Degučiai (Octodon degus): Išsamus Gidas Norintiems Auginti Šiuos Žavius Graužikus

Degučiai, dar žinomi kaip Čilės voverės, yra maži, bet nepaprastai įdomūs ir socialūs graužikai, kilę iš Čilės. Pastaraisiais metais jie vis labiau populiarėja kaip naminiai gyvūnėliai dėl savo aktyvumo, smalsumo ir gebėjimo užmegzti tvirtą ryšį su šeimininku. Tačiau prieš įsigyjant degutį, svarbu kruopščiai susipažinti su jų poreikiais, kadangi šiems gyvūnėliams reikalinga specifinė priežiūra, mityba ir aplinka. Šis straipsnis skirtas suteikti visą reikiamą informaciją apie degučius – nuo jų prigimties iki kasdienės priežiūros ypatumų.

Kas Tie Degučiai? Kilmė ir Natūrali Aplinka

Degučiai (lot. Octodon degus) priklauso aštuondantinių (Octodontidae) šeimai. Jų tėvynė – Čilės centrinė dalis, Andų kalnų papėdės ir pakrantės lygumos. Natūralioje gamtoje jie gyvena didelėmis kolonijomis, kurias sudaro nuo kelių iki keliolikos ar net šimtų individų. Toks socialumas yra vienas ryškiausių jų bruožų. Degučiai kasa sudėtingas požeminių urvų sistemas su daugybe įėjimų, miegamuosius kambarius ir maisto saugyklas. Šie urvai ne tik apsaugo nuo plėšrūnų, tokių kaip plėšrieji paukščiai ir lapės, bet ir padeda išgyventi esant dideliems temperatūrų svyravimams.

Jų aktyvumas gamtoje pasireiškia dieną, todėl jie priskiriami dieniniams gyvūnams. Didžiąją laiko dalį jie praleidžia ieškodami maisto, bendraudami su gentainiais, kuisdamiesi žemėje ar besišildydami saulėje. Jų mitybos racioną natūralioje aplinkoje sudaro įvairios žolės, lapai, sėklos, medžių žievė ir šaknys. Dėl sauso klimato jų gimtinėje, degučių organizmas prisitaikęs efektyviai įsisavinti vandenį iš maisto.

Išvaizda ir Fizinės Savybės

Degučiai yra nedideli graužikai. Suaugusio degučio kūno ilgis paprastai siekia 12-20 cm, o uodega gali būti beveik tokio pat ilgio – apie 10-16 cm. Svoris svyruoja nuo 170 iki 300 gramų. Jų kailiukas yra tankus ir švelnus, dažniausiai rusvai pilkos spalvos su šviesesniu, gelsvu ar kreminiu papilviu. Tokia spalva, vadinama agučio raštu, puikiai maskuoja juos natūralioje aplinkoje.

Vienas išskirtinių degučių bruožų – ilga uodega su tamsesniu šerelių kuokšteliu gale. Svarbu žinoti, kad degučio uodega yra labai trapi. Gamtinėje aplinkoje, jei plėšrūnas sugriebia degutį už uodegos, odos sluoksnis gali nusimauti, o kartais ir dalis uodegos gali nutrūkti. Tai gynybinis mechanizmas, leidžiantis pabėgti, tačiau prarasta uodegos dalis niekada neatauga. Dėl šios priežasties degučių negalima imti ar kelti už uodegos.

Kitas ryškus požymis – jų dantys. Kaip ir kiti graužikai, degučiai turi nuolat augančius dantis, todėl jiems būtina nuolat ką nors graužti, kad dantys diltų ir neperaugtų. Sveikų degučių dantys yra ryškiai oranžinės spalvos. Šią spalvą suteikia porfirinų pigmentai, esantys jų seilėse, kurie reaguoja su augaluose esančiu chlorofilu. Balti dantys gali signalizuoti apie sveikatos problemas ar netinkamą mitybą.

Vidutinė degučių gyvenimo trukmė nelaisvėje, tinkamai prižiūrint, yra apie 5-8 metai, nors pasitaiko ir ilgaamžių, sulaukiančių 9 ar net 10 metų. Gamtoje jų gyvenimas gerokai trumpesnis dėl plėšrūnų ir atšiaurių sąlygų.

Degučiai Kaip Naminiai Augintiniai: Charakteris ir Elgesys

Degučiai – nepaprastai smalsūs, protingi ir aktyvūs gyvūnėliai. Jie greitai pripranta prie savo šeimininko, atpažįsta jo balsą ir kvapą. Tinkamai socializuoti degučiai gali tapti labai jaukiais kompanionais. Jie mėgsta bendrauti tiek su savo gentainiais, tiek su žmonėmis. Degučiai yra žaismingi, jiems patinka tyrinėti aplinką, laipioti, kasti ir, žinoma, graužti.

Jų socialumas reiškia, kad vienišas degutis jausis prastai. Rekomenduojama laikyti bent du tos pačios lyties degučius (kad išvengtumėte neplanuoto prieauglio) arba kastruotą patinėlį su patele/-ėmis. Kartu laikomi degučiai miegos susiglaudę, vienas kitą prižiūrės, žais ir bendraus, o tai teigiamai veiks jų psichologinę būklę.

Degučiai bendrauja įvairiais garsais – nuo švelnaus cypsėjimo ir burkavimo iki garsesnio lojimo, kai jaučiasi sunerimę ar įspėja apie pavojų. Stebint jų elgesį, galima daug sužinoti apie jų nuotaiką ir poreikius. Pavyzdžiui, uodegos vizginimas gali reikšti susijaudinimą ar dominavimą.

Būstas ir Aplinka: Kaip Įrengti Namus Degučiams?

Tinkamas būstas yra vienas svarbiausių aspektų užtikrinant gerą degučių sveikatą ir savijautą. Narvelis degučiams turi būti erdvus, ypač į aukštį, nes jie mėgsta laipioti.

• Narvelio dydis ir tipas: Minimalus rekomenduojamas narvelio dydis dviem degučiams yra maždaug 80 cm ilgio, 50 cm pločio ir 80 cm aukščio. Tačiau kuo didesnis, tuo geriau. Geriausiai tinka metaliniai narveliai su tvirtomis grotelėmis, nes plastmasines dalis degučiai gali lengvai pragraužti. Atstumas tarp virbų neturėtų būti didesnis nei 1,5-2 cm, kad smalsūs gyvūnėliai neįstrigtų ar nepabėgtų. Narveliai su keliais aukštais ir lentynėlėmis yra idealus pasirinkimas.
• Pagrindas (kraikas): Narvelio dugną reikėtų padengti saugiu kraiku. Tinka specialus popierinis kraikas, drebulės ar kitų kietmedžių pjuvenos (ne spygliuočių, nes jų dulkės ir sakai gali dirginti kvėpavimo takus). Kraiko sluoksnis turėtų būti pakankamai storas, kad degučiai galėtų kasti.
• Įranga ir žaislai:
  • Bėgimo ratelis: Būtinas aktyvumui palaikyti. Rinkitės didelį (mažiausiai 28-30 cm skersmens), tvirtą ratelį su vientisu paviršiumi, kad degutis nesusižalotų kojyčių ar uodegos.
  • Namukai ir slėptuvės: Mediniai ar keraminiai nameliai suteiks saugumo jausmą.
  • Laipiojimo šakos: Obelų, kriaušių ar kitų saugių medžių šakos (prieš tai nuplikytos ir išdžiovintos) puikiai tiks laipiojimui ir graužimui.
  • Tuneliai: Kartoniniai ar mediniai tuneliai paįvairins aplinką.
  • Smėlio vonia: Degučiams būtina reguliariai maudytis specialiame smėlyje (činčilų smėlis puikiai tinka). Tai padeda palaikyti kailiuko švarą ir sveikatą. Smėlio vonelę reikėtų įdėti į narvelį kasdien maždaug 20-30 minučių.
  • Graužimo žaislai: Mediniai žaislai, neapdoroti kartono gabaliukai, specialūs akmenys graužikams padės dildyti dantis.
• Narvelio vieta: Narvelį statykite ramioje vietoje, kur nėra skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių ir didelio triukšmo. Optimali kambario temperatūra degučiams yra 18-22°C. Venkite statyti narvelį prie radiatorių ar kitų šilumos šaltinių.

Mityba: Ką Ėda Degučiai?

Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbi degučių sveikatai, ypač atsižvelgiant į jų polinkį sirgti diabetu. Jų racionas turi būti pagrįstas dideliu kiekiu skaidulų ir mažu cukraus bei riebalų kiekiu.

• Šienas: Tai degučių mitybos pagrindas (apie 80-90% viso raciono). Aukštos kokybės šienas (pvz., motiejukų, pievinių miglių, eraičinų) turi būti nuolat prieinamas. Šienas ne tik aprūpina būtinomis skaidulomis, bet ir padeda dildyti dantis.
• Specializuotas pašaras (granulės): Rinkitės tik specialiai degučiams skirtą sausą pašarą. Jame neturi būti pridėtinio cukraus, vaisių, riešutų ar medaus. Dienos norma vienam degučiui – apie 10-15 gramų (vienas valgomasis šaukštas). Per didelis granulių kiekis gali lemti nutukimą ir sveikatos problemas.
• Džiovintos žolelės ir lapai: Galima duoti įvairių džiovintų žolelių (pvz., kiaulpienių lapų ir žiedų, gysločių, ramunėlių, mėtų, erškėtuogių lapų) ir medžių lapų (pvz., beržų, obelų, serbentų). Tai puikus skaidulų ir vitaminų šaltinis.
• Daržovės: Labai ribotais kiekiais galima duoti kai kurių daržovių, turinčių mažai cukraus. Tinka agurkai, paprikos (žalios), cukinijos, morkų žaluma (pačios morkos labai saikingai dėl cukraus). Salotų lapai taip pat gali būti duodami, bet ne per dažnai.
• Skanėstai: Skanėstus duokite labai retai ir atsargiai. Tinkami skanėstai – nesaldinti džiovinti daržovių gabalėliai (pvz., moliūgo), saulėgrąžų ar moliūgų sėklos (po vieną ar dvi, nes labai riebios), specialūs degučiams skirti skanėstai be cukraus.
• Vanduo: Šviežias, švarus vanduo turi būti visada pasiekiamas. Geriausiai tinka girdyklos su metaliniu snapeliu.

Absoliučiai draudžiami produktai degučiams:

• Vaisiai ir uogos (dėl didelio cukraus kiekio).
• Riešutai (dauguma jų per riebūs, išskyrus labai mažus kiekius kai kurių rūšių).
• Duona, batonas, sausainiai ir kiti žmonių maisto produktai.
• Pieno produktai.
• Šokoladas, saldainiai ir kiti saldumynai.
• Kopūstai, svogūnai, česnakai, bulvės.
• Kambariniai augalai (daugelis jų yra nuodingi).
• Spygliuočių šakos.

Atminkite, kad degučių virškinimo sistema yra labai jautri, todėl bet kokie nauji produktai į jų racioną turi būti įvedami palaipsniui ir mažais kiekiais, stebint gyvūnėlio reakciją.

Sveikata ir Dažniausios Problemos

Nors degučiai yra gana ištvermingi gyvūnėliai, jie taip pat gali sirgti. Svarbu reguliariai stebėti savo augintinio elgesį ir išvaizdą, kad laiku pastebėtumėte pirmuosius negalavimo požymius.

• Dantų problemos (malokliuzija): Peraugę dantys yra viena dažniausių degučių sveikatos problemų. Tai gali nutikti dėl netinkamos mitybos (per mažai šieno ir kieto maisto graužimui) arba genetinio polinkio. Požymiai: sumažėjęs apetitas, svorio kritimas, seilėtekis, dantų griežimas, apatija. Reguliarus dantų tikrinimas pas veterinarą ir tinkama mityba padės išvengti šios problemos. Kartais prireikia veterinarinės pagalbos trumpinant dantis.
• Cukrinis diabetas: Degučiai turi unikalų insulino metabolizmą ir yra labai jautrūs cukrui. Netinkama mityba, kurioje gausu cukrų ir angliavandenių, gali greitai sukelti diabetą. Požymiai: padidėjęs troškulys ir šlapinimasis, svorio kritimas nepaisant gero apetito, katarakta (akių lęšiukų padrumstėjimas). Diabeto prevencija – griežta dieta be cukraus.
• Uodegos netekimas: Kaip minėta anksčiau, degučio uodega gali lengvai nutrūkti. Niekada nekelkite ir netampykite degučio už uodegos. Jei uodega vis dėlto pažeidžiama, svarbu stebėti žaizdą, kad neprasidėtų infekcija.
• Kvėpavimo takų infekcijos: Gali kilti dėl skersvėjų, per žemos temperatūros, netinkamo kraiko (pvz., dulkėtų spygliuočių pjuvenų) ar prastų sanitarinių sąlygų narvelyje. Požymiai: čiaudulys, išskyros iš nosies ar akių, pasunkėjęs kvėpavimas, vangumas.
• Virškinimo sutrikimai: Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali būti netinkamos mitybos, staigaus pašaro pakeitimo ar streso pasekmė.
• Odos problemos ir parazitai: Kartais degučiams gali pasireikšti odos sudirginimas, pleiskanojimas ar kailio retėjimas. Tai gali sukelti netinkamos sąlygos, alergijos ar išoriniai parazitai (pvz., erkutės). Reguliarios smėlio vonios padeda palaikyti sveiką kailį.

Pastebėjus bet kokius nerimą keliančius simptomus (apatiją, apetito praradimą, pasikeitusį elgesį, viduriavimą, kailio problemas ir t.t.), nedelsdami kreipkitės į veterinarą, turintį patirties gydant egzotinius gyvūnus ir graužikus. Savigyda gali būti pavojinga.

Socialiniai Poreikiai ir Bendravimas

Degučiai yra itin socialūs gyvūnai. Gamtoje jie gyvena didelėmis bendruomenėmis ir nuolat sąveikauja tarpusavyje. Dėl šios priežasties vienišas degutis jausis nelaimingas, net jei šeimininkas jam skirs daug dėmesio. Visada rekomenduojama laikyti bent du tos pačios lyties degučius. Geriausia, jei jie yra iš tos pačios vados arba kartu augę nuo mažens. Supažindinti suaugusius, anksčiau nesusitikusius degučius gali būti sudėtinga ir reikalauja laiko bei kantrybės. Supažindinimą reikėtų daryti palaipsniui, neutralioje teritorijoje.

Degučiai tarpusavyje bendrauja įvairiais būdais: kūno kalba, prisilietimais (pvz., vienas kito kailiuko valymas – alogroomingas) ir garsais. Jie dažnai miega susiglaudę, kartu ieško maisto ir žaidžia. Ši socialinė sąveika yra būtina jų gerai psichologinei būklei.

Bendravimas su žmogumi taip pat svarbus. Degučiai gali išmokti atpažinti savo šeimininką, ateiti pakviesti, imti maistą iš rankų. Pratinant prie rankų, svarbu būti kantriam ir švelniam. Geriausia pradėti nuo skanėstų davimo pro narvelio groteles, vėliau – iš delno narvelio viduje. Niekada neverskite degučio bendrauti, jei jis to nenori, ir venkite staigių judesių ar griebimo iš viršaus, nes tai gali juos išgąsdinti (primena plėšrūno puolimą).

Dauginimasis

Degučių dauginimasis nelaisvėje yra įmanomas, tačiau nepatyrusiems augintojams jo reikėtų vengti. Tai reikalauja papildomų žinių, erdvės ir atsakomybės už jauniklius. Patelės lytiškai subręsta maždaug 6-9 savaičių amžiaus, o patinai šiek tiek vėliau. Tačiau poruoti tokius jaunus gyvūnus nerekomenduojama. Geriausia palaukti, kol patelė pasieks bent 6 mėnesių amžių.

Nėštumas trunka apie 87-93 dienas, o tai yra gana ilgas periodas graužikams. Vadoje paprastai būna nuo 1 iki 10 jauniklių (vidutiniškai 4-6). Mažyliai gimsta jau gana gerai išsivystę: su kailiuku, atmerktomis akimis ir netrukus pradeda judėti. Patelė juos maitina pienu apie 3-4 savaites, tačiau jaunikliai jau nuo pirmųjų dienų pradeda ragauti ir kietą maistą. Svarbu užtikrinti nėščiai ir maitinančiai patelei ramybę bei visavertę mitybą.

Įdomūs Faktai Apie Degučius

• Degučiai mato ultravioletinę (UV) šviesą. Manoma, kad jų šlapimas atspindi UV spindulius, ir tai gali būti naudojama teritorijos žymėjimui ar bendravimui.
• Jie yra vieni iš nedaugelio gyvūnų (neskaitant primatų), kurie, kaip pastebėta, naudoja įrankius. Pavyzdžiui, jie gali naudoti mažą grėbliuką primenantį judesį letenėlėmis, kad prisitrauktų maisto.
• Jų mokslinis pavadinimas Octodon reiškia „aštuoni dantys”, kas nurodo jų krūminių dantų kramtomojo paviršiaus formą, primenančią aštuonetą.
• Degučiai turi sudėtingą vokalizacijų repertuarą, apimantį apie 15 skirtingų garsų, naudojamų įvairiose socialinėse situacijose.
• Jie praktikuoja koprofagiją – ėda tam tikro tipo savo išmatas, kad geriau įsisavintų maistines medžiagas, ypač vitaminus B ir K. Tai normalus ir būtinas elgesys daugeliui graužikų.

Pabaigai: Ar Degučiai Tinkamas Augintinis Jums?

Degučiai yra nuostabūs, protingi ir linksmi augintiniai, galintys suteikti daug džiaugsmo. Tačiau jie taip pat reikalauja nemažai priežiūros, specifinės mitybos ir tinkamos socialinės aplinkos. Prieš nuspręsdami įsigyti degutį, kruopščiai įvertinkite savo galimybes ir pasiryžimą skirti pakankamai laiko bei išteklių jų gerovei užtikrinti.

Atsakingas požiūris į gyvūno poreikius, nuolatinis domėjimasis ir meilė padės sukurti tvirtą ryšį su šiais mažais Čilės stebuklais ir užtikrinti jiems ilgą bei laimingą gyvenimą jūsų namuose. Jei esate pasirengę priimti šį iššūkį, degučiai neabejotinai taps jūsų šeimos numylėtiniais.