Taršos mokesčio skaičiuoklė: viskas, ką reikia žinoti

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, siekiama mažinti aplinkos taršą įvairiomis priemonėmis. Viena iš jų – taršos mokestis. Šis mokestis taikomas teršėjams, skatinant juos rinktis aplinkai draugiškesnius sprendimus. Tačiau taršos mokesčio sistema gali atrodyti sudėtinga, ypač tiems, kurie su ja susiduria pirmą kartą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime taršos mokestį, jo rūšis, apskaičiavimo principus ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus. Taip pat, nors ir negalime pateikti veikiančios skaičiuoklės, paaiškinsime, kokie duomenys reikalingi ir kaip apytiksliai galima būtų jį apskaičiuoti.

Kas yra taršos mokestis?

Taršos mokestis – tai ekonominė priemonė, kuria siekiama sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Jis grindžiamas principu „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad tie, kurie išmeta į aplinką teršalus, turi už tai sumokėti. Surinktos lėšos dažniausiai naudojamos aplinkosaugos projektams finansuoti, pavyzdžiui, oro ir vandens valymo įrenginiams statyti, atliekų tvarkymo sistemoms tobulinti, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai skatinti ir pan.

Taršos mokesčio rūšys Lietuvoje

Lietuvoje taikomi kelių rūšių taršos mokesčiai. Pagrindiniai iš jų yra šie:

• Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. Šis mokestis taikomas įmonėms, kurios savo veikloje naudoja įrenginius, išmetančius teršalus į atmosferą (pvz., katilinės, gamyklos).

• Mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių. Tai mokestis, taikomas transporto priemonėms (lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams, autobusams ir kt.), kurios išmeta į atmosferą teršalus, pvz., anglies dioksidą (CO2), azoto oksidus (NOx), kietąsias daleles.
• Mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Šis mokestis taikomas gamintojams ir importuotojams, kurie tiekia rinkai apmokestinamuosius gaminius (pvz., pakuotes, alyvas, baterijas, elektros ir elektroninę įrangą).
• Mokestis už sąvartynuose šalinamas atliekas. Mokestis mokamas už kiekvieną toną į sąvartyną patenkančių atliekų.

Kaip apskaičiuojamas taršos mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių?

Šio mokesčio apskaičiavimas yra gana sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pagrindiniai veiksniai yra šie:

• Išmetamų teršalų rūšis. Kiekvienam teršalui (pvz., sieros dioksidui, azoto oksidams, kietosioms dalelėms) nustatytas skirtingas mokesčio tarifas.
• Išmetamų teršalų kiekis. Kuo daugiau teršalų išmetama, tuo didesnis mokestis.
• Teršalų pavojingumo klasė. Pavojingesniems teršalams taikomi didesni tarifai.
• Įmonės veiklos vieta. Kai kuriose savivaldybėse gali būti taikomi didesni ar mažesni tarifai.
• Taikomos aplinkosaugos priemonės. Jei įmonė naudoja aplinką tausojančias technologijas, jai gali būti taikomos mokesčio lengvatos.

Apskaičiuojant mokestį, naudojamos specialios formulės ir koeficientai. Įmonės, turinčios stacionarius taršos šaltinius, privalo deklaruoti išmetamų teršalų kiekį ir sumokėti apskaičiuotą mokestį.

Kaip apskaičiuojamas taršos mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių?

Šis mokestis, dažniausiai vadinamas automobilio taršos mokesčiu, priklauso nuo automobilio tipo, degalų rūšies ir išmetamo CO2 kiekio. Dažniausiai naudojamas CO2 rodiklis (gramais kilometrui – g/km), kuris nurodomas automobilio registracijos liudijime. Kuo didesnis CO2 rodiklis, tuo didesnis mokestis. Taip pat mokestis gali skirtis priklausomai nuo to, ar automobilis yra naujas, ar naudotas, kokia jo variklio galia.

Mokestis mokamas registruojant automobilį, o vėliau – kasmet, atliekant techninę apžiūrą. Svarbu pažymėti, kad nuo tam tikros ribos (pvz., labai mažai teršiantys automobiliai) mokestis gali būti netaikomas.

Mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis

Šis mokestis taikomas siekiant paskatinti gamintojus ir importuotojus mažinti apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekį ir užtikrinti jų tinkamą tvarkymą. Mokestis apskaičiuojamas pagal į rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių kiekį ir nustatytus mokesčio tarifus. Gamintojai ir importuotojai privalo deklaruoti į rinką išleistų gaminių kiekį ir sumokėti apskaičiuotą mokestį.

Mokestis už sąvartynuose šalinamas atliekas

Šis mokestis yra svarbi priemonė, skatinanti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą. Kuo daugiau atliekų patenka į sąvartynus, tuo didesni mokesčiai. Tai skatina savivaldybes, įmones ir gyventojus ieškoti būdų, kaip sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, pavyzdžiui, rūšiuojant atliekas, kompostuojant organines atliekas, naudojant daugkartines pakuotes.

Kaip apytiksliai apskaičiuoti taršos mokestį? (Pavyzdys: automobilio taršos mokestis)

Nors tikslų skaičiavimą atlieka atitinkamos institucijos, galima pateikti apytikslį automobilio taršos mokesčio apskaičiavimo pavyzdį. Tarkime, turime automobilį, kurio CO2 emisija yra 150 g/km, varomas benzinu. Reikia žinoti, ar automobilis registruojamas pirmą kartą, ar tai kasmetinis mokestis. Taip pat reikia žinoti konkrečius tarifus, kurie gali keistis. Tarkime, kad kasmetinis mokestis už 1 g/km viršijantį 130g/km ribą yra X eurai (šis tarifas yra pavyzdinis ir gali skirtis priklausomai nuo teisės aktų). Skaičiavimas: 1. Apskaičiuojame CO2 viršijimą: 150 g/km – 130 g/km = 20 g/km. 2. Gautą skirtumą dauginame iš nustatyto tarifo (X eurų): 20 g/km * X Eur/g = Y Eur. Gautas rezultatas (Y Eur) ir būtų apytikslis metinis taršos mokestis už šį automobilį. Svarbu dar kartą pabrėžti, kad tai tik pavyzdys, o tikslūs tarifai ir skaičiavimo metodika nustatomi teisės aktais ir gali skirtis.

Dažniausiai užduodami klausimai apie taršos mokestį

• Ar taršos mokestį moka visi? Ne, ne visi. Mokestis taikomas tik tiems, kurie teršia aplinką viršydami nustatytas normas.
• Kur kreiptis, jei kyla klausimų dėl taršos mokesčio? Informaciją apie taršos mokestį galima rasti Aplinkos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų interneto svetainėse. Taip pat galima kreiptis į šias institucijas tiesiogiai.
• Ar galima išvengti taršos mokesčio? Taip, galima. Pavyzdžiui, renkantis mažiau taršų automobilį arba įdiegus įmonėje aplinką tausojančias technologijas.
• Kas atsitiks, jei nesumokėsiu taršos mokesčio? Už mokesčio nesumokėjimą laiku gali būti skiriamos baudos ir delspinigiai.
• Ar taršos mokesčio tarifai dažnai keičiasi? Tarifai gali keistis, todėl svarbu sekti aktualią informaciją.
• Ar yra lengvatų tam tikroms grupėms? Taip, gali būti taikomos lengvatos, pavyzdžiui, elektromobilių savininkams, neįgaliesiems, tam tikras veiklas vykdančioms įmonėms.

Apibendrinimas

Taršos mokestis yra svarbi priemonė, skatinanti atsakingą požiūrį į aplinką. Nors jo apskaičiavimas gali atrodyti sudėtingas, svarbiausia suprasti pagrindinius principus ir žinoti, kur ieškoti aktualios informacijos. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti taršos mokesčio sistemą Lietuvoje.