Deklaracijos Lietuvoje: Išsamus Gidas Nuo A iki Ž Kiekvienam Gyventojui

Turbūt kiekvienas esame girdėję žodį „deklaracija“. Vieniems jis asocijuojasi su pavasariniu pajamų deklaravimu, kitiems – su turto ar gyvenamosios vietos nurodymu valstybei. Tačiau ką iš tiesų reiškia šis terminas ir kodėl deklaravimas yra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis? Šiame straipsnyje pasistengsime išsamiai ir suprantamai paaiškinti įvairių deklaracijų esmę, aptarsime, kas, kada ir kaip turi jas teikti Lietuvoje, bei kodėl sąžiningas pareigų vykdymas yra naudingas ne tik valstybei, bet ir kiekvienam iš mūsų.

Pats žodis „deklaracija“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „declaratio“, reiškiančio pareiškimą, paskelbimą. Iš esmės, tai yra oficialus asmens ar institucijos pareiškimas apie tam tikrus faktus, duomenis ar ketinimus. Šiuolaikiniame pasaulyje deklaracijos atlieka daugybę funkcijų: jos padeda užtikrinti mokesčių surinkimą, skaidrumą, leidžia kovoti su korupcija ir šešėline ekonomika, o taip pat suteikia pagrindą įvairioms socialinėms garantijoms bei teisėms įgyvendinti. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja keletas pagrindinių deklaracijų tipų, su kuriais susiduria gyventojai ir verslas.

Pajamų deklaravimas – kas, kodėl ir kaip?

Bene dažniausiai linksniuojama deklaracijos forma Lietuvoje yra metinė pajamų deklaracija. Ji aktuali didžiajai daliai dirbančiųjų, gaunančių įvairias pajamas, ar norinčių pasinaudoti tam tikromis mokestinėmis lengvatomis. Pažvelkime į šį procesą atidžiau.

Kam privaloma deklaruoti pajamas?

Pajamų deklaravimo prievolė Lietuvoje kyla įvairioms gyventojų grupėms. Pirmiausia, pajamas deklaruoti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gavę pajamų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat deklaruoti pajamas turi ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, jei jie gavo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje (pvz., pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos Lietuvoje ar palūkanos).

Konkrečiau, pajamas deklaruoti privalo:

• Asmenys, vykdantys individualią veiklą (pagal pažymą ar verslo liudijimą).
• Asmenys, gavę pajamų iš turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (pvz., pardavus automobilį, nekilnojamąjį turtą anksčiau nei po 10 metų nuo įsigijimo, ar kitą turtą brangiau nei įsigijo).
• Asmenys, gavę pajamų iš turto nuomos.
• Asmenys, gavę dovanų, kurių vertė viršija neapmokestinamąjį dydį (išskyrus dovanas iš artimųjų giminaičių).
• Asmenys, gavę palūkanų už indėlius ar vertybinius popierius, viršijančių tam tikrą ribą.
• Asmenys, gavę pajamų užsienyje, kurios nebuvo apmokestintos arba buvo apmokestintos mažesniu tarifu nei Lietuvoje, ir norintys išvengti dvigubo apmokestinimo.
• Asmenys, norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
• Valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kuriems tokia prievolė numatyta įstatymuose.

Svarbu pabrėžti, kad net jei manote, jog jokių papildomų mokesčių mokėti nereikės ar netgi turėtumėte susigrąžinti permoką, deklaraciją pateikti vis tiek gali būti privaloma.

Kokias pajamas reikia deklaruoti?

Deklaruojamos praktiškai visos per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos pajamos. Tai apima:

• Su darbo santykiais susijusias pajamas (atlyginimas, priedai, premijos).
• Individualios veiklos pajamas.
• Pajamas iš turto pardavimo ar nuomos.
• Autorinius atlyginimus.
• Palūkanas, dividendus.
• Loterijų ir azartinių lošimų laimėjimus (viršijus tam tikrą sumą).
• Dovanas (ne iš artimųjų giminaičių ir viršijančias neapmokestinamąjį dydį).
• Užsienyje gautas pajamas.

Nors dauguma pajamų yra apmokestinamos, egzistuoja ir neapmokestinamųjų pajamų kategorijos, pavyzdžiui, tam tikros pašalpos, kompensacijos, stipendijos, dovanos iš artimųjų giminaičių iki tam tikros sumos ir pan. Vis dėlto, kartais ir jas reikia nurodyti deklaracijoje, ypač jei norima pagrįsti didesnes išlaidas ar turto įsigijimą.

Deklaravimo terminai ir tvarka

Pajamų deklaracijos Lietuvoje paprastai teikiamos kartą per metus, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. Dažniausiai galutinis terminas pateikti deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus yra gegužės 2 diena. Jei ši diena sutampa su savaitgaliu ar šventine diena, terminas gali būti nukeliamas į artimiausią darbo dieną.

Patogiausias ir populiariausias būdas deklaruoti pajamas yra per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Ši sistema leidžia gyventojams pateikti deklaracijas internetu, neišeinant iš namų. VMI dažnai parengia preliminarias deklaracijas, kuriose jau būna sukelta didelė dalis informacijos apie gyventojo gautas pajamas ir patirtas išlaidas iš trečiųjų šaltinių (darbdavių, bankų, draudimo kompanijų ir t.t.). Gyventojui telieka šią informaciją patikrinti, papildyti trūkstamais duomenimis ir patvirtinti.

Norint prisijungti prie EDS, galima naudotis elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu arba VMI išduotomis priemonėmis. Sistema yra nuolat tobulinama, siekiant padaryti deklaravimo procesą kuo paprastesnį ir suprantamesnį.

Mokesčių lengvatos ir grąžinimai

Viena iš maloniausių pajamų deklaravimo pusių – galimybė pasinaudoti įvairiomis mokesčių lengvatomis ir susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Lietuvoje gyventojai gali pasinaudoti šiomis pagrindinėmis lengvatomis:

• Už sumokėtas gyvybės draudimo įmokas: Galima susigrąžinti dalį mokesčių už savo ar sutuoktinio naudai mokamas gyvybės draudimo įmokas.
• Už pensijų kaupimo įmokas: Į III pakopos pensijų fondus ar pagal profesinių pensijų fondų kaupimo sutartis mokamos įmokos taip pat suteikia teisę į GPM lengvatą.
• Už studijų ar profesinio mokymo įmokas: Jei mokėjote už savo ar vaikų (įvaikių, globotinių) studijas aukštojoje mokykloje ar profesinį mokymą, galite susigrąžinti dalį GPM.
• Už būsto kredito palūkanas: Ši lengvata taikoma kreditams, paimtiems iki 2008 m. pabaigos vieninteliam būstui statyti ar įsigyti.

Taip pat svarbu paminėti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaikus, kurie taikomi automatiškai per darbo užmokestį arba gali būti pritaikomi teikiant metinę deklaraciją.

Norint pasinaudoti šiomis lengvatomis, deklaracijoje reikia pateikti atitinkamus duomenis ir dokumentus (nors dažnai informacija jau būna preliminarioje deklaracijoje). VMI, patikrinusi duomenis, apskaičiuoja grąžintiną GPM sumą ir ją perveda į gyventojo nurodytą banko sąskaitą. Permokos dažniausiai grąžinamos iki liepos 31 dienos.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skyrimas paramai

Kiekvienas gyventojas, mokantis GPM, turi teisę dalį savo sumokėto mokesčio skirti pasirinktoms organizacijoms ar politinėms partijoms. Tai yra puiki galimybė paremti visuomenei naudingas iniciatyvas, kultūros, švietimo, sporto, socialinės pagalbos ar kitas sritis. Anksčiau buvo galima skirti 2% GPM paramos gavėjams ir 1% politinėms partijoms. Nuo 2020 metų tvarka šiek tiek pasikeitė: galima skirti iki 1,2% GPM paramos gavėjams (nevyriausybinėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, turinčioms teisę gauti paramą), iki 0,6% politinėms partijoms ir iki 0,6% profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams.

Prašymą skirti dalį GPM (forma FR0512) taip pat patogiausia pateikti per EDS kartu su metine pajamų deklaracija arba atskirai iki nustatyto termino (dažniausiai iki gegužės 2 d.). Tai nekainuoja papildomai – tiesiog nukreipiate dalį jau sumokėto mokesčio ten, kur manote esant reikalinga.

Dažniausios klaidos deklaruojant pajamas

Nors VMI stengiasi deklaravimo procesą padaryti kuo sklandesnį, klaidų vis dar pasitaiko. Dažniausios iš jų:

• Pateikiami netikslūs duomenys: Klaidingai nurodomos pajamų sumos, išlaidų dydžiai, asmeniniai duomenys.
• Nepateikiama deklaracija laiku: Vėlavimas pateikti deklaraciją gali užtraukti administracinę atsakomybę ir delspinigius.
• Neįtraukiamos visos gautos pajamos: Pamirštama deklaruoti pajamas iš smulkių darbelių, nuomos ar kitų šaltinių.
• Klaidingai pasinaudojama lengvatomis: Nurodomos išlaidos, kurios nesuteikia teisės į GPM lengvatą, arba pateikiami neteisingi dokumentai.
• Pamirštama patvirtinti preliminarią deklaraciją: Net jei VMI parengė preliminarią deklaraciją ir ji atrodo teisinga, ją būtina peržiūrėti ir patvirtinti.

Pamačius klaidą jau pateiktoje deklaracijoje, ją galima tikslinti. Jei VMI pati nustato neatitikimų, ji informuoja gyventoją ir paprašo pateikti paaiškinimus ar patikslintą deklaraciją. Už vengimą teikti deklaracijas ar sąmoningą melagingų duomenų pateikimą gali būti taikomos baudos.

Turto deklaravimas – ką reikia žinoti?

Be pajamų deklaravimo, tam tikroms asmenų grupėms Lietuvoje yra privalomas ir turto deklaravimas. Šios deklaracijos tikslas – didinti viešojo sektoriaus skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui ir korupcijai.

Kas privalo deklaruoti turtą?

Pareiga deklaruoti turtą tenka ne visiems gyventojams, o tik tiems, kurie eina tam tikras pareigas arba kurių turtas viršija nustatytas ribas. Pagrindinės grupės, privalančios deklaruoti turtą, yra:

• Valstybės politikai (Seimo nariai, Prezidentas, Vyriausybės nariai, merai, tarybų nariai ir kt.).
• Valstybės tarnautojai (pagal tam tikrą pareigybių sąrašą).
• Teisėjai, prokurorai, antstoliai, notarai.
• Viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų pavaduotojai.
• Specialiųjų tarnybų pareigūnai.
• Šių asmenų šeimos nariai (sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie yra išlaikomi ir mokosi).
• Kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Taip pat turtą deklaruoti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių turimo turto (įskaitant ir užsienyje esantį) vertė praėjusių metų pabaigoje viršijo įstatymu nustatytą ribą (pvz., 500 000 eurų, jei turtas yra piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, paskolos).

Koks turtas yra deklaruojamas?

Deklaruojamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turimas turtas. Pagrindinės turto kategorijos, kurias reikia nurodyti turto deklaracijoje:

• Nekilnojamasis turtas (žemė, pastatai, butai, patalpos).
• Kilnojamasis turtas, kuriam privaloma teisinė registracija (automobiliai, laivai, orlaiviai).
• Meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai, kurių vieneto vertė viršija tam tikrą sumą.
• Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos).
• Piniginės lėšos (bankų sąskaitose ir grynieji pinigai, jei jų suma viršija tam tikrą ribą).
• Suteiktos ir gautos paskolos, jei jų suma viršija nustatytą dydį.

Deklaruojama turto vertė pagal jo įsigijimo kainą arba rinkos vertę deklaravimo datai, priklausomai nuo turto rūšies ir įstatymų reikalavimų.

Turto deklaravimo ypatumai ir terminai

Turto deklaracijos taip pat teikiamos VMI elektroniniu būdu per EDS. Asmenys, privalantys deklaruoti turtą dėl einamų pareigų, metinę turto deklaraciją turi pateikti iki kiekvienų metų gegužės 2 dienos. Taip pat gali tekti teikti deklaraciją pradedant eiti pareigas arba jas baigus.

Svarbu pažymėti, kad dalis turto deklaracijų duomenų (pvz., politikų, aukštų valstybės tarnautojų) yra viešinami VMI interneto svetainėje, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą.

Kitos svarbios deklaracijos Lietuvoje

Be pajamų ir turto deklaracijų, gyventojai gali susidurti ir su kitomis deklaravimo formomis, kurios taip pat atlieka svarbias funkcijas.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis ir Lietuvoje gyvenantis užsienietis privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tai daroma seniūnijoje arba elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus, nes nuo jo priklauso įvairios teisės ir pareigos: galimybė gauti socialines paslaugas, balsuoti rinkimuose, registruoti vaikus į darželius ir mokyklas pagal gyvenamąją vietą ir kt. Keičiant gyvenamąją vietą, ją būtina iš naujo deklaruoti per nustatytą terminą.

Muitinės deklaracijos

Keliaujant ar siunčiant prekes per Lietuvos (ir Europos Sąjungos) išorines sienas, gali tekti pildyti muitinės deklaracijas. Tai ypač aktualu gabenant prekes iš trečiųjų šalių arba į jas. Muitinės deklaracijoje nurodomos prekės, jų vertė, kilmė ir kita informacija, reikalinga muitų ir kitų mokesčių apskaičiavimui bei muitinės kontrolei. Muitinės procedūros gali būti sudėtingos, todėl dažnai verslui ar net fiziniams asmenims prireikia muitinės tarpininkų paslaugų.

Istorinės ir politinės deklaracijos

Nors tai nėra kasdienės deklaracijos, su kuriomis susidurtų kiekvienas gyventojas, verta paminėti ir istorines bei politines deklaracijas, turėjusias milžinišką reikšmę Lietuvos valstybingumui. Tokios deklaracijos kaip 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ar 1990 m. kovo 11 d. Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo yra kertiniai mūsų šalies istorijos dokumentai, paskelbę tautos valią ir nubrėžę ateities kryptį. Šios deklaracijos parodo, kad žodis „deklaracija“ gali turėti ir labai gilią, simbolinę prasmę, įtvirtinančią pamatines vertybes ir siekius.

Deklaravimo svarba ir ateities perspektyvos

Sąžiningas ir laiku atliekamas deklaravimas yra kiekvieno piliečio pareiga ir indėlis į valstybės gerovę. Surinkti mokesčiai naudojami viešosioms paslaugoms finansuoti – švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai, infrastruktūrai, gynybai. Deklaracijos taip pat padeda užtikrinti skaidrumą, mažinti korupcijos apraiškas ir kovoti su šešėline ekonomika, kuri iškraipo konkurenciją ir kenkia sąžiningam verslui bei visiems mokesčių mokėtojams.

Valstybės institucijos nuolat ieško būdų, kaip supaprastinti deklaravimo procesus, padaryti juos labiau prieinamus ir suprantamus gyventojams. Elektroninių sistemų plėtra, preliminarių deklaracijų formavimas, konsultacijų teikimas – visa tai prisideda prie sklandesnio pareigų vykdymo. Ateityje galime tikėtis dar didesnio procesų automatizavimo ir duomenų integravimo, kas dar labiau palengvins deklaravimo naštą.

Svarbu suprasti, kad deklaravimas nėra vien tik prievolė. Tai taip pat galimybė pasinaudoti įvairiomis lengvatomis, susigrąžinti dalį mokesčių ar paremti svarbias iniciatyvas. Būdami atsakingi ir sąžiningi deklaruodami savo pajamas ar turtą, mes prisidedame prie teisingesnės ir skaidresnės visuomenės kūrimo.

Jei kyla klausimų ar neaiškumų dėl bet kurios deklaracijos pildymo, visuomet verta kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas – Valstybinę mokesčių inspekciją, Registrų centrą ar muitinę. Jų specialistai suteiks reikiamą informaciją ir padės teisingai įvykdyti savo pareigas.

Atminkime, kad kiekvieno iš mūsų indėlis, net ir atrodytų toks formalus kaip deklaracijos pateikimas, yra svarbus kuriant stiprią ir klestinčią Lietuvą.