Kai visko yra per daug: Atraskite ramybę chaotiškame pasaulyje

Ar kada nors jautėtės taip, lyg visas pasaulis griūva ant jūsų pečių? Lyg darbų sąrašas neturi pabaigos, informacija liejasi nesustabdomu srautu, o daiktai, užuot teikę džiaugsmą, ima slėgti? Jei taip, jūs ne vieni. Pojūtis, kad visko yra „per daug“, tapo kone kasdienybe daugeliui mūsų šiuolaikiniame, greitame ir reikalavimų kupiname pasaulyje. Tai jausmas, kai atrodo, jog nebegalime susidoroti su mus supančiu chaosu, kai vidinė baterija senka greičiau, nei spėjame ją įkrauti. Bet ar tikrai esame pasmerkti nuolat gyventi šioje įtampoje? O gal yra būdų, kaip susigrąžinti vidinę ramybę ir atrasti džiaugsmą paprastesniuose dalykuose?

Šiame straipsnyje pasistengsime giliau pažvelgti į „per daug“ fenomeną, jo įtaką mūsų gyvenimui ir, svarbiausia, ieškosime praktinių sprendimų, kaip su juo tvarkytis. Nes gyvenimas neturi būti nuolatinė kova – jis gali ir turi teikti pasitenkinimą.

„Per daug“ daiktų gniaužtuose: materializmo spąstai

Vienas iš labiausiai juntamų „per daug“ aspektų yra materialinių gėrybių perteklius. Gyvename vartotojiškoje kultūroje, kurioje nuolat esame bombarduojami reklamomis, skatinančiomis pirkti daugiau, turėti naujausius modelius, neatsilikti nuo madų. Atrodo, kad laimė slypi daiktuose, tačiau dažnai nutinka priešingai – kuo daugiau turime, tuo labiau jaučiamės prislėgti.

Namai, užversti seniai nebenaudojamais daiktais, spintos, lūžtančios nuo drabužių, kurių niekada nedėvėjome, lentynos, pilnos knygų, kurių niekada neskaitysime. Visa tai ne tik fiziškai užima erdvę, bet ir emociškai slegia. Tvarkymasis tampa begaline užduotimi, o mintis apie tai, kiek pinigų ir laiko išleista nereikalingiems pirkiniams, kelia kaltės jausmą. Ar tikrai mums viso to reikia?

Minimalizmo filosofija, nors ir ne visiems priimtina kraštutinėmis formomis, siūlo vertingą pamoką – sąmoningą vartojimą ir daiktų vertės suvokimą. Tai nereiškia, kad turime gyventi tuščiuose kambariuose, bet kviečia susimąstyti apie tai, kas mums iš tiesų teikia džiaugsmą ir yra naudinga. Atsikratę daiktų pertekliaus, dažnai atrandame ne tik daugiau fizinės erdvės, bet ir proto aiškumo, laisvės pojūtį. Mažiau daiktų reiškia mažiau rūpesčių dėl jų priežiūros, mažiau laiko, skirto tvarkymuisi, ir daugiau laiko sau, artimiesiems ar mėgstamai veiklai. Pamėginkite peržiūrėti savo daiktus ir paklausti savęs: ar šis daiktas man teikia džiaugsmo? Ar aš jį naudojau per pastaruosius metus? Jei atsakymai neigiami, galbūt laikas su juo atsisveikinti.

Informacijos srautų labirintuose: kai žinios tampa našta

Informacinis amžius mums suteikė precedento neturinčią prieigą prie žinių. Kelių mygtukų paspaudimu galime sužinoti beveik viską. Tačiau ši gausa turi ir tamsiąją pusę – informacijos perteklių. Nuolatinis naujienų srautas, socialinių tinklų pranešimai, elektroniniai laiškai, begalė straipsnių ir vaizdo įrašų – visa tai varžosi dėl mūsų dėmesio ir dažnai sukelia jausmą, kad nespėjame, kad kažką svarbaus praleidžiame (FOMO – angl. fear of missing out).

Mūsų smegenys nėra pritaikytos apdoroti tokį kiekį informacijos. Dėl to gali nukentėti gebėjimas susikaupti, gilintis į vieną užduotį, kritiškai mąstyti. Jaučiamės išsiblaškę, pavargę, nerimastingi. Socialiniai tinklai, nors ir skirti bendravimui, dažnai tampa lyginimosi su kitais erdve, kurioje matome tik gražiąją, surežisuotą gyvenimo pusę, o tai gali neigiamai paveikti mūsų savivertę ir nuotaiką.

Kaip ištrūkti iš šių labirintų? Pirmiausia, svarbu sąmoningai riboti informacijos srautus. Nustatykite konkretų laiką naujienoms skaityti ar socialiniams tinklams tikrinti, o ne leiskite jiems nuolat blaškyti jūsų dėmesio. Išjunkite nereikalingus pranešimus telefone. Rinkitės kokybiškus, patikimus informacijos šaltinius, o ne pasikliaukite atsitiktinėmis antraštėmis. Praktikuokite „skaitmeninį detoksą“ – periodiškai atsijunkite nuo visų įrenginių ir leiskite sau pabūti tyloje, su savo mintimis ar gamtoje. Mokykitės būti „čia ir dabar“, užuot nuolat nerimavę dėl to, kas vyksta virtualiame pasaulyje. Atraskite skaitymo malonumą – gilios, įtraukiančios knygos gali tapti puikia atsvara paviršutiniškam naršymui internete.

Darbų ir įsipareigojimų našta: kai „reikia“ užgožia „noriu“

Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia mus jaustis lyg voverėms rate. Begalinis darbų sąrašas, profesiniai siekiai, šeimos įsipareigojimai, socialinė veikla – atrodo, kad visada yra ką veikti ir niekada nėra pakankamai laiko. Spaudimas būti produktyviems, sėkmingiems ir visur suspėti gali sukelti didžiulį stresą ir galiausiai privesti prie perdegimo.

Perdegimas nėra tiesiog nuovargis. Tai būsena, kai jaučiamės emociškai, fiziškai ir protiškai išsekę, ciniški ir nebetikime savo jėgomis. Dažnai pamirštame, kad poilsis yra ne prabanga, o būtinybė. Manome, kad kuo daugiau dirbsime, tuo daugiau pasieksime, tačiau ilgainiui tai atsisuka prieš mus pačius – kenčia mūsų sveikata, santykiai ir gyvenimo kokybė.

Svarbu išmokti brėžti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Nebijokite pasakyti „ne“ papildomiems įsipareigojimams, jei jaučiatės pervargę. Planuokite savo laiką, tačiau palikite erdvės spontaniškumui ir poilsiui. Prioritetizuokite užduotis – ne viskas yra vienodai svarbu ir skubu. Deleguokite darbus, jei įmanoma. Ir, svarbiausia, skirkite laiko sau – veiklai, kuri jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti, nesvarbu, ar tai būtų sportas, hobis, laikas su artimaisiais ar tiesiog ramus vakaras su knyga. Atminkite, kad jūsų gerovė yra svarbiausias prioritetas.

Emocijų sūkuryje: kai jausmų yra per daug

Gyvenimas kupinas įvairiausių emocijų – džiaugsmo, liūdesio, pykčio, baimės. Ir tai yra normalu. Tačiau kartais jausmų gali būti tiek daug ir jie gali būti tokie intensyvūs, kad atrodo, jog tuoj paskęsime jų sūkuryje. Ypač sudėtingais gyvenimo tarpsniais, susidūrus su netektimis, pokyčiais ar dideliu stresu, emocinis krūvis gali tapti nepakeliamas.

Nerimas dėl ateities, kaltės jausmas dėl praeities klaidų, nuolatinė įtampa – visa tai gali virsti lėtiniu stresu, kuris neigiamai veikia tiek mūsų psichinę, tiek fizinę sveikatą. Kartais, norėdami išvengti nemalonių jausmų, bandome juos ignoruoti, slopinti ar nukreipti netinkamais būdais (pvz., persivalgydami, piktnaudžiaudami alkoholiu). Tačiau tai tik trumpalaikė išeitis, kuri ilgainiui problemą tik pagilina.

Mokymasis atpažinti, priimti ir tinkamai išreikšti savo emocijas yra labai svarbus žingsnis link vidinės pusiausvyros. Nėra blogų ar gerų emocijų – visos jos neša tam tikrą žinią. Svarbu įsiklausyti į save, suprasti, ką jaučiate ir kodėl. Kartais padeda tiesiog išsikalbėjimas su patikimu draugu, šeimos nariu ar specialistu – psichologu ar psichoterapeutu. Nebijokite ieškoti pagalbos, jei jaučiate, kad vieni nebesusitvarkote. Meditacija, sąmoningumo praktikos (mindfulness), dienoraščio rašymas taip pat gali būti veiksmingi įrankiai emocinei savireguliacijai.

„Per daug“ mūsų kasdienybėje ir gamtoje: mažų dalykų svarba

Pojūtis, kad visko yra per daug, gali pasireikšti ne tik globaliais aspektais, bet ir kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio nereikšminguose dalykuose. Per daug cukraus mityboje, per daug laiko praleisto prie ekranų, per daug triukšmo mieste. Net ir mūsų santykis su gamta kartais gali būti paženklintas „per daug“ ženklu – per daug trąšų darže, siekiant gausesnio derliaus, per daug invazinių rūšių, išstumiančių vietines, per daug vartojimo, darančio žalą aplinkai.

Šie „maži“ pertekliniai dalykai kaupiasi ir prisideda prie bendro nuovargio bei disbalanso jausmo. Tačiau būtent per mažus pokyčius kasdienybėje galime pradėti keisti situaciją. Pavyzdžiui, sąmoningesnis maisto pasirinkimas, pirmenybę teikiant natūraliems, neperdirbtiems produktams. Laiko gamtoje leidimas, net jei tai tik trumpas pasivaikščiojimas parke, gali padėti atgauti jėgas ir nuraminti protą. Atkreipkite dėmesį į savo aplinką – galbūt galite sumažinti triukšmo lygį namuose, susikurti jaukesnę, ramesnę erdvę.

Net ir sode ar darže principas „mažiau yra daugiau“ kartais gali būti teisingas. Užuot siekę maksimalaus derliaus bet kokia kaina, galime rinktis tvaresnius, ekologiškesnius auginimo metodus, kurie tausoja gamtą ir mūsų sveikatą. Stebėdami gamtos ciklus, jos gebėjimą atsinaujinti ir rasti pusiausvyrą, galime pasimokyti ir pritaikyti tai savo gyvenime.

Kelias į paprastumą ir sąmoningumą: kaip atrasti pusiausvyrą?

Kova su „per daug“ jausmu nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis sąmoningumo ir pastangų. Tačiau kelias į paprastesnį, prasmingesnį ir ramesnį gyvenimą yra įmanomas. Štai keletas krypčių, kurios gali padėti:

• Sąmoningumas (Mindfulness): Tai gebėjimas sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, be vertinimo. Sąmoningumo praktikos padeda geriau suvokti savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius, sumažinti stresą ir nerimą, pagerinti koncentraciją. Tai gali būti trumpa meditacija ryte, sąmoningas valgymas ar tiesiog kelių minučių pertraukėlė dienos bėgyje, skirta giliam kvėpavimui.
• Minimalizmas: Kaip jau minėta, tai ne tik daiktų atsikratymas, bet ir sąmoningas pasirinkimas turėti tik tai, kas iš tiesų reikalinga ir teikia džiaugsmą. Tai taikoma ne tik daiktams, bet ir veikloms, įsipareigojimams, informacijai.
• Dėkingumas: Kasdien skirkite laiko pagalvoti apie tai, už ką esate dėkingi. Tai gali būti maži dalykai – saulėtas rytas, skani kava, malonus pokalbis. Dėkingumo praktikavimas padeda nukreipti dėmesį nuo to, ko mums trūksta, į tai, ką jau turime, ir didina pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
• Ryšys su gamta: Gamta turi gydomąjį poveikį mūsų kūnui ir sielai. Reguliarus laikas gamtoje mažina stresą, gerina nuotaiką ir didina kūrybiškumą. Pasivaikščiojimai miške, darbas sode, ar tiesiog buvimas gryname ore gali padaryti stebuklus.
• Prioritetų nustatymas ir ribų brėžimas: Aiškiai suvokite, kas jums yra svarbiausia gyvenime, ir skirkite tam daugiausia laiko bei energijos. Nebijokite atsisakyti to, kas neatitinka jūsų vertybių ar eikvoja jūsų resursus. Mokykitės brėžti sveikas ribas santykiuose ir darbe.
• Rūpinimasis savimi: Skirkite pakankamai laiko miegui, sveikai maitinkitės, reguliariai judėkite. Rūpinimasis savo fizine sveikata yra būtina sąlyga gerai emocinei savijautai.
• Lėtas gyvenimas (Slow living): Tai atsakas į beprotišką šiuolaikinio pasaulio tempą. Lėto gyvenimo filosofija skatina mėgautis procesu, o ne tik siekti rezultato, vertinti kokybę, o ne kiekybę, skirti laiko prasmingiems ryšiams ir veikloms.

Pabaigos žodis: ramybė slypi viduje

Pojūtis, kad visko yra „per daug“, yra signalas, kad laikas sustoti ir įsiklausyti į save. Tai kvietimas peržiūrėti savo gyvenimo būdą, vertybes ir prioritetus. Nors išorinis pasaulis gali atrodyti chaotiškas ir reikalaujantis, vidinę ramybę galime atrasti savyje, keisdami požiūrį ir kasdienius įpročius.

Kelias į paprastesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą nėra lengvas, tačiau kiekvienas mažas žingsnis šia linkme yra vertingas. Atsisakydami pertekliaus – tiek materialaus, tiek informacinio ar emocinio – atveriame erdvę tam, kas iš tiesų svarbu: džiaugsmui, prasmei, ryšiui su savimi ir kitais. Leiskite sau gyventi ne „per daug“, o „pakankamai“ – pakankamai gerai, pakankamai laimingai, pakankamai ramiai. Ramybė nėra kažkur toli, ji slypi mumyse, tereikia išmokti ją atrasti ir puoselėti.