Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimas: viskas, ką reikia žinoti

Metinė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracija daugeliui asocijuojasi su sudėtingu ir painiu procesu. Tačiau, iš esmės, tai yra kiekvieno Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo pareiga – atsiskaityti su valstybe už praėjusiais metais gautas pajamas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime visus GPM deklaravimo aspektus: kas privalo deklaruoti pajamas, kokios pajamos yra deklaruojamos, kokie terminai, kaip tai padaryti teisingai ir efektyviai, bei kokios galimos pasekmės už neteisingą deklaravimą ar deklaracijos nepateikimą.

Kas privalo deklaruoti pajamas?

Pajamas privalo deklaruoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie praėjusiais metais gavo bet kokių apmokestinamųjų pajamų. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – tai asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, arba asmuo, kuris Lietuvoje per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) išbūna 183 ar daugiau dienų, arba asmuo, kurio asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje. Taip pat, pajamų deklaraciją teikti privalo ir tie gyventojai, kurie nors ir negavo pajamų, bet nori susigrąžinti dalį permokėto GPM.

Kokios pajamos yra deklaruojamos?

Deklaruojamos visos apmokestinamosios pajamos, gautos per praėjusius kalendorinius metus. Tai apima, bet neapsiriboja:

• Pajamos, susijusios su darbo santykiais (atlyginimas, premijos, priedai, kompensacijos ir kt.).
• Individualios veiklos pajamos.
• Turto pardavimo ar nuomos pajamos.
• Palūkanos, dividendai.
• Autoriniai atlyginimai.
• Laimėjimai, dovanos (viršijančios neapmokestinamąjį dydį).
• Kitos apmokestinamosios pajamos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja ir neapmokestinamosios pajamos, kurių deklaruoti nereikia. Tai, pavyzdžiui, tam tikros socialinės išmokos, stipendijos, paveldėtas turtas tam tikromis sąlygomis, ir kitos įstatymuose numatytos išimtys. Prieš pildant deklaraciją, rekomenduojama pasitikslinti, ar jūsų gautos pajamos tikrai yra apmokestinamos.

Deklaravimo terminai

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją reikia pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Pavyzdžiui, už 2023 metus gautas pajamas deklaracija turi būti pateikta iki 2024 metų gegužės 1 dienos. Jeigu gegužės 1 diena yra ne darbo diena, terminas persikelia į artimiausią darbo dieną. Svarbu nepraleisti šio termino, nes už pavėluotą deklaracijos pateikimą gali būti taikomos baudos.

Kaip pateikti pajamų deklaraciją?

Patogiausias ir greičiausias būdas pateikti pajamų deklaraciją – elektroniniu būdu, per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Norint prisijungti prie EDS, reikalingi elektroninės bankininkystės duomenys arba kitos elektroninės atpažinties priemonės. EDS sistemoje dažniausiai jau būna suformuota preliminari deklaracija, kurią tereikia peržiūrėti, patikslinti (jei reikia) ir patvirtinti. Jeigu preliminarios deklaracijos nėra, ją reikia užpildyti savarankiškai.

Taip pat deklaraciją galima pateikti ir popieriniu formatu, užpildant GPM311 formą ir pristatant ją į bet kurį VMI aptarnavimo skyrių. Tačiau šis būdas yra mažiau patogus ir užima daugiau laiko.

Preliminari deklaracija – kas tai?

VMI, remdamasi turimais duomenimis iš įvairių institucijų ir įmonių (pvz., darbdavių, bankų, „Sodros”), dažniausiai suformuoja preliminarią pajamų deklaraciją. Ši deklaracija yra prieinama EDS sistemoje. Preliminarioje deklaracijoje jau būna įtraukta didžioji dalis informacijos apie gyventojo gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius. Tai labai palengvina deklaravimo procesą, nes gyventojui tereikia peržiūrėti pateiktus duomenis, įsitikinti jų teisingumu ir, jei reikia, papildyti ar pakoreguoti informaciją.

Svarbu pabrėžti, kad preliminari deklaracija nėra galutinė. Gyventojas yra atsakingas už tai, kad deklaracijoje būtų pateikti teisingi ir išsamūs duomenys. Jeigu pastebite klaidų ar trūkumų preliminarioje deklaracijoje, būtinai juos ištaisykite.

Dažniausios klaidos pildant deklaraciją

Nors deklaravimo procesas yra supaprastintas, vis dar pasitaiko klaidų. Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Ne visų pajamų deklaravimas (pvz., pamirštama deklaruoti pajamas iš individualios veiklos ar turto pardavimo).
• Neteisingai nurodytas pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ar papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD).
• Klaidingai apskaičiuota mokėtina arba grąžintina GPM suma.
• Nepateikti reikalingi dokumentai (pvz., išlaidas pagrindžiantys dokumentai, norint pasinaudoti GPM lengvatomis).
• Techninės klaidos pildant deklaraciją EDS sistemoje.

Norint išvengti klaidų, rekomenduojama atidžiai peržiūrėti visą informaciją, pasikonsultuoti su VMI specialistais (jei kyla neaiškumų) ir naudotis EDS sistemos teikiamomis pagalbos priemonėmis.

GPM lengvatos

Lietuvos Respublikos įstatymai numato įvairias GPM lengvatas, kurios gali sumažinti mokėtiną GPM sumą. Dažniausiai pasitaikančios lengvatos:

• Gyvybės draudimo įmokos.
• Pensijų fondų įmokos (III pakopos).
• Palūkanos už būsto kreditą (tam tikroms sąlygoms).
• Išlaidos už studijas (tam tikroms sąlygoms).
• Išlaidos už profesinį mokymą ar kvalifikacijos kėlimą (tam tikromis sąlygomis).
• Išlaidos už automobilių remontą (tam tikroms sąlygoms, susijusioms su individualia veikla).

Norint pasinaudoti GPM lengvatomis, būtina turėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir teisingai užpildyti deklaracijos atitinkamas skiltis.

Pajamų deklaravimo ypatumai vykdant individualią veiklą

Asmenys, vykdantys individualią veiklą, turi tam tikrų papildomų įsipareigojimų, susijusių su pajamų deklaravimu. Jie turi ne tik pateikti metinę pajamų deklaraciją, bet ir vesti apskaitą, mokėti GPM avansinius mokėjimus (jei taikoma) ir, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gali tekti mokėti ir kitus mokesčius (pvz., PVM, „Sodros” įmokas).

Individualios veiklos pajamos gali būti apmokestinamos dviem būdais: taikant fiksuotą pajamų mokesčio tarifą (įsigyjant verslo liudijimą) arba mokant 5% arba 15% GPM nuo apmokestinamųjų pajamų (pajamų ir leidžiamų atskaitymų skirtumo) pasirinkus veiklą pagal pažymą.

Atsakomybė už neteisingą deklaravimą ar deklaracijos nepateikimą

Už neteisingą deklaravimą, deklaracijos nepateikimą laiku arba visai nepateikimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Gali būti skiriamos baudos, kurių dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto. Rimtesniais atvejais, pavyzdžiui, sąmoningai slepiant pajamas ar pateikiant melagingus duomenis, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Kur kreiptis pagalbos?

Jeigu kyla klausimų ar neaiškumų, susijusių su pajamų deklaravimu, visada galima kreiptis pagalbos į VMI. Konsultacijas galima gauti telefonu, elektroniniu paštu, per EDS sistemą ar atvykus į VMI aptarnavimo skyrių. Taip pat naudingos informacijos galima rasti VMI interneto svetainėje.

Apibendrinimas

Metinė pajamų deklaracija yra svarbi kiekvieno nuolatinio Lietuvos gyventojo pareiga. Nors šis procesas gali atrodyti sudėtingas, VMI stengiasi jį kuo labiau supaprastinti, teikdama įvairias pagalbos priemones, tokias kaip preliminarios deklaracijos ir konsultacijos. Svarbiausia – nebijoti klausti, domėtis ir laiku bei teisingai atlikti savo pareigą.