos sąlygos. Ribojamos maksimalios metinės pajamos, kurias galima gauti dirbant su verslo liudijimu, o jas viršijus, privaloma registruoti individualią veiklą pagal pažymą arba steigti juridinį asmenį (pavyzdžiui, MB ar UAB).

Investavimas ir nekilnojamasis turtas: kas keičiasi kapitalo pajamų zonoje?

Jei esate pradedantysis ar patyręs investuotojas, o galbūt planuojate parduoti senelio paliktą butą – 2026 m. GPM įstatymo redakcija jums turi labai svarbių žinių. Kapitalo prieaugio ir pasyvių pajamų apmokestinimas tampa kur kas griežtesnis, tačiau atsiranda ir viena ilgai laukta naujovė.

Investicinės sąskaitos modelio debiutas

Po ilgų metų diskusijų Lietuvoje pagaliau pilna apimtimi pradeda veikti Investicinės sąskaitos (IS) modelis. Tai revoliucinis žingsnis, kurį teigiamai vertina finansų analitikai. Kaip tai veikia?

Gyventojas gali atsidaryti specialią sąskaitą, kurią deklaruoja Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) kaip investicinę. Visos šioje sąskaitoje esančios lėšos, kurios naudojamos finansiniams instrumentams (akcijoms, obligacijoms, fondams) pirkti ir parduoti, yra neapmokestinamos GPM tol, kol jos neišvedamos iš šios sąskaitos sistemos. Tai reiškia:

• Galite pirkti akcijas, jas parduoti su pelnu ir visą pelną iškart reinvestuoti į kitus vertybinius popierius nemokėdami GPM po kiekvieno sandorio.
• Mokestis (GPM) bus skaičiuojamas tik tada, kai nuspręsite pasiimti pinigus asmeniniam naudojimui (išsiimti iš investicinės sąskaitos) ir tik nuo tos dalies, kuri viršija jūsų įneštą kapitalą.

Nekilnojamojo turto (NT) pardavimo niuansai

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviams 2026 metai atneša taisyklių sugriežtinimą. Iki šiol galiojusi taisyklė, kad išlaikius turtą 10 metų nuosavybėje jo pardavimo pelnas yra visiškai neapmokestinamas, patyrė korekcijų. Vyriausybė, siekdama pažaboti spekuliaciją rinkoje, peržiūrėjo išimtis, taikomas gyvenamajam būstui:

Norint nemokėti GPM parduodant būstą, kuriame buvote deklaravę gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, reikalaujama, kad gautos pajamos per tam tikrą trumpą laikotarpį (dažniausiai 1 metus) būtų nukreiptos kito būsto, skirto sau gyventi, įsigijimui Lietuvos arba ES teritorijoje. Kontrolės mechanizmai tampa skaitmenizuoti, todėl bandymai „fiktyviai“ deklaruoti gyvenamąją vietą prieš pat pardavimą bus identifikuojami kur kas efektyviau naudojant algoritmus.

Gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų lengvatų pabaiga

Daugeliui viduriniosios klasės atstovų skausmingu žingsniu tapo ilgametės GPM lengvatos, susijusios su įmokomis į investicinį gyvybės draudimą bei trečios pakopos pensijų fondus, naikinimas arba drastiškas apribojimas.

Valstybės pozicija aiški – ši lengvata per ilgai tarnavo kaip mokesčių optimizavimo įrankis aukštas pajamas turintiems asmenims, o ne kaip reali paskata kaupti senatvei. 2026 m. GPM įstatymas numato, kad naujoms sutartims ši lengvata nebetaikoma, o senosioms sutartims įvedamos griežtos lubos arba pereinamasis laikotarpis, per kurį maksimali susigrąžintina suma yra mažinama iki simbolinių dydžių.

Finansų konsultantai rekomenduoja peržiūrėti savo turimas sutartis ir įvertinti, ar investicinio gyvybės draudimo produktai išlieka efektyvūs atmetus mokestinę naudą, ypač atsižvelgiant į administravimo mokesčius, kuriuos taiko draudimo bendrovės.

Kaip pasiruošti pokyčiams: praktiniai patarimai gyventojams ir verslui

Mokesčių pasikeitimai reikalauja išankstinio planavimo. Štai keletas strateginių žingsnių, kuriuos verta apsvarstyti jau dabar:

Skaitmenizacija ir VMI kontrolė

Svarbu suprasti, kad 2026 metais VMI disponuoja itin pažangiais analitiniais įrankiais. Duomenys apie gyventojų pajamas iš užsienio platformų (pvz., „Revolut“, „Vinted“, „Airbnb“, „Bolt“) VMI pasiekia automatiškai. Todėl bandymai nuslėpti ar „pamiršti“ deklaruoti papildomas pajamas tampa nebeįmanomi. Geriausia strategija – skaidrumas nuo pat pirmos dienos.

Apibendrinimas: nauja mokestinė realybė

GPM įstatymas 2026 metais nubrėžia aiškią ribą tarp senojo modelio, kuriame buvo gausu išimčių bei galimybių optimizuoti mokesčius per skirtingas veiklos formas, ir naujos, labiau integruotos bei progresyvios sistemos. Nors mokesčių naštos padidėjimą pajus individualia veikla užsiimantys bei aukštesnes pajamas generuojantys asmenys, teigiami poslinkiai, tokie kaip Investicinė sąskaita ir didesnis mažiausiai uždirbančiųjų apsaugojimas per NPD, rodo sistemos evoliuciją link vakarietiškų standartų.

Finansinis raštingumas ir laiku atlikti namų darbai – sutarčių peržiūra, tinkamos teisinės formos pasirinkimas ir naujų deklaravimo taisyklių išmanymas – padės sėkmingai prisitaikyti prie šių pokyčių ir užtikrins jūsų asmeninių ar įmonės finansų stabilumą.