Žemės mokestis Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Žemės mokestis yra vienas iš seniausių ir svarbiausių mokesčių Lietuvoje. Jis taikomas beveik visiems žemės savininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra fiziniai, ar juridiniai asmenys. Šis mokestis yra vietinio biudžeto pajamų šaltinis, o surinktos lėšos naudojamos savivaldybių infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir kitoms reikmėms finansuoti. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime žemės mokesčio ypatumus, mokėjimo tvarką, lengvatas ir kitus svarbius aspektus.

Kas yra žemės mokesčio mokėtojai?

Žemės mokesčio mokėtojai yra visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo žemės sklypą Lietuvoje. Tai apima tiek Lietuvos Respublikos piliečius, tiek užsieniečius, tiek įmones ir organizacijas. Svarbu paminėti, kad mokestis mokamas už visą turimą žemę, nepriklausomai nuo jos naudojimo paskirties – ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar miškas, ar sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas, ar komercinės paskirties pastatas.

Taip pat žemės mokestį moka valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai, bei neatlygintinai (panaudos pagrindais) valstybinę ar savivaldybės žemę valdantys subjektai.

Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis?

Žemės mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis dviem pagrindiniais rodikliais: žemės sklypo plotu ir žemės mokesčio tarifu. Žemės sklypo mokestinė vertė, paprastai nustatoma atliekant masinį žemės vertinimą, atliekamą valstybės įmonės Registrų centro, nors yra galimybė užsisakyti ir individualų vertinimą.

Mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai, atsižvelgdama į savo poreikius ir vietos sąlygas. Tačiau įstatymas numato, kad tarifas negali būti mažesnis nei 0,01 procento ir didesnis nei 4 procentai žemės mokestinės vertės. Dažniausiai taikomi tarifai svyruoja nuo 0,3 iki 1 procento. Savivaldybės turi teisę diferencijuoti tarifus pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, žemės paskirtį, naudojimo būdą, sklypo vietą ar net socialinę mokėtojo padėtį.

Pavyzdžiui, jei turite 10 arų žemės sklypą, kurio mokestinė vertė yra 10 000 eurų, o jūsų savivaldybėje nustatytas 0,5 procento žemės mokesčio tarifas, tuomet metinis mokestis bus 50 eurų (10 000 * 0,005 = 50).

Žemės mokesčio lengvatos

Įstatymas numato tam tikras žemės mokesčio lengvatas kai kurioms asmenų grupėms ir tam tikroms žemės rūšims. Šios lengvatos gali būti nustatytos tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygiu.

Pavyzdžiui, nuo žemės mokesčio dažniausiai atleidžiami:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (už joms priklausančią žemę).
• Socialinės globos įstaigos.
• Religinės bendruomenės (už joms priklausančią žemę, naudojamą nekomercinei veiklai).
• Asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (arba didelių specialiųjų poreikių lygis) arba sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Jiems taikoma lengvata yra susieta su tam tikru žemės sklypo dydžiu, kuris priklauso nuo gyvenamosios vietos (mieste, kaime, rajono centre).

Savivaldybės taip pat gali nustatyti papildomas lengvatas, pavyzdžiui, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems, pensininkams ar asmenims, vykdantiems tam tikrą veiklą (pvz., ekologinį ūkininkavimą).

Žemės mokesčio deklaravimas ir mokėjimas

Žemės mokesčio deklaraciją už praėjusius metus (pvz., už 2023 metus) žemės savininkams paprastai pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos. Deklaraciją galima rasti Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Žemės savininkams nereikia patiems pildyti deklaracijos – VMI ją suformuoja automatiškai, remdamasi Registrų centro duomenimis apie žemės sklypus ir savivaldybių nustatytais tarifais.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Tai galima padaryti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu per internetinę bankininkystę.
• Per VMI elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI”.
• Grynaisiais pinigais bankuose, pašto skyriuose ar kitose mokėjimus priimančiose įstaigose.

Svarbu laiku sumokėti žemės mokestį, nes už pavėluotą mokėjimą skaičiuojami delspinigiai.

Žemės mokesčio panaudojimas

Surinktos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus. Jos naudojamos įvairioms vietos reikmėms finansuoti, pavyzdžiui:

• Vietinės infrastruktūros (kelių, gatvių, šaligatvių, apšvietimo) priežiūrai ir plėtrai.
• Viešųjų erdvių (parkų, skverų, žaidimų aikštelių) tvarkymui.
• Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių paslaugų teikimui.
• Aplinkosaugos projektams.
• Kitoms savivaldybės funkcijoms vykdyti.

Taigi, žemės mokestis yra svarbus vietos savivaldos finansavimo šaltinis, prisidedantis prie gyvenimo kokybės gerinimo bendruomenėse.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žemės mokestį

Ar reikia mokėti žemės mokestį už paveldėtą žemę? Taip, reikia. Paveldėjus žemę, tampate jos savininku ir turite mokėti žemės mokestį nuo tos dienos, kai įsigalioja paveldėjimo teisės liudijimas.

Ar reikia mokėti žemės mokestį už bendrosios nuosavybės teise valdomą žemę? Taip, reikia. Kiekvienas bendraturtis moka žemės mokestį už jam tenkančią žemės sklypo dalį.

Kur kreiptis, jei nesutinku su apskaičiuotu žemės mokesčiu? Jei manote, kad žemės mokestis apskaičiuotas neteisingai, pirmiausia turėtumėte kreiptis į VMI ir pateikti savo argumentus. Jei VMI atsisako patenkinti jūsų prašymą, galite kreiptis į teismą.

Ar galima susigrąžinti permokėtą žemės mokestį? Taip, galima. Jei sumokėjote daugiau žemės mokesčio, nei reikėjo, galite pateikti prašymą VMI dėl permokos grąžinimo.

Žemės mokesčio ateitis

Diskusijos dėl žemės mokesčio sistemos tobulinimo vyksta nuolat. Kai kurie ekspertai siūlo didinti mokesčio tarifus, kad būtų padidintos savivaldybių pajamos. Kiti pasisako už platesnį lengvatų taikymą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Taip pat svarstoma galimybė susieti žemės mokestį su žemės naudojimo efektyvumu, skatinant žemės savininkus ją naudoti pagal paskirtį ir nelaikyti apleistos.

Bet kokiu atveju, žemės mokestis išliks svarbia vietos savivaldos pajamų dalimi ir turės įtakos kiekvienam žemės savininkui Lietuvoje.