Anekdotai Apie Mokyklą: Nuo Petriuko Iki Direktoriaus Kabineto – Didžiausias Juokelių Rinkinys
Mokykla… Kiek daug šiame žodyje telpa! Pirmieji draugai, pirmosios meilės, kontroliniai, namų darbai ir, žinoma, bemiegės naktys prieš egzaminus. Tai – ištisa epocha kiekvieno žmogaus gyvenime, paliekanti neišdildomą pėdsaką atmintyje. Ir nors kartais atrodė, kad mokslo metai trunka amžinybę, o kai kurios pamokos – tikras iššūkis kantrybei, šiandien daugelis iš mūsų tuos laikus prisimena su šypsena. O kas geriausiai padeda prisiminti linksmąsias akimirkas ir net pačius sunkiausius momentus paversti juoku? Be abejonės, tai – anekdotai apie mokyklą.
Lietuviškas mokyklinis humoras – tai atskira, gyvybinga ir nepaprastai turtinga folkloro sritis. Čia karaliauja legendinis Petriukas, savo naivia, bet kartu velniškai gudria logika varantis į neviltį mokytojus. Čia sutiksime ir pavargusią, bet atsidavusią mokytoją, ir griežtą direktorių, ir išradingus mokinius, kurių gebėjimas nusirašyti ar išsisukti nuo namų darbų galėtų konkuruoti su slaptųjų agentų įgūdžiais. Šie anekdotai – ne tik būdas pasijuokti. Tai – savotiškas socialinis veidrodis, atspindintis mokyklos gyvenimo realijas, mokinių ir mokytojų santykius, amžiną kovą tarp „privalau” ir „nenoriu”. Jie keliauja iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, šiek tiek pasikeisdami, bet išlaikydami savo esmę – gebėjimą su humoru pažvelgti į tai, kas kažkada atrodė taip rimta.
Pasinerkime į šį nuostabų ir juoko kupiną pasaulį! Prisiminkime geriausius, juokingiausius ir galbūt net primirštus anekdotus apie mokyklą, kurie neabejotinai praskaidrins dieną ir primins, kad juokas – geriausias vaistas nuo bet kokių kontrolinių.
Petriukas – Mokyklos Humoro Karalius ir Mokytojų Galvos Skausmas
Joks anekdotų apie mokyklą rinkinys neįsivaizduojamas be jo didenybės Petriuko. Šis personažas – tai ne konkretus berniukas, o kolektyvinis visų mokinių paveikslas, įkūnijantis jų išradingumą, tingumą, tiesmukumą ir tą vaikišką logiką, kuri suaugusiems atrodo ir absurdiška, ir genialu vienu metu. Petriukas yra amžinasis antrokas arba trečiokas, kurio galvoje gimsta patys netikėčiausi klausimai ir dar netikėtesni atsakymai.

Petriukas ir Tikslieji Mokslai: Matematikos Džiunglėse
Matematika daugeliui mokinių yra kietas riešutėlis, tačiau Petriukui tai – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis kūrybiškiems atsakymams, kurie gal ir nepadeda gauti gero pažymio, bet tikrai pralinksmina klasę.
- Mokytoja klausia Petriuko:
– Petriuk, jei aš tau duodu du obuolius, o tavo tėtis duoda dar du, kiek iš viso turėsi obuolių?
Petriukas išdidžiai atsako:
– Šešis!
Mokytoja susiraukia:
– Petriuk, pagalvok dar kartą. Du plius du… Kiek bus?
– Šeši, mokytoja, aš tikrai žinau!
– Gerai, paaiškink, kaip tau gaunasi šeši?
– Ogi todėl, kad aš dar du savo kuprinėje turiu! - Mokytoja: „Petriuk, kiek bus trys kart septyni?”
Petriukas: „21.”
Mokytoja: „Puiku! O kiek bus septyni kart trys?”
Petriukas: „Mokytoja, negi nesuprantate? Tai tas pats, tik iš kitos pusės!” - Pamoka. Mokytoja aiškina apie trupmenas:
– Įsivaizduokite, vaikai, turime tortą. Jei padalinsime jį į aštuonias dalis, kokią dalį gaus kiekvienas?
Petriukas pakelia ranką:
– Priklauso nuo to, kokio dydžio tortas!
Kalbos Pamokos su Petriuku: Kai Žodžiai Įgauna Naują Prasmę
Lietuvių kalbos pamokos su Petriuku virsta tikru lingvistiniu nuotykiu. Linksniuoti, kaityti, analizuoti sakinius? Petriukas turi savo taisykles!
- Mokytoja liepia:
– Petriuk, pasakyk sakinį su žodžiu „cukrus”.
Petriukas pagalvoja ir sako:
– Aš geriu arbatą.
Mokytoja sutrinka:
– O kur čia cukrus?
Petriukas nustebęs:
– Kaip kur? Arbatoje! - Mokytoja klausia:
– Vaikai, kas man pasakys, koks čia laikas: „Aš prausiuosi, tu prausiesi, jis prausiasi”?
Petriukas iškart atsako:
– Šeštadienio rytas! - – Petriuk, išvardink penkis laukinius gyvūnus.
– Vilkas, lapė ir… trys meškos! - Lietuvių kalbos mokytoja klausia Petriuko:
– Koks žodžio „kelnės” skaičius?
Petriukas:
– Viršuje, mokytoja, vienaskaita, o apačioje – daugiskaita!
Gamtos ir Pasaulio Pažinimas: Petriuko Versija
Pasaulis Petriuko akimis yra daug įdomesnis ir paprastesnis, nei bando įrodyti vadovėliai. Jo atsakymai per gamtos pažinimo pamokas – tikri perliukai.
- Mokytoja:
– Vaikai, kodėl paukščiai skrenda į pietus?
Petriukas entuziastingai:
– Todėl, kad pėsčiomis nueiti per toli! - Mokytoja klausia:
– Petriuk, pasakyk, kuo naudinga karvė?
Petriukas atsako:
– Ji duoda pieno.
– Puiku! O dar?
– Mėsos.
– Šaunuolis! O dar?
Petriukas ilgai galvoja ir galiausiai išlemia:
– O dar ji atima iš manęs namų darbus…
– Kaip tai?! – nustemba mokytoja.
– Tėtis visada sako: „Kol tos karvės neišmoksi melžti, jokių namų darbų!” - Istorijos mokytojas:
– Petriuk, kas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą?
– Ne aš! – išsigandęs sušunka Petriukas.
Mokytojai: Tarp Pašaukimo ir Nervų Karo
Nors mokiniai dažnai yra anekdotų herojai, ne mažiau spalvingas ir juokingas yra mokytojų pasaulis. Anekdotai apie mokytojus atskleidžia jų kasdienius iššūkius, nuovargį, ironišką požiūrį į savo darbą ir, žinoma, begalinę kantrybę (arba jos likučius).
Šie juokeliai leidžia pažvelgti į mokyklą iš kitos katedros pusės ir suprasti, kad mokytojai – tokie patys žmonės, su savo silpnybėmis ir puikiu humoro jausmu.
Klasės Kasdienybė Mokytojo Akimis
- Mokytoja klausia mokinių:
– Vaikai, kas nori keliauti į rojų?
Visi pakelia rankas, išskyrus Petriuką.
Mokytoja nustebusi klausia:
– Petriuk, o tu nenori į rojų?
– Noriu, mokytoja, bet mama sakė po pamokų iškart eiti namo. - Jauna mokytoja skundžiasi savo vyresnei kolegei:
– Nebežinau, ką daryti… Mokiniai manęs visiškai neklauso. Aš jiems kalbu, o jie man atsikalbinėja, šnibždasi, juokiasi…
Vyresnioji kolegė ramiai atsako:
– Nesijaudink, brangioji. Aš paprastai darau taip: įeinu į klasę, atsisėdu į savo kėdę ir tyliu. Tyliu tol, kol klasėje pasidaro taip tylu, kad girdisi, kaip direktorius kitoje mokyklos pusėje geria kavą. Tada atsistoju ir sakau: „Na, kadangi jūs nenorite klausytis, tai aš ir nepasakosiu”. Ir išeinu. Paprastai po to tylos būna visam pusmečiui. - Direktorius įeina į triukšmingą klasę ir piktai sako:
– Šioje klasėje arba aš, arba jūs! Bet kartu mes čia tikrai nebūsime!
Mokiniai choru:
– Jūs! - Mokytoja:
– Vaikai, kas man pasakys, kas yra tinginys?
Tyla. Galiausiai iš galinio suolo pasigirsta tylus balsas:
– Mokytoja, gal galite pakartoti klausimą?
Mokyklos Gyvenimas: Kontroliniai, Tėvų Susirinkimai ir Kiti Džiaugsmai
Mokyklos gyvenimas – tai ne tik pamokos. Tai visas nuotykių ir išbandymų labirintas, kuriame kiekvienas kampas slepia potencialų anekdotą.
Kontroliniai ir Egzaminai: Išradingumas Svarbiau už Žinias
Kontrolinis darbas – metas, kai atsiskleidžia tikrasis mokinių kūrybiškumas. Ne visada mokslo srityje, bet tikrai – sukčiavimo ir išsisukinėjimo mene.
- Mokytoja per kontrolinį pamato, kaip Petriukas nusirašinėja nuo Onutės.
– Petriuk, ką tu darai?
– Mokytoja, aš tikrinu, ar Onutė teisingai nuo manęs nusirašė! - Prieš egzaminą studentas meldžiasi:
– Dieve, padėk man išlaikyti šį egzaminą! Pažadu, jei išlaikysiu, mesiu gerti, rūkyti, nebesilankysiu vakarėliuose…
Išlaiko egzaminą, išeina iš auditorijos ir sako:
– Na va, Dieve, kiek nesąmonių prišnekėjau, kol jaudinausi! - – Tėti, tave kviečia į mokyklą.
– O kas nutiko?
– Nieko ypatingo, tik sudaužiau langą.
Tėtis nueina į mokyklą, sutvarko reikalus. Po savaitės:
– Tėti, tave vėl kviečia.
– O dabar kas?!
– Sudaužiau chemijos kabineto langą.
Tėtis vėl nueina. Po savaitės vėl:
– Tėti, tave kviečia…
Tėtis neištveria:
– Viskas, daugiau neisiu! Man atsibodo!
Petriukas atsako:
– Tai ir gerai, nes ten tėvų susirinkimas, o aš nenoriu, kad eitum.
Tėvų Susirinkimai: Vieta, Kur Susitinka Dvi Stovyklos
Tėvų susirinkimas – renginys, kurio bijo ir vaikai, ir kartais patys tėvai. Tai fronto linija, kurioje mokytojai bando pranešti tiesą, o tėvai – apginti savo atžalas.
- Mokytoja tėvų susirinkime sako Petriuko tėčiui:
– Jūsų sūnus visiškai nesimoko, blogai elgiasi, trukdo kitiems…
Tėtis atsako:
– Žinote, obuolys nuo obels netoli rieda.
Mokytoja:
– Jūs manęs negąsdinkite! - Po tėvų susirinkimo tėtis grįžta namo ir klausia sūnaus:
– Ar tiesa, kad tu esi pats blogiausias mokinys klasėje?
Sūnus:
– Tėti, svarbiausia ne tai, ką sako kiti, o tai, kuo tu pats tiki!
Kodėl Mes Taip Mėgstame Anekdotus Apie Mokyklą?
Atsakymas slypi giliai mūsų visų patirtyje. Mokykla – tai pirmoji rimta socialinė institucija, su kuria susiduriame. Tai vieta, kurioje išmokstame ne tik skaityti ir rašyti, bet ir bendrauti, konkuruoti, draugauti, paklusti taisyklėms ir kartais – jas laužyti. Šie anekdotai veikia kaip savotiška nostalgijos terapija.
Klausydamiesi ar pasakodami juokelį apie Petriuką, mes tarsi grįžtame į savo vaikystę, į tą suolą, kuriame sėdėjome. Prisimename savo pačių išdaigas, savo mokytojus, savo baimes ir džiaugsmus. Humoristinė forma leidžia į viską pažvelgti lengviau, su šypsena. Tai, kas tada atrodė pasaulio pabaiga – neišmokta pamoka ar blogas pažymys – dabar atrodo tik smulkmena, verta gero juoko.
Be to, šie anekdotai yra universalūs. Nors keičiasi kartos, technologijos ir mokymo metodai, pagrindinės mokyklos situacijos išlieka tos pačios: visada bus mokinių, kurie bandys išsisukti nuo atsakomybės, ir mokytojų, kurie bandys juos priversti mokytis. Šis amžinas žaidimas ir yra pagrindinis mokyklinio humoro variklis.
Taigi, kitą kartą, kai išgirsite anekdotą apie mokyklą, neskubėkite jo pamiršti. Pasidalykite juo su draugais, kolegomis ar savo vaikais. Juk juokas ne tik prailgina gyvenimą, bet ir sujungia kartas, leisdamas kartu pasijuokti iš to nuostabaus, sudėtingo ir nepakartojamo etapo, vadinamo mokykla.