Mama, aš sergu: Išsamus gidas tėvams, kaip elgtis išgirdus šiuos žodžius

Tie du žodžiai – „Mama, aš sergu“ – turbūt vieni baisiausių, kokius gali išgirsti tėvai. Nesvarbu, ar tai ištariama tyliu šnabždesiu vidury nakties, ar verkšlenančiu balsu ryte, atsisakius keltis į darželį – širdis akimirksniu nusirita į kulnus. Kyla panika, nerimas, galvoje ima suktis tūkstančiai klausimų: kas nutiko? Ar tai rimta? Ką daryti? Nuo ko pradėti?

Pirmiausia, giliai įkvėpkite. Jūsų ramybė yra pirmasis ir svarbiausias vaistas jūsų vaikui. Panikuodami tėvai tik dar labiau išgąsdina ir taip prastai besijaučiantį mažylį. Jūsų užduotis – ne pasiduoti baimei, o tapti savo vaiko ramybės uostu, protingu ir atsakingu situacijos valdytoju. Šis gidas skirtas padėti jums susiorientuoti, įvertinti situaciją ir žinoti, kokių veiksmų imtis, kai jūsų atžala pasiskundžia prasta savijauta.

Pirmieji žingsniai: nuo diagnozės namuose iki paguodos

Išgirdus nerimą keliantį skundą, neskubėkite pulti prie vaistinėlės ar telefono. Pirmiausia atlikite pirminį „tyrimą“ – tai padės geriau suprasti situaciją ir suteikti tikslesnę informaciją gydytojui, jei prireiktų jo konsultacijos.

1. Įvertinkite bendrą būklę

Atidžiai apžiūrėkite vaiką. Kaip jis atrodo? Ar yra aktyvus, domisi aplinka, ar vangus, apatiškas, nori tik gulėti? Vangumas ir neįprastas mieguistumas kartais yra rimtesnis signalas nei aukšta temperatūra. Ar vaiko skruostai paraudę? Galbūt jis prakaituoja? O gal dreba iš šalčio?

2. Pamatuokite temperatūrą

Termometras – geriausias jūsų draugas šioje situacijoje. Normali kūno temperatūra yra iki 37°C. Subfebrili (šiek tiek pakilusi) temperatūra laikoma iki 38°C – dažnai organizmas su ja susitvarko pats. Aukštesnė nei 38.5°C temperatūra jau reikalauja daugiau dėmesio ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir savijautos, vaistų nuo karščiavimo. Ypač atidūs būkite su kūdikiais iki 3 mėnesių amžiaus – bet koks karščiavimas jiems yra pavojingas ir reikalauja skubios medikų konsultacijos.

3. Ieškokite akivaizdžių simptomų

• Kvėpavimo takai: Ar yra sloga? Kokia ji – skysta, bespalvė ar tiršta, gelsva/žalsva? Ar vaikas kosi? Koks kosulys – sausas, drėgnas, lojimą primenantis? Ar jam sunku kvėpuoti?
• Gerklė: Paprašykite vaiko išsižioti ir, jei įmanoma, pašvieskite žibintuvėliu. Ar gerklė paraudusi? Ar matote baltų apnašų ant tonzilių?
• Oda: Atidžiai apžiūrėkite visą kūną. Ar yra bėrimų? Kaip jie atrodo – dėmelės, pūslelės, spuogeliai? Ar bėrimas niežti?
• Pilvas: Ar vaikui skauda pilvą? Ar jis vemia, viduriuoja? Jei taip, kaip dažnai?
• Skausmas: Paklauskite, ar jam ką nors skauda. Galbūt tai ausis, galva, o gal raumenys? Mažesni vaikai, negalintys tiksliai įvardinti skausmo vietos, gali būti irzlūs, verkti, liesti skaudamą vietą.

4. Suteikite komfortą ir paguodą

Nepriklausomai nuo simptomų, sergančiam vaikui labiausiai reikia jūsų artumo. Paimkite jį ant rankų, apkabinkite, paglostykite. Pasakykite, kad viskas bus gerai, kad jūs esate šalia ir juo pasirūpinsite. Kartais vien tėvų artumas ir raminantis balsas gali pagerinti vaiko savijautą. Pasirūpinkite, kad jam būtų patogu: aprengite laisvais, medvilniniais drabužėliais, užklokite lengva antklode, pritemdykite šviesą kambaryje.

Dažniausios vaikų ligos: atpažinkite ir reaguokite tinkamai

Vaikystė neatsiejama nuo tam tikrų ligų, su kuriomis susiduria beveik kiekvienas. Žinodami jų pagrindinius simptomus, galėsite lengviau atpažinti negalavimą ir nuspręsti, ar pakaks gydymo namuose, ar būtina kreiptis į gydytoją.

Peršalimas (Ūminis nazofaringitas)

Tai bene dažniausias „svečias“ šeimose, auginančiose vaikus. Jį sukelia įvairūs virusai.

• Simptomai: Sloga (iš pradžių vandeninga, vėliau tirštėjanti), čiaudulys, neaukšta temperatūra (dažnai iki 38°C), gerklės perštėjimas, sausas kosulys, kuris vėliau gali tapti drėgnas.
• Ką daryti: Peršalimas gydomas simptomiškai. Svarbiausia – poilsis, gausus skysčių vartojimas (vanduo, arbatos, sultys), nosies higiena (plovimas jūros vandeniu, sekreto išsiurbimas kūdikiams). Jei temperatūra aukšta ir vaikas jaučiasi prastai, galima duoti paracetamolio ar ibuprofeno. Antibiotikai peršalimo neveikia!

Gripas

Gripas yra rimtesnė virusinė infekcija, kurios negalima painioti su paprastu peršalimu.

• Simptomai: Staigi pradžia, aukšta temperatūra (virš 38.5-39°C), stiprus silpnumas, raumenų ir kaulų „laužymas“, galvos skausmas, šaltkrėtis. Sloga ir kosulys gali atsirasti vėliau.
• Ką daryti: Įtarus gripą, ypač jei vaikas priklauso rizikos grupei (serga lėtinėmis ligomis, yra labai mažas), vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydymas panašus į peršalimo – poilsis, skysčiai, vaistai nuo temperatūros. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų.

Angina (Tonzilitas)

Tai tonzilių (liaudyje vadinamų anginomis) uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos (dažniausiai streptokokas).

• Simptomai: Stiprus gerklės skausmas, sunku ryti, aukšta temperatūra, padidėję kaklo limfmazgiai. Apžiūrėjus gerklę matyti paraudusios, paburkusios tonzilės, kartais su baltomis apnašomis (pūlinukais).
• Ką daryti: Pamačius pūlingas apnašas, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks greitąjį streptokoko testą. Jei pasitvirtins bakterinė infekcija, bus paskirtas antibiotikų kursas, kurį būtina suvartoti iki galo, net jei vaikas pasijuto geriau.

Skrandžio gripas (Gastroenteritas)

Tai virusinės kilmės skrandžio ir žarnyno uždegimas, pasireiškiantis vėmimu ir viduriavimu.

• Simptomai: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas (kartais su pilvo skausmais ir karščiavimu).
• Ką daryti: Didžiausias gastroenterito pavojus – dehidratacija (skysčių netekimas). Svarbiausia atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą. Vaistinėse parduodami specialūs rehidrataciniai tirpalai. Girdyti reikia po truputį, mažais gurkšneliais ar šaukšteliais, kas kelias minutes. Venkite pieno produktų, riebaus maisto. Jei vaikas nuolat vemia, yra vangus, retai šlapinasi (sauskelnės sausos ilgiau nei 6-8 valandas), nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Vėjaraupiai

Tai itin užkrečiama virusinė liga, kuriai būdingas specifinis bėrimas.

• Simptomai: Liga dažnai prasideda karščiavimu ir prasta savijauta, o po dienos ar dviejų atsiranda bėrimas – iš pradžių raudonos dėmelės, kurios greitai virsta skysčio pripildytomis pūslelėmis. Bėrimas plinta per visą kūną bangomis, todėl vienu metu galima matyti ir dėmelių, ir pūslelių, ir jau pasidengusių šašais spuogelių. Stiprus niežulys.
• Ką daryti: Gydymas simptominis. Svarbiausia – malšinti niežulį, kad vaikas nesikasytų ir neįneštų antrinės infekcijos. Tam naudojami specialūs tepalai, putos, vėsinančios vonelės. Galima duoti vaistų nuo temperatūros. Būtina stebėti, kad vaikas nesikasytų – nukirpkite nagus trumpai, naktį galite užmauti medvilnines pirštines.

Raudonos vėliavėlės: kada nedelsiant kreiptis pagalbos?

Tėvų intuicija – galingas įrankis. Jei jaučiate, kad kažkas yra labai negerai, net jei simptomai neatrodo grėsmingi, geriau pasikonsultuoti su medikais. Tačiau yra situacijų, kai delsti negalima ir būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninės priėmimo skyrių.

• Kvėpavimo sunkumai: Jei vaikas kvėpuoja labai greitai, tankiai, „švilpia“, įtraukia tarpšonkaulinius raumenis, aplink lūpas matomas melsvumas.
• Aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numušti: Jei temperatūra viršija 40°C ir nereaguoja į vaistus, arba jei karščiuoja kūdikis iki 3 mėnesių amžiaus.
• Traukuliai: Karščiuojant gali pasireikšti febriliniai traukuliai. Nors jie dažniausiai nepavojingi, pirmą kartą juos pamačius būtina skubi medikų apžiūra.
• Neįprastas vangumas, mieguistumas: Jei vaiko neįmanoma pažadinti, jis nereaguoja į aplinką, yra suglebęs.
• Stiprus, nepaliaujamas skausmas: Ypač galvos ar pilvo.
• Dehidratacijos požymiai: Vaikas ilgai nesišlapino, verkia be ašarų, lūpos ir burna sausos, įdubęs momenėlis (kūdikiams).
• Bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus stikline: Tai gali būti meningokokinės infekcijos požymis. Atlikite „stiklinės testą“ – prispauskite permatomos stiklinės dugną prie bėrimo. Jei bėrimas neišblykšta, nedelsdami kvieskite pagalbą.
• Sustingęs kaklas: Vaikas negali palenkti galvos prie krūtinės – dar vienas galimas meningito simptomas.

Namų vaistinėlė: ką privalu turėti?

Būkite pasiruošę iš anksto, kad ligos atveju nereikėtų blaškytis po naktines vaistines. Kiekvienuose namuose, kur auga vaikai, turėtų būti:

• Skaitmeninis termometras.
• Vaistai nuo karščiavimo ir skausmo: Paracetamolis ir ibuprofenas (turėkite abiejų, nes kartais juos tenka kaitalioti). Būtinai atkreipkite dėmesį į dozes, kurios skaičiuojamos pagal vaiko svorį, o ne amžių.
• Nosies higienos priemonės: Jūros vandens purškalas arba lašai, nosies sekreto aspiratorius (išsiurbėjas).
• Rehidrataciniai tirpalai milteliais: Nepakeičiama priemonė viduriuojant ar vemiant.
• Priemonės žaizdoms: Antiseptinis tirpalas, pleistrai, tvarstis.
• Priemonės nuo niežulio: Tepalas ar putos, praverčiantys esant vėjaraupiams ar vabzdžių įkandimams.

Psichologinė pagalba: sergančiam vaikui reikia ne tik vaistų

Liga vaikui – tai ne tik fizinis diskomfortas, bet ir didelis stresas, baimė, liūdesys. Todėl jūsų vaidmuo – ne tik slaugytojo, bet ir psichologo.

Būkite šalia. Skaitykite knygeles, žiūrėkite filmukus, žaiskite ramius stalo žaidimus. Leiskite vaikui jausti, kad nors ir serga, jis nėra vienišas. Daug kalbėkitės. Paprastais žodžiais paaiškinkite, kas vyksta jo kūne. Galite pasakyti: „Tavo kūne dabar kovoja maži kareivėliai su blogiukais virusais, todėl jautiesi silpnas. Bet mūsų kareivėliai labai stiprūs ir greitai nugalės, o tu pasveiksi.“

Nepamirškite palepinti. Galbūt tai bus mėgstamiausias sultinys, o gal nauja pižama. Sergant taisyklės gali būti šiek tiek laisvesnės. Leiskite ilgiau pažiūrėti televizorių ar suvalgyti ledų porciją, jei skauda gerklę. Svarbiausia – parodyti vaikui, kad jis yra mylimas ir globojamas.

Galiausiai, atminkite – vaikų ligos yra neišvengiama augimo dalis. Jos grūdina ne tik vaiko imunitetą, bet ir jūsų, tėvų, kantrybę bei įgūdžius. Pasitikėkite savo instinktais, nebijokite prašyti pagalbos ir dovanokite savo sergančiam mažyliui didžiausią dovaną – ramią, mylinčią ir pasitikinčią mamą ar tėtį šalia.