Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra vienas iš svarbiausių mokesčių Lietuvoje, tiesiogiai paliečiantis tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, turinčius nekilnojamojo turto. Šis mokestis yra savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis, o jo surinktos lėšos naudojamos vietos infrastruktūros gerinimui, viešųjų paslaugų finansavimui ir kitoms savivaldybių reikmėms.

Kas yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai?

Nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tai reiškia, kad mokestį moka ne tik pastatų savininkai, bet ir, pavyzdžiui, žemės sklypų, kuriuose yra pastatai, savininkai. Jeigu turtas priklauso keliems bendraturčiams, mokestis skaičiuojamas proporcingai kiekvieno bendraturčio turimai daliai.

Koks turtas yra apmokestinamas?

Apmokestinamas yra nekilnojamasis turtas, kuris yra naudojamas komercinei, administracinei, gyvenamajai (išskyrus tam tikras išimtis) ar kitai veiklai, generuojančiai pajamas ar kitaip tenkinančiai savininko poreikius. Tai apima:

• Gyvenamuosius namus ir butus (taikomos tam tikros lengvatos ir neapmokestinamos vertės).
• Komercinės paskirties pastatus (parduotuves, biurus, sandėlius).
• Gamybinius pastatus.
• Žemės sklypus, ant kurių stovi apmokestinami pastatai, arba žemės sklypus numatytus statybai.
• Inžinerinius statinius (pvz., kelius, aikšteles).
• Poilsio paskirties pastatus.

Svarbu paminėti, kad ne visas nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas. Yra numatytos tam tikros išimtys.

Koks turtas nėra apmokestinamas?

Neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, kuris:

• Naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Naudojamas švietimo, mokslo ir kultūros reikmėms (jei tai yra ne pelno siekianti veikla).
• Priklauso religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams (tradicinėms).
• Yra diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.
• Yra laisvosiose ekonominėse zonose (tam tikroms sąlygoms esant).
• Yra naudojamas aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikmėms.
• Yra kapinės.
• Yra valstybės ar savivaldybių nuosavybė ir naudojamas visuomenės poreikiams (pvz., parkai, gatvės).

Kaip apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis?

Nekilnojamojo turto mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje atsižvelgiama į turto mokestinę vertę ir savivaldybės tarybos nustatytą tarifą. Mokestinė vertė nustatoma atliekant masinį vertinimą, kurį vykdo VĮ „Registrų centras”. Masinio vertinimo metu atsižvelgiama į rinkos kainas, turto vietą, būklę ir kitus faktorius. Individualus vertinimas atliekamas, jeigu savininkas nesutinka su masinio vertinimo rezultatais.

Mokesčio tarifai.

Mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai, tačiau jie negali viršyti įstatymo numatytų ribų. Pagrindinis tarifas svyruoja nuo 0,3% iki 3% nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Dažniausiai taikomas tarifas yra 1%. Savivaldybės turi teisę taikyti skirtingus tarifus skirtingoms nekilnojamojo turto grupėms ar skirtingose savivaldybės teritorijos vietose esančiam turtui.

Fiziniams asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikoma neapmokestinamoji vertė. Ši vertė 2023 metais ir vėlesniais metais yra 300 000 eurų. Kitais atvejais taikoma neapmokestinamoji vertė yra 220 000 eurų. Viršijus šią sumą, taikomas atitinkamas savivaldybės nustatytas tarifas nuo viršijančios sumos.

Mokesčio lengvatos ir išimtys.

Be jau minėtų neapmokestinamo turto atvejų, įstatymas numato ir tam tikras mokesčio lengvatas. Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Tokios lengvatos dažniausiai taikomos socialiai remtiniems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems ar tam tikroms verslo sritims skatinti.

Taip pat, jei nekilnojamasis turtas yra apleistas ar nenaudojamas, savininkas gali kreiptis į savivaldybę dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo. Sprendimą dėl mokesčio lengvatos taikymo priima savivaldybės taryba, įvertinusi visas aplinkybes.

Deklaravimas ir mokėjimas.

Nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka pats turto savininkas. Fiziniai asmenys deklaraciją (forma KIT711) turi pateikti ir mokestį sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Juridiniai asmenys moka avansinius mokesčius tris kartus per metus (iki kovo 15 d., birželio 15 d. ir rugsėjo 15 d.), o galutinę deklaraciją (forma KIT715) pateikia ir likusią mokesčio dalį sumoka iki kitų metų vasario 15 dienos.

Deklaracijas galima pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Mokestį galima sumokėti bankiniu pavedimu, naudojantis elektronine bankininkyste ar kitais VMI nurodytais būdais.

Atsakomybė už mokesčio nesumokėjimą.

Už nekilnojamojo turto mokesčio nesumokėjimą laiku arba neteisingą deklaravimą yra taikoma administracinė atsakomybė. Gali būti skiriamos baudos, skaičiuojami delspinigiai. Jei mokestis nesumokamas ilgą laiką, VMI turi teisę išieškoti skolą priverstinai, įskaitant ir turto areštą bei pardavimą iš varžytinių.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nekilnojamojo turto mokestį.

Ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už paveldėtą turtą? Taip, reikia. Paveldėjus nekilnojamąjį turtą, tampama mokesčio mokėtoju nuo to momento, kai įsigyjamos nuosavybės teisės.

Ar reikia mokėti mokestį už nebaigtą statyti namą? Taip, reikia, jeigu pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam nustatyta mokestinė vertė. Nebaigta statyba neturi įtakos.

Ar galiu susigrąžinti permokėtą nekilnojamojo turto mokestį? Taip, galite. Jei sumokėjote daugiau mokesčio, nei reikėjo, galite pateikti prašymą VMI dėl permokos grąžinimo.

Kaip sužinoti savo nekilnojamojo turto mokestinę vertę? Mokestinę vertę galite sužinoti VĮ „Registrų centras” interneto svetainėje, įvedę turto unikalų numerį.

Baigiamosios mintys

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas yra kompleksiškas teisės aktas, turintis daug niuansų ir išimčių. Norint teisingai apskaičiuoti ir sumokėti šį mokestį, svarbu žinoti pagrindinius principus, sekti įstatymo pakeitimus ir, esant neaiškumams, konsultuotis su specialistais – VMI darbuotojais, mokesčių konsultantais ar teisininkais. Laiku ir teisingai sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis prisideda prie savivaldybių gerovės kūrimo ir leidžia išvengti nemalonių pasekmių.