Atostoginių išmokėjimas pagal naująjį Darbo kodeksą: ką svarbu žinoti?

Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas (DK) atnešė nemažai pokyčių įvairiose darbo santykių srityse. Viena iš jų – atostoginių išmokėjimo tvarka. Nors pagrindiniai principai išlieka panašūs, yra keletas esminių niuansų, kuriuos turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime atostoginių išmokėjimo subtilybes, remdamiesi naujojo DK nuostatomis, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

Kasmetinės atostogos: trukmė ir rūšys

Pagal naująjį DK, kiekvienam darbuotojui priklauso kasmetinės atostogos. Minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jei dirbama šešias dienas per savaitę). Svarbu paminėti, kad tai yra *minimali* trukmė. Darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse gali būti numatyta ir ilgesnė atostogų trukmė.

Be įprastų kasmetinių atostogų, DK numato ir kitas atostogų rūšis:

• Pailgintos atostogos. Tam tikroms darbuotojų kategorijoms (pvz., dirbantiems pavojingomis, kenksmingomis sąlygomis, turintiems didesnį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, ir kt.) priklauso pailgintos atostogos. Jų trukmė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir DK numatytus kriterijus.

• Tikslinės atostogos. Tai atostogos, suteikiamos tam tikram tikslui: nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, mokymosi atostogos, kūrybinės atostogos, nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kt.

Šiame straipsnyje didžiausią dėmesį skirsime kasmetinių ir pailgintų atostogų išmokėjimui.

Atostoginių apskaičiavimas: pagrindiniai principai

Atostoginių dydis apskaičiuojamas pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU). VDU skaičiuojamas iš trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) skaičiuojamas VDU, darbo užmokesčio. Į VDU įtraukiamos visos darbuotojui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos: pagrindinis atlyginimas, priedai, priemokos, premijos, užmokestis už viršvalandžius, naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir kt. Taip pat įtraukiamas darbo užmokestis už kasmetines ir tikslines atostogas, laikinojo nedarbingumo pašalpos, išskyrus ligos pašalpas, mokamas darbdavio lėšomis per pirmąsias dvi ligos dienas, ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Į VDU *neįtraukiamos* šios išmokos: išeitinės išmokos, kompensacijos už tarnybinėse komandiruotėse patirtas išlaidas, kompensacijos už darbuotojui priklausančio turto nusidėvėjimą, materialinė pašalpa, dienpinigiai, kitos išmokos, kurios nėra susijusios su darbuotojo atliekamu darbu.

Apskaičiuotas VDU dauginamas iš darbuotojo atostogų dienų skaičiaus. Gauta suma ir yra atostoginių išmoka.

Atostoginių išmokėjimo terminai

Atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau, jei darbuotojas pateikia prašymą raštu, atostoginiai gali būti išmokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Toks susitarimas turi būti įformintas raštiškai.

Svarbu atkreipti dėmesį į atvejus, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo. Jei darbuotojas išeina iš darbo, neišnaudojęs visų jam priklausančių kasmetinių atostogų, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ši kompensacija apskaičiuojama pagal tuos pačius principus kaip ir atostoginiai, t.y., remiantis VDU ir nepanaudotų atostogų dienų skaičiumi. Kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti išmokama kartu su galutiniu atsiskaitymu atleidimo dieną.

Atostogų suteikimo ir perkėlimo ypatumai

Darbdavys privalo sudaryti metinį atostogų grafiką, suderintą su darbuotojais ar jų atstovais. Atostogų grafikas turi būti sudarytas iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Darbuotojai turi teisę susipažinti su atostogų grafiku.

Darbuotojas turi teisę prašyti perkelti atostogas į kitą laiką dėl svarbių priežasčių (pvz., dėl ligos, šeimyninių aplinkybių). Darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės veiklos poreikius ir darbuotojo nurodytas priežastis, sprendžia, ar tenkinti tokį prašymą.

Jei darbuotojas suserga kasmetinių atostogų metu, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek truko laikinasis nedarbingumas. Arba, darbuotojui ir darbdaviui susitarus, nepanaudota atostogų dalis gali būti perkeliama į kitą laiką.

Atostogas galima skaidyti dalimis, tačiau viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba 12 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę).

Darbo ginčai dėl atostoginių

Kilus nesutarimams tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atostoginių išmokėjimo ar kitų su atostogomis susijusių klausimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Jos sprendimai yra privalomi vykdyti. Jei viena iš šalių nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę kreiptis į teismą.

Apibendrinimas: Svarbiausi akcentai

Naujasis Darbo kodeksas įtvirtina aiškią ir skaidrią atostoginių išmokėjimo tvarką, kurios turi laikytis visi darbdaviai. Pagrindiniai principai:

• Minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 arba 24 darbo dienos, priklausomai nuo darbo savaitės trukmės.
• Atostoginiai skaičiuojami pagal VDU, į kurį įtraukiamos visos su darbu susijusios išmokos.
• Atostoginiai turi būti išmokėti prieš atostogas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas raštu prašo kitaip.
• Atleidžiant darbuotoją, jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas.
• Darbo ginčai sprendžiami darbo ginčų komisijoje arba teisme.

Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarbu išmanyti DK nuostatas, susijusias su atostogomis ir atostoginių išmokėjimu, kad būtų užtikrintos darbuotojų teisės ir išvengta galimų ginčų.