Biuletenis be streso: Kaip užsitikrinti maksimalią išmoką ir išvengti Sodros sankcijų?

Kiekvienas dirbantis žmogus bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai sveikata pasako griežtą „stop“. Nesvarbu, ar tai ūmi virusinė infekcija, netikėta trauma, ar būtinybė slaugyti sergantį šeimos narį – nedarbingumo pažymėjimas (liaudyje vis dar gajai vadinamas „biuleteniu“) tampa vieninteliu legaliu būdu pateisinti nebuvimą darbe ir gauti finansinę kompensaciją. Tačiau ar tikrai žinote, kaip veikia ši sistema? Praktika rodo, kad daugelis darbuotojų praranda pinigus arba susiduria su biurokratiniais nesklandumais vien dėl to, kad nežino smulkių, bet kritiškai svarbių detalių.

Šiame straipsnyje nersime giliau nei standartinės atmintinės. Išsiaiškinsime, kaip skaičiuojami jūsų pinigai, kodėl „pirmos dvi dienos“ yra tokios svarbios, kaip elgtis turint kelis darbdavius ir kokie veiksmai gali užtraukti nemalonę, dėl kurios liksite ir be sveikatos, ir be pinigų.

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (EPTS): Pirma taisyklė – veikite nedelsiant

Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turite įsidėmėti – Lietuvoje popieriniai „biuleteniai“ jau seniai yra istorija. Viskas vyksta elektroninėje erdvėje per Elektroninę nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS). Nors tai skamba kaip biurokratinis palengvinimas, čia slypi pirmasis rimtas slenkstis.

Esminė taisyklė: nedarbingumas išduodamas nuo kreipimosi į gydytoją dienos. Atgaline data pažymėjimas išduodamas tik išimtiniais atvejais ir dažniausiai reikalauja Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimo. Ką tai reiškia realybėje? Jei pasijutote blogai penktadienį, bet nusprendėte „prakentėti“ savaitgalį ir į gydytoją kreipėtės tik pirmadienį, už savaitgalį (jei dirbate slenkančiu grafiku) jums niekas nemokės, o penktadienis bus laikomas pravaikšta, nebent darbdavys sutiks tai įforminti kitaip (pvz., atostogomis).

Nuotolinės konsultacijos – patogu, bet ar visada?

Po pandemijos įsitvirtinusi tvarka leidžia nedarbingumą gauti nuotoliniu būdu – telefonu ar vaizdo skambučiu. Tai puikus sprendimas sergant lengvomis peršalimo ligomis. Tačiau gydytojas turi teisę reikalauti atvykti fizinei apžiūrai, jei kyla abejonių dėl simptomų arba liga užsitęsia. Piktnaudžiauti šia galimybe neverta, nes gydytojai mato jūsų nedarbingumo istoriją. Jei „sergate“ kas mėnesį, tikėtina, kad būsite pakviestas išsamiems tyrimams.

Pinigų matematika: Kas, kiek ir už ką moka?

Tai yra ta dalis, kurioje kyla daugiausia klausimų. Žmonės dažnai nustemba, gavę mažesnę išmoką nei tikėjosi. Kodėl taip nutinka? Reikia suprasti, kad ligos išmoka nėra jūsų atlyginimas – tai kompensacija, kuri turi savo lubas ir grindis.

Pirmosios dvi dienos – darbdavio atsakomybė

Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (jei jos sutampa su jūsų darbo grafiku) moka darbdavys. Čia slypi niuansas: įstatymas numato, kad darbdavys turi mokėti ne mažiau kaip 62,06 proc. ir ne daugiau kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Dauguma įmonių, taupydamos kaštus, renkasi minimalųjį 62,06 proc. tarifą. Tačiau yra socialiai atsakingų įmonių, kurios moka visą 100 proc., kad darbuotojas nepatirtų finansinio streso. Tai verta pasitikslinti savo darbo sutartyje ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse.

Nuo trečios dienos – Sodros eilė

Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. Čia jau galioja fiksuoti tarifai, kurie nepriklauso nuo darbdavio valios:

• 62,06 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio dydžio mokama sergant pačiam asmeniui.
• 65,94 proc. mokama slaugant sergantį šeimos narį (dažniausiai vaiką).
• 77,58 proc. ar daugiau gali būti mokama profesinės ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju (reikalingas specialus tyrimas ir aktas).
• 100 proc. mokama donorams, audinių, ląstelių ar organų paėmimo atveju.

Svarbu paminėti, kad kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal jūsų pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki nedarbingumo atsiradimo. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužę, skaičiuojamos sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamos. Jei tuo laikotarpiu gavote premijų – jūsų ligos išmoka bus didesnė. Jei tuo metu atostogavote nemokamai – išmoka mažės.

„Grindys“ ir „Lubos“: Kodėl milijonieriai gauna tiek pat, kiek vidutiniokai?

Lietuvos socialinio draudimo sistema yra solidari, todėl egzistuoja išmokų ribos. Tai reiškia, kad net jei uždirbate 10 000 eurų per mėnesį, ligos išmoka bus apribota.

• Maksimumas: Kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį. Tai reiškia, kad pasiekus tam tikrą algos ribą, ligos išmoka nustoja augti.
• Minimumas: Jei uždirbate labai mažai arba dirbate ne visu etatu, jūsų išmoka vis tiek negali būti mažesnė nei nustatyta riba, kuri skaičiuojama nuo einamųjų metų minimalios mėnesinės algos (MMA).

Ligos stažas: Ar tikrai gausite išmoką?

Tai viena skaudžiausių temų jauniems specialistams arba tiems, kurie grįžo iš emigracijos. Kad gautumėte ligos išmoką iš „Sodros“, turite turėti sukaupę tam tikrą ligos socialinio draudimo stažą.

Reikalavimas paprastas, bet griežtas: ne mažiau kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažiau kaip 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius. Jei vakar įsidarbinote pirmajame darbe ir šiandien susirgote – „Sodra“ nemokės nieko (darbdavys už pirmas 2 dienas sumokės, jei tai numatyta, bet toliau – finansinė tuštuma).

Išimtis: Stažas nereikalaujamas, jei asmuo yra iki 26 metų amžiaus, neįgijo stažo dėl to, kad mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar studijavo aukštojoje mokykloje, ir susirgo per tam tikrą laikotarpį po mokslų baigimo.

Slauga: Kai sergate ne jūs, o vaikas

Tėvams nedarbingumo taisyklės yra palankesnės, tačiau ir čia gausu niuansų. Slaugant vaiką iki 14 metų, išmoka mokama nuo pirmosios dienos iš „Sodros“ lėšų (darbdavys nemoka už pirmas 2 dienas). Kaip minėta, tarifas yra šiek tiek didesnis – 65,94 proc.

Svarbus momentas – trukmė. Slaugant vaiką iki 14 metų, mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (arba ilgiau tam tikrais sunkių ligų atvejais). Jei vaikas serga ilgiau, tėvai vis dar gali turėti nedarbingumo pažymėjimą, kuris pateisina nebuvimą darbe, tačiau pinigai už papildomas dienas nebemokami. Tai vadinama „nemokamu nedarbingumu“.

Senelių teisės: Mažai kas žino, kad slaugyti anūką ir gauti išmoką gali ir seneliai, jei tėvai negali to daryti (pvz., patys serga arba dirba tokį darbą, kurio negalima palikti). Tačiau čia reikia įrodyti būtinumą.

Ką daryti, jei dirbate keliose vietose?

Šiuolaikinėje rinkoje populiaru turėti kelis darbdavius. Kaip elgtis susirgus? Gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, sistemoje mato visas jūsų darbovietes. Nedarbingumas automatiškai priskiriamas visoms.

Kritinė klaida: Negalite viename darbe „sirgti“, o kitame – dirbti (net ir nuotoliniu būdu). Jei „Sodra“ pamatys, kad laikotarpiu, kai gaunate ligos išmoką, už jus buvo mokamos įmokos nuo darbo užmokesčio kitoje įmonėje (vadinasi, dirbote), tai bus traktuojama kaip pažeidimas. Jums teks grąžinti išmoką, o ateityje būsite stebimi atidžiau.

Savarankiškai dirbantieji: Spąstai, į kuriuos lengva įkristi

Asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą (IV) ar verslo liudijimą, dažnai pamiršta, kad jų socialinis saugumas priklauso tik nuo jų pačių. Jei dirbate su IV, ligos išmoką gausite tik tuomet, jei esate sumokėjęs VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokas.

Problema ta, kad dažnas „freelanceris“ įmokas moka kartą per metus – deklaruodamas pajamas gegužę. Jei susirgsite sausį, o įmokos už praėjusius metus dar nesumokėtos, „Sodros“ sistemoje gali atrodyti, kad neturite draudimo stažo. Tokiu atveju išmoka gali būti neskiriama, kol nesusimokėsite mokesčių. Rekomendacija: jei norite jaustis saugūs, mokėkite VSD įmokas kas mėnesį avansu.

Elgesio taisyklės: Už ką „Sodra“ atima pinigus?

Nedarbingumo pažymėjimas – tai ne atostogos. Tai laikas, skirtas gydymui ir sveikatos atstatymui. „Sodra“ ir darbdaviai turi teisę tikrinti, ar laikotės režimo.

Dažniausi pažeidimai, dėl kurių nutraukiamas išmokos mokėjimas:

1. Darbas ligos metu. Kaip minėta, bet kokia darbinė veikla (net el. laiškų siuntimas, jei tai fiksuojama kaip darbo laikas) yra draudžiama.
2. Nedalyvavimas GKK posėdyje. Jei esate kviečiamas į komisiją ir neatvykstate be rimtos priežasties – biuletenis nutraukiamas.
3. Gydytojo nurodymų nesilaikymas. Tai apima vaistų nevartojimą, reabilitacijos vengimą.
4. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar toksinėmis medžiagomis. Jei gydymo metu atsiduriate ligoninėje dėl traumos, kurią patyrėte būdamas neblaivus, išmoka nebus mokama.
5. Kelionės. Tai slidus reikalas. Jei turite „biuletenį“ dėl lūžusios kojos, bet socialiniuose tinkluose dedate nuotraukas iš Turkijos kurorto – laukite skambučio. Išvykimas iš šalies gydymosi tikslais galimas tik su gydytojo ir „Sodros“ leidimu.

Atostogos ir liga: Kaip neprarasti poilsio dienų?

Gyvenime pasitaiko, kad susergama būtent per ilgai lauktas atostogas. Gera žinia ta, kad Darbo kodeksas gina darbuotoją. Jei susirgote kasmetinių atostogų metu:

• Jūsų atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote.
• Arba nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos į kitą laiką (sutarus su darbdaviu).
• Už ligos dienas gaunate ligos išmoką, o už atostogų dienas – atostoginius. Dvigubas apmokėjimas už tą pačią dieną negalimas, todėl perskaičiavimai yra būtini.

Tačiau tai galioja tik apmokamoms kasmetinėms atostogoms. Jei susirgote būdamas nemokamose atostogose, ligos išmoka pradedama mokėti tik nuo tos dienos, kai turėjote grįžti į darbą.

Traumos buityje ir pakeliui į darbą

Anksčiau buvo griežtai atskiriamos traumos darbe, pakeliui į darbą ir buityje. Dabar sistema kiek paprastesnė, bet svarbu žinoti, kad jei trauma įvyko dėl nusikalstamos veikos (pvz., muštynių, kurias patys sukėlėte), išmoka nemokama. Tačiau jei susižalojote buityje netyčia, išmoka mokama bendra tvarka.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš jo vis dar yra specifinė kategorija, kuri gali būti prilyginta nelaimingam atsitikimui darbe, jei tai įrodoma. Tokiu atveju mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Praktiniai patarimai pabaigai

Norint, kad ligos laikotarpis praeitų be papildomo streso, laikykitės šių žingsnių:

1. Visada informuokite darbdavį. Net jei sistema siunčia automatinį pranešimą, geras tonas ir pareiga yra pranešti tiesioginiam vadovui tą pačią dieną.
2. Tikrinkite savo sąskaitą. „Sodra“ išmokas perveda ne tą pačią dieną, kai užsidaro biuletenis. Dažniausiai tai įvyksta per 15 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo.
3. Nepamirškite uždaryti. Nors dabar dauguma pažymėjimų uždaromi automatiškai numatytą dieną, pasitaiko atvejų, kai reikia pratęsti arba užbaigti vizitu. Pasitikslinkite tai su gydytoju.
4. Rūpinkitės „stažu“. Jei planuojate keisti darbą ir daryti pertrauką, žinokite, kad ilgesnė nei mėnesio pertrauka gali „išmušti“ jus iš socialinio draudimo sistemos, ir vėliau prireiks laiko stažui atstatyti.

Nedarbingumo pažymėjimas yra socialinė garantija, o ne būdas pasipelnyti ar nemokamai pailsėti. Žinodami savo teises ir pareigas, galite ramiai sveikti, žinodami, kad jūsų finansinis pagrindas yra stabilus, o santykiai su darbdaviu bei valstybės institucijomis išliks skaidrūs.