Pelno mokestis Lietuvoje: išsamus vadovas

Pelno mokestis – tai vienas pagrindinių mokesčių Lietuvoje, kurį moka juridiniai asmenys, vykdantys komercinę veiklą ir gaunantys pelno. Šis mokestis yra svarbus valstybės biudžeto pajamų šaltinis, prisidedantis prie viešųjų paslaugų finansavimo, infrastruktūros plėtros ir socialinės gerovės užtikrinimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pelno mokesčio sistemą Lietuvoje, jo tarifus, lengvatas, deklaravimo ir mokėjimo tvarką bei kitus svarbius aspektus.

Kas yra pelno mokesčio mokėtojai?

Pelno mokestį Lietuvoje moka šie juridiniai asmenys:

• Lietuvos Respublikos įsteigtos įmonės (uždarosios akcinės bendrovės (UAB), akcinės bendrovės (AB), individualios įmonės (IĮ), mažosios bendrijos (MB) ir kt.).
• Užsienio valstybių įmonės, vykdančios veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje.
• Ne pelno siekiančios organizacijos, gaunančios pelno iš komercinės veiklos.

Svarbu paminėti, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys moka gyventojų pajamų mokestį (GPM), o ne pelno mokestį.

Pelno mokesčio tarifas

Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15%. Tačiau tam tikrais atvejais taikomi lengvatiniai tarifai:

• 5% tarifas taikomas mažoms įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Šis lengvatinis tarifas netaikomas, jeigu įmonės dalyviai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų (dalių, pajų).
• 0% tarifas gali būti taikomas laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančioms įmonėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus. Taip pat, pirmąjį mokestinį laikotarpį 0% tarifas taikomas naujai įsteigtoms mažosioms bendrijoms, jeigu jos atitinka tam tikrus reikalavimus, įskaitant tai, jog nariai nėra kitų juridinių asmenų dalyviai.
• Pelno nesiekiančios organizacijos, kurios vykdo komercinę veiklą, pelno mokestį moka tik nuo tos pelno dalies, kuri viršija tam tikrą nustatytą ribą.

Apmokestinamasis pelnas

Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš visų įmonės pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai – tai išlaidos, patirtos įprastai įmonės veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti. Tai gali būti:

• Darbo užmokesčio išlaidos.
• Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos.
• Žaliavų ir medžiagų įsigijimo išlaidos.
• Komandiruočių išlaidos.
• Rinkodaros išlaidos.
• Remonto ir eksploatacijos išlaidos.
• Palūkanos už paskolas (taikomi tam tikri apribojimai).
• Kitos su įmonės veikla susijusios išlaidos.

Svarbu pabrėžti, kad ne visos išlaidos yra laikomos leidžiamais atskaitymais. Pavyzdžiui, reprezentacinės išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos tik iki tam tikros ribos (50% išlaidų, bet ne daugiau kaip 2% įmonės pajamų). Taip pat yra ribojamos ir kai kurių kitų rūšių išlaidos, pavyzdžiui, palūkanų už paskolas atskaitymas.

Pelno mokesčio deklaravimas ir mokėjimas

Pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U) Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki kito mokestinio laikotarpio penkto mėnesio 15 dienos. Dažniausiai mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, už 2023 metus pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki 2024 metų gegužės 15 dienos.

Įmonės, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos viršijo 300 000 eurų, privalo mokėti avansinį pelno mokestį. Avansinis pelno mokestis mokamas kas ketvirtį, remiantis praėjusių metų rezultatais arba numatomais einamųjų metų rezultatais. Jeigu įmonė pasirenka mokėti avansinį pelno mokestį pagal praėjusių metų rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204A) VMI turi būti pateikiama iki einamųjų metų kovo 15 dienos. Jei pasirenkamas mokėjimas pagal numatomus rezultatus, deklaracija pateikiama iki kiekvieno ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

Pelno mokesčio lengvatos ir specialūs atvejai

Be jau minėtų lengvatinių tarifų mažoms įmonėms ir LEZ įmonėms, Lietuvoje taikomos ir kitos pelno mokesčio lengvatos:

• Investicijų projektų lengvata: Įmonės, vykdančios investicijų projektus, gali sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 100% investicijų į ilgalaikį turtą suma. Ši lengvata taikoma investicijoms į tam tikras ilgalaikio turto grupes, pavyzdžiui, naujas gamybos technologines linijas.
• Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata: Įmonės, patiriančios MTEP išlaidas, gali šias išlaidas atskaityti iš pajamų tris kartus.
• Filantropijos lengvata: Juridiniai asmenys, turintys paramos gavėjo statusą, gali nemokėti pelno mokesčio nuo gautos paramos, jei ji panaudojama pagal įstatymų nustatytą paskirtį.
• Kino gamybos lengvata: Lietuvoje veikiantiems kino gamintojams taikomos specialios pelno mokesčio lengvatos, siekiant skatinti kino industrijos plėtrą.

Tarptautinis apmokestinimas

Jeigu Lietuvos įmonė gauna pajamų iš užsienio, arba užsienio įmonė vykdo veiklą Lietuvoje, gali kilti dvigubo apmokestinimo situacijų. Siekiant to išvengti, Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugeliu pasaulio valstybių. Šios sutartys nustato, kurioje valstybėje turi būti mokamas pelno mokestis, ir kokia tvarka taikomos mokesčių lengvatos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie pelno mokestį

Ar individualios įmonės moka pelno mokestį?

Taip, individualios įmonės (IĮ) yra juridiniai asmenys, todėl jos moka pelno mokestį.

Ar pelno mokestį reikia mokėti, jei įmonė patyrė nuostolių?

Jei įmonė patyrė nuostolių, pelno mokesčio mokėti nereikia. Nuostolius galima perkelti į kitus mokestinius laikotarpius ir jais mažinti apmokestinamąjį pelną.

Kokia atsakomybė gresia už pelno mokesčio įstatymų pažeidimus?

Už pelno mokesčio įstatymų pažeidimus, pavyzdžiui, neteisingą deklaracijos pateikimą, mokesčio nesumokėjimą laiku, gali būti skiriamos baudos, delspinigiai, o sunkiais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė.

Kaip dažnai reikia deklaruoti ir mokėsti pelno mokestį? Standartiškai deklaracija teikiama ir mokestis sumokamas kartą per metus, bet didesnes pajamas gavusios įmonės turi mokėti avansinį pelno mokestį kas ketvirtį.

Apibendrinimas

Pelno mokestis yra sudėtinga, tačiau svarbi Lietuvos mokesčių sistemos dalis. Šis straipsnis suteikė išsamią apžvalgą apie pelno mokesčio pagrindinius principus, tarifus, lengvatas ir kitus svarbius aspektus. Svarbu nuolat sekti mokesčių įstatymų pakeitimus, kadangi jie gali turėti įtakos įmonės mokestinei naštai. Rekomenduojama pasikonsultuoti su mokesčių specialistais, ypač sudėtingesniais atvejais, siekiant užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą.