Atostoginių išmokėjimas pagal naująjį Darbo kodeksą: ką svarbu žinoti?

Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas (DK) atnešė nemažai pokyčių įvairiose darbo santykių srityse, įskaitant ir atostoginių išmokėjimo tvarką. Nors pagrindiniai principai išliko panašūs, atsirado tam tikrų niuansų, kuriuos svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime atostoginių išmokėjimo ypatumus pagal naująjį DK, atkreipdami dėmesį į dažniausiai kylančius klausimus ir galimas situacijas.

Kas yra atostoginiai ir kada jie mokami?

Atostoginiai – tai piniginė išmoka, mokama darbuotojui už kasmetinių atostogų laikotarpį. Jų tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas, ilsėdamasis nuo darbo, nepatirtų finansinių nuostolių. Pagal DK, teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties rūšies (terminuota, neterminuota, laikinoji ir pan.) ar darbo laiko (visas etatas, dalis etato).

Atostoginiai paprastai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau, darbuotojui ir darbdaviui susitarus, atostoginiai gali būti mokami ir kitu laiku, pavyzdžiui, kartu su darbo užmokesčiu už tą mėnesį, kurį darbuotojas atostogavo. Svarbu pabrėžti, kad toks susitarimas turi būti įformintas raštu.

Kaip apskaičiuojami atostoginiai?

Atostoginių dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). VDU skaičiavimo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu. Pagrindiniai principai yra šie:

• Skaičiuojamasis laikotarpis – trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis.
• Į VDU įtraukiamos visos darbo užmokesčio rūšys: pagrindinis atlyginimas, priedai, priemokos, premijos už rezultatus ir pan.
• Į VDU neįtraukiamos: išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ligos pašalpos, kitos tikslinės išmokos (pvz., komandiruotės išlaidos).
• Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei tris mėnesius, VDU skaičiuojamas iš faktiškai dirbto laikotarpio.
• Jei darbuotojas visą skaičiuojamąjį laikotarpį nedirbo dėl pateisinamų priežasčių (pvz., dėl ligos), VDU skaičiuojamas iš ankstesnių trijų mėnesių.

Apskaičiavus VDU, jis dauginamas iš darbuotojo kasmetinių atostogų dienų skaičiaus. Gauta suma ir yra atostoginių išmoka.

Minimalios ir pailgintos atostogos

DK numato minimalią kasmetinių atostogų trukmę – 20 darbo dienų (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienas (jei dirbama šešias dienas per savaitę). Tačiau tam tikroms darbuotojų kategorijoms numatytos pailgintos atostogos:

• Darbuotojams iki 18 metų – 30 darbo dienų.
• Darbuotojams, dirbantiems naktį, – 25 darbo dienos.
• Darbuotojams, dirbantiems sunkų fizinį ar didelės protinės, emocinės įtampos reikalaujantį darbą (konkrečios profesijos nustatomos Vyriausybės nutarimu), – iki 40 darbo dienų.
• Neįgaliesiems – 30 darbo dienų.

Darbo ar kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos ir ilgesnės kasmetinės atostogos nei nustatyta DK ar Vyriausybės nutarimuose.

Atostogų suteikimo tvarka ir perkėlimas

Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal darbdavio patvirtintą atostogų grafiką. Grafikas sudaromas iki kovo 31 d., atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus ir įmonės veiklos poreikius. Darbuotojas turi teisę prašyti pakeisti atostogų grafiką, tačiau darbdavys neprivalo tenkinti šio prašymo, jei tai trukdo normaliai įmonės veiklai.

DK numato atvejus, kada kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos:

• Dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo.
• Dėl darbuotojo nėštumo ir gimdymo atostogų.
• Dėl darbuotojo dalyvavimo teismo procese.
• Dėl kitų svarbių priežasčių, numatytų kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbuotojo susitarimu.

Perkeltos arba pratęstos atostogos suteikiamos kitu, darbuotojui ir darbdaviui sutartu, laiku. Jei atostogos perkeliamos į kitus darbo metus, jos turi būti suteiktos iki kitų darbo metų pabaigos.

Nepanaudotų atostogų kompensavimas

Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį ir turi nepanaudotų kasmetinių atostogų, jam išmokama piniginė kompensacija. Kompensacija apskaičiuojama taip pat, kaip ir atostoginiai – pagal VDU ir nepanaudotų atostogų dienų skaičių.

Svarbu pažymėti, kad DK draudžia keisti kasmetines atostogas pinigine kompensacija, išskyrus darbo sutarties nutraukimo atvejį. Kitaip tariant, darbuotojas negali atsisakyti atostogų ir vietoj jų gauti pinigų, kol darbo santykiai tęsiasi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Klausimas: Ar galiu imti atostogas dalimis?

Atsakymas: Taip, DK leidžia skaidyti kasmetines atostogas į dalis, tačiau viena iš dalių turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba 12 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę). Dėl kitų dalių trukmės darbuotojas ir darbdavys susitaria individualiai.

Klausimas: Ar darbdavys gali atšaukti mane iš atostogų?

Atsakymas: Taip, DK numato tokią galimybę, tačiau tik esant nenumatytoms ir labai svarbioms aplinkybėms, dėl kurių būtinas darbuotojo buvimas darbe. Atšaukimas iš atostogų turi būti įformintas raštu, o darbuotojui turi būti kompensuotos dėl atšaukimo patirtos išlaidos (pvz., kelionės, viešbučio rezervacijos). Nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu, darbuotojui ir darbdaviui sutartu, laiku.

Klausimas: Ar galiu gauti atostoginius avansu?

Atsakymas: DK tiesiogiai nereglamentuoja atostoginių mokėjimo avansu, tačiau tai nėra draudžiama. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl atostoginių išmokėjimo avansu, tačiau toks susitarimas turėtų būti įformintas raštu.

Klausimas: Ką daryti, jei darbdavys nesumoka atostoginių?

Atsakymas: Jei darbdavys nevykdo savo pareigos sumokėti atostoginius, darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) arba į teismą. VDI gali skirti darbdaviui baudą už darbo įstatymų pažeidimus, o teismas gali įpareigoti darbdavį sumokėti atostoginius ir delspinigius.

Apibendrinimas

Naujasis Darbo kodeksas iš esmės nepakeitė atostoginių išmokėjimo principų, tačiau įtvirtino aiškesnes taisykles ir suteikė daugiau lankstumo darbuotojams ir darbdaviams. Svarbiausia – žinoti savo teises ir pareigas, o kilus neaiškumams, kreiptis į kompetentingas institucijas (pvz., VDI) arba konsultuotis su teisininkais.