Žaliasis kuras ūkininkams: ateities link 2025 metais ir vėliau

Žemės ūkis, būdamas viena seniausių ir svarbiausių žmonijos veiklos sričių, nuolat susiduria su iššūkiais. Vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių – klimato kaita ir būtinybė mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Tradiciniai iškastiniai degalai, plačiai naudojami žemės ūkio technikoje, yra vienas pagrindinių taršos šaltinių. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama žaliajam kurui, kaip tvaresnei alternatyvai, kuri gali padėti ūkininkams ne tik sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai, bet ir potencialiai sutaupyti lėšų.

Kas yra žaliasis kuras?

Žaliasis kuras, dar vadinamas biokuru arba atsinaujinančiu kuru, yra gaminamas iš atsinaujinančių biologinių šaltinių. Tai gali būti augalinės kilmės medžiagos, tokios kaip rapsai, saulėgrąžos, soja, kukurūzai, cukriniai runkeliai, taip pat gyvūninės kilmės atliekos (pvz., mėšlas) ir net dumbliai. Skirtingai nuo iškastinio kuro, kuris susidarė per milijonus metų ir kurio atsargos yra ribotos, žaliasis kuras yra atsinaujinantis, nes žaliavas jam gaminti galima užauginti ar gauti nuolat.

Žaliojo kuro rūšys, aktualios Lietuvos ūkininkams

Lietuvoje ūkininkams aktualiausios yra kelios žaliojo kuro rūšys:

• Biodegalai (biodizelinas). Tai vienas populiariausių biokuro tipų, gaminamas iš augalinių aliejų (pvz., rapsų, sojų) ar gyvulinių riebalų. Biodegalai gali būti naudojami dyzeliniuose varikliuose gryni arba maišomi su įprastu dyzelinu. Lietuvoje rapsų auginimas biodegalų gamybai turi ilgą istoriją ir yra gerai išvystytas.
• Bioetanolis. Šis kuras gaminamas fermentuojant cukrų arba krakmolą turinčias žaliavas, pavyzdžiui, cukrinius runkelius, kviečius, kukurūzus. Bioetanolis dažniausiai naudojamas kaip priedas prie benzino, didinant jo oktaninį skaičių ir mažinant išmetamų teršalų kiekį.
• Biodyzelinas iš dumblių. Nors ši technologija dar nėra plačiai paplitusi komerciniu mastu, ji turi didelį potencialą. Dumbliai auga greitai, jiems nereikia derlingos žemės, ir jie gali sugerti didelius kiekius anglies dioksido.
• Biometanas (biodujos). Šios dujos susidaro anaerobinio skaidymo (be deguonies) proceso metu, kai mikroorganizmai skaido organines medžiagas, tokias kaip mėšlas, žaliosios atliekos, nuotekų dumblas. Biometanas gali būti naudojamas kaip kuras transporto priemonėse, elektros energijos gamybai ar šildymui.

Žaliojo kuro privalumai ūkininkams

Perėjimas prie žaliojo kuro ūkininkams gali suteikti keletą svarbių privalumų:

• Mažesnis poveikis aplinkai. Žaliasis kuras, ypač pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, išskiria mažiau ŠESD nei iškastinis kuras. Tai padeda mažinti klimato kaitos poveikį ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo.
• Energijos nepriklausomybė. Ūkininkai, gaminantys žaliąjį kurą savo reikmėms, tampa mažiau priklausomi nuo svyruojančių iškastinio kuro kainų ir tiekimo sutrikimų.
• Papildomos pajamos. Ūkininkai gali gauti papildomų pajamų parduodami žaliavas žaliojo kuro gamybai arba patį pagamintą kurą.
• Atliekų tvarkymas. Biometano gamyba leidžia efektyviai panaudoti žemės ūkio atliekas (pvz., mėšlą), kurios kitu atveju terštų aplinką.
• Tvarus ūkininkavimas. Žaliojo kuro naudojimas yra svarbus žingsnis link tvaresnio ūkininkavimo modelio, kuris atitinka Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslus.
• Gerinamas ūkio įvaizdis. Visuomenėje augant supratimui apie tvarumą, ūkininkai, besiorientuojantys į žaliąsias technologijas, kuria pozityvesnį savo ūkio įvaizdį.

Iššūkiai ir galimos problemos

Nors žaliasis kuras turi daug privalumų, perėjimas prie jo nėra be iššūkių:

• Investicijos į infrastruktūrą. Žaliojo kuro gamybai ir naudojimui reikalingos investicijos į naują įrangą ir technologijas (pvz., biodujų jėgaines, biodegalų gamybos įrenginius).
• Žaliavų prieinamumas. Žaliojo kuro gamyba priklauso nuo žaliavų prieinamumo, kuris gali būti paveiktas klimato sąlygų, derliaus svyravimų ir kitų veiksnių.
• Konkurencija su maisto gamyba. Kai kurios žaliavos, naudojamos žaliojo kuro gamybai (pvz., kukurūzai, rapsai), taip pat gali būti naudojamos maisto gamybai. Tai gali sukelti diskusijas dėl žemės naudojimo prioritetų.
• Technologijų branda. Kai kurios žaliojo kuro technologijos (pvz., biodegalų gamyba iš dumblių) dar nėra pakankamai išvystytos, kad būtų plačiai naudojamos komerciniu mastu.
• Reikalingos žinios ir įgūdžiai Žaliojo kuro gamybai ir naudojimui ūkininkams reikia įgyti naujų žinių ir įgūdžių.

Žaliasis kuras ūkininkams 2025 m. ir vėliau: perspektyvos

2025-ieji metai ir vėlesnis laikotarpis žada didesnį dėmesį žaliajam kurui žemės ūkyje. Europos Sąjungos Žaliasis kursas ir nacionalinės politikos priemonės skatina perėjimą prie tvaresnio ūkininkavimo, o žaliasis kuras yra svarbi šio perėjimo dalis. Tikimasi, kad ateityje:

• Didės parama žaliajam kurui. Bus teikiamos įvairios paramos formos (pvz., subsidijos, lengvatinės paskolos, mokestinės lengvatos) ūkininkams, investuojantiems į žaliojo kuro gamybą ir naudojimą.
• Tobulės technologijos. Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra leis efektyviau gaminti žaliąjį kurą iš įvairesnių žaliavų, įskaitant atliekas ir netradicinius šaltinius.
• Plėsis infrastruktūra. Bus plečiama žaliojo kuro gamybos, saugojimo ir paskirstymo infrastruktūra, todėl jis taps lengviau prieinamas ūkininkams.
• Augs vartotojų sąmoningumas. Visuomenės supratimas apie žaliojo kuro naudą skatins jo paklausą ir vartojimą.
• Stiprės teisinė bazė. Bus tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys žaliojo kuro gamybą ir naudojimą, užtikrinant jo kokybę ir tvarumą.
• Daugiau dėmesio bus skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, siekiant rasti naujų ir efektyvesnių būdų gaminti žaliąjį kurą, pavyzdžiui, iš dumblių ar kitų netradicinių šaltinių.
• Bus skatinamas bendradarbiavimas tarp ūkininkų, mokslo institucijų ir verslo įmonių, siekiant paspartinti žaliojo kuro technologijų diegimą ir plėtrą.
• Atsiras naujų verslo modelių, pavyzdžiui, ūkininkų kooperatyvai, kurie kartu investuos į žaliojo kuro gamybos įrenginius ir dalinsis gauta nauda.

Žaliasis kuras ūkininkams – tai ne tik būdas mažinti išlaidas degalams, bet ir investicija į ateitį, į švaresnę aplinką ir tvaresnį ūkį. Nors iššūkių neišvengiamai bus, ilgalaikėje perspektyvoje perėjimas prie žaliojo kuro yra būtinas žingsnis siekiant užtikrinti žemės ūkio gyvybingumą ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.