„Litagra“: Kaip viena įmonių grupė tapo Lietuvos agroverslo stuburu ir ką ji reiškia šiuolaikiniam ūkininkui

Lietuvos žemės ūkis per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė neįtikėtiną transformaciją. Nuo kolūkių griūties iki modernių, robotizuotų ūkių ir precizinio ūkininkavimo – šis kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Tačiau šiame procese visada buvo svarbūs tarpininkai, partneriai ir infrastruktūros kūrėjai, kurie padėjo ūkininkams ne tik išgyventi, bet ir klestėti. Viena ryškiausių figūrų šiame kraštovaizdyje yra įmonių grupė „Litagra“. Tai vardas, kurį žino praktiškai kiekvienas, bent kiek susijęs su žemės dirbimu, gyvulininkyste ar grūdų prekyba Lietuvoje.

Tačiau kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo pavadinimu? Ar tai tik trąšų pardavėjas, ar galingas finansinis partneris? Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime „Litagra“ veiklą, bet ir panagrinėsime, kaip ši verslo grupė veikia visą Lietuvos agroverslo ekosistemą, kokią naudą ji teikia ūkininkams ir kodėl moderniame ūkyje partnerystė su tokio masto žaidėjais tampa neišvengiama būtinybe.

Daugiau nei prekyba: vertės grandinės architektūra

Dažnai, išgirdę pavadinimą „Litagra“, žmonės įsivaizduoja tiesiog didelę parduotuvę ar sandėlį. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė. Tai yra vertikaliai integruota struktūra, kuri veikia keliuose esminiuose frontuose. Norint suprasti šios grupės įtaką, reikia pažvelgti į jos sudedamąsias dalis, kurios veikia kaip vienas darnus organizmas.

„Litagra“ grupės veikla apima visą grandinę „nuo lauko iki stalo“ (arba bent jau iki perdirbėjo). Tai reiškia, kad įmonė dalyvauja praktiškai visuose žemės ūkio produkcijos kūrimo etapuose. Ji nėra tik stebėtoja; ji yra aktyvi dalyvė, prisiimanti rizikas kartu su ūkininkais.

Pirminė žemės ūkio gamyba – kai verslas pats tampa ūkininku

Vienas iš unikalių „Litagra“ bruožų yra tas, kad ji pati užsiima žemės ūkio veikla. Valdydama tūkstančius hektarų žemės, grupė pati augina grūdus, rapsus, cukrinius runkelius ir plėtoja gyvulininkystę. Kodėl tai svarbu eiliniam Lietuvos ūkininkui?

• Kompetencijų centras. Kai įmonė pati susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir jos klientai (sausros, ligos, kainų svyravimai), ji geriau supranta rinkos poreikius. Jų siūlomi sprendimai nėra teoriniai – jie išbandyti jų pačių laukuose.
• Inovacijų poligonas. Dideliuose bendrovės valdomuose plotuose dažnai pirmiausia išbandomos naujos veislės, trąšų mišiniai ar augalų apsaugos technologijos. Tai leidžia vėliau šią patirtį per agronomus-konsultantus perduoti plačiajai ūkininkų bendruomenei.
• Pieno gamyba. Grupė yra viena didžiausių pieno gamintojų šalyje. Tai rodo, kad „Litagra“ investuoja ne tik į „lengvesnį“ augalininkystės sektorių, bet ir į sudėtingą, nuolatinės priežiūros reikalaujantį gyvulininkystės verslą.

„Joniškio grūdai“: Pašarų gamybos lyderystė

Negalima kalbėti apie šią grupę, nepaminint „Joniškio grūdų“. Tai viena seniausių ir didžiausių kombinuotųjų pašarų gamyklų Baltijos šalyse. Gyvulininkystės ūkiams tai yra strateginis partneris. Kokybiški pašarai yra esminis veiksnys, lemiantis mėsos ar pieno savikainą ir kokybę.

Šiuolaikinė pašarų gamyba yra tikras mokslas. Tai nebėra tiesiog grūdų sumalimas. Tai sudėtingi receptai, balansuojantys baltymus, mikroelementus ir energiją. „Litagra“ per šią įmonę užtikrina, kad Lietuvos gyvulininkystės sektorius turėtų prieigą prie aukščiausios klasės mitybos sprendimų, kurie leidžia konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Infrastruktūra: Elevatorių tinklas kaip kainos garantas

Vienas didžiausių iššūkių ūkininkui – ne tik užauginti derlių, bet ir jį tinkamai realizuoti. Čia į sceną žengia „Litagra“ valdomi elevatoriai. Grūdų saugyklos yra strateginiai taškai žemėlapyje, kur susitinka augintojo triūsas ir pasaulinės rinkos paklausa.

Kodėl elevatorių tinklas yra toks svarbus?

1. Derliaus nuėmimo logistika. Javapjūtės metu kiekviena valanda yra aukso vertės. Jei ūkininkas neturi kur dėti grūdų, kombainai sustoja. Platus supirkimo punktų tinklas užtikrina, kad grūdai būtų priimti greitai, išdžiovinti ir išvalyti.
2. Kokybės išsaugojimas. Šlapi grūdai greitai genda. Profesionalūs džiovinimo pajėgumai leidžia išgelbėti derlių net ir lietingais metais, kurie Lietuvoje nėra retenybė.
3. Kainos fiksavimas. Turėdama didelius sandėliavimo pajėgumus, grupė gali kaupti didelius kiekius grūdų ir formuoti dideles partijas eksportui (pavyzdžiui, laivams). Tai leidžia gauti geresnę kainą nei parduodant mažais kiekiais, o dalis tos naudos per supirkimo kainas tenka ir ūkininkui.

Partnerystės modelis: Trąšos mainais į grūdus

Vienas populiariausių bendradarbiavimo modelių, kurį plačiai taiko „Litagra“ ir panašios struktūros, yra vadinamasis kreditavimas produkcija. Pavasarį ūkininkams reikia milžiniškų apyvartinių lėšų: sėkloms, trąšoms, kurui, augalų apsaugos priemonėms. Bankai ne visada lanksčiai žiūri į žemės ūkio specifiką, o procesai gali užtrukti.

„Litagra“ čia veikia kaip finansinis buferis. Ji suteikia ūkininkams reikalingas priemones „į skolą“, kurią rudenį ūkininkas padengia užaugintu derliumi. Tai sukuria simbiozę:

• Ūkininkas gauna viską, ko reikia gamybai, be pinigų srauto strigimo sezono pradžioje.
• Įmonė užsitikrina, kad rudenį gaus grūdų srautą į savo elevatorius.

Šis modelis reikalauja didelio pasitikėjimo ir rizikos valdymo, tačiau jis yra tapęs Lietuvos agroverslo standartu, be kurio daugelis smulkesnių ir vidutinių ūkių sunkiai išgyventų.

Inovacijos ir žvilgsnis į ateitį

Šiandieninis žemės ūkis sparčiai tolsta nuo tradicinio vaizdinio. Mes įžengiame į precizinio ūkininkavimo ir tvarumo erą. Kaip „Litagra“ atrodo šiame kontekste? Įmonių grupė, turėdama stiprų užnugarį (pavyzdžiui, investicijų valdymo bendrovės „Invalda INVL“ dalyvavimą), aktyviai investuoja į modernizaciją.

Tvarumas ir Žaliasis kursas

Europos Sąjungos Žaliasis kursas kelia naujus reikalavimus: mažiau trąšų, mažiau pesticidų, daugiau dėmesio dirvožemio sveikatai. „Litagra“ čia atlieka edukacinį vaidmenį. Jų agronomai ne tik parduoda produktus, bet ir konsultuoja, kaip pasiekti tą patį ar geresnį derlių naudojant mažiau chemijos, bet daugiau technologijų.

Tai apima:

• Biostimuliatoriai ir mikroelementai. Vietoje aklos „NPK“ (azotas, fosforas, kalis) tręšimo schemos, pereinama prie augalo imuninės sistemos stiprinimo.
• Skaitmeniniai įrankiai. Pagalba ūkininkams diegiant ūkio valdymo programas, kurios leidžia tiksliai apskaičiuoti sąnaudas ir pelningumą.

Ką „Litagra“ reiškia Lietuvos ekonomikai?

Kalbant apie tokias grupes, negalima pamiršti makroekonominio vaizdo. „Litagra“ nėra tik verslas savininkams. Tai reikšmingas darbdavys regionuose. Elevatorių operatoriai, laborantai, vairuotojai, ūkio darbininkai, vadybininkai – tai šimtai darbo vietų, dažnai nutolusiose nuo didmiesčių vietovėse.

Be to, per „Litagra“ prekybos kanalus lietuviški grūdai pasiekia tolimiausias pasaulio šalis – nuo Šiaurės Afrikos iki Artimųjų Rytų. Tai generuoja eksporto pajamas valstybei ir gerina prekybos balansą. Stipri, konsoliduota agroverslo grupė yra pajėgi derėtis su tarptautiniais trąšų gamintojais ar grūdų pirkėjais geresnėmis sąlygomis nei tai padarytų pavieniai ūkiai.

Iššūkiai ir rizika

Žinoma, tokio dydžio veikla neapsieina be iššūkių. Pasaulinės trąšų kainos, kurios pastaraisiais metais šokinėjo lyg amerikietiški kalneliai dėl energetikos krizių ir geopolitinių įtampų, daro tiesioginę įtaką ir „Litagra“ veiklai, ir jos klientams.

Kitas iššūkis – klimato kaita. Ekstremalūs orai reikalauja investicijų į galingesnę džiovinimo įrangą, atsparesnes veisles ir naujas auginimo technologijas. Įmonių grupė turi nuolat adaptuotis, kad išliktų priekyje. Tačiau būtent dydis ir diversifikacija (gamyba + prekyba + pašarai) suteikia jai stabilumo, kurio dažnai trūksta mažesniems rinkos žaidėjams.

Agronominės konsultacijos: Žmogiškasis faktorius

Technologijos ir elevatoriai yra svarbu, bet agroversle vis dar karaliauja žmogiškasis ryšys. „Litagra“ stiprybė ilgus metus buvo jos agronomų-konsultantų tinklas. Tai žmonės, kurie pažįsta kiekvieną savo regiono ūkininką, žino jų laukų dirvožemio sudėtį ir netgi asmenines problemas.

Šis „minkštasis“ faktorius yra kritinis. Ūkininkas perka ne trąšų maišą – jis perka pasitikėjimą, kad tas maišas atneš derlių. Konsultantas, kuris atvažiuoja į lauką, apžiūri pasėlius ir pataria, kada tiksliai purkšti nuo kenkėjų, sukuria pridėtinę vertę, kurios negali pasiūlyti jokia internetinė parduotuvė.

Apibendrinimas: Kodėl tai svarbu mums visiems?

Net jei gyvenate Vilniaus centre ir su žemės ūkiu susiduriate tik pirkdami duoną prekybos centre, „Litagra“ veikla liečia ir jus. Efektyvi žemės ūkio grandinė užtikrina maisto produktų prieinamumą ir kainų stabilumą. Kuo efektyviau veikia tokios struktūros, tuo konkurencingesnė yra visa Lietuvos ekonomika.

„Litagra“ pavyzdys rodo, kaip lietuviškas kapitalas sugebėjo sukurti vakarietiško lygio agroverslo struktūrą, kuri ne tik prekiauja, bet ir kuria, investuoja bei edukuoja. Tai yra stuburas, ant kurio laikosi didelė dalis Lietuvos kaimo gerovės. Žvelgiant į ateitį, šios grupės laukia nauji iššūkiai – skaitmenizacija, robotizacija ir dar griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, tačiau istorija rodo, kad gebėjimas adaptuotis yra įrašytas į šios organizacijos DNR.