Žemės mokestis Lietuvoje: ką svarbu žinoti kiekvienam savininkui

Žemės mokestis yra vienas iš seniausių ir svarbiausių mokesčių Lietuvoje. Jis taikomas visiems žemės savininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra fiziniai, ar juridiniai asmenys, ir ar žemė yra naudojama, ar ne. Šis mokestis yra savivaldybių pajamų šaltinis, naudojamas vietos infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir kitoms savivaldybių reikmėms finansuoti. Todėl supratimas apie žemės mokestį, jo apskaičiavimą ir mokėjimo tvarką yra būtinas kiekvienam žemės savininkui.

Kas moka žemės mokestį?

Žemės mokestį moka visi žemės sklypų savininkai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Svarbu pažymėti, kad mokestis mokamas už nuosavybės teise priklausančią žemę, o ne už valstybinės žemės nuomą. Jeigu žemės sklypas turi kelis bendraturčius, mokestis apskaičiuojamas kiekvienam bendraturčiui proporcingai jo turimai daliai.

Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis?

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių:

• Žemės sklypo mokestinės vertės. Šią vertę nustato „Registrų centras“, atlikdamas masinį žemės vertinimą. Mokestinė vertė paprastai yra mažesnė nei rinkos vertė ir atnaujinama kas penkerius metus. Individualų žemės vertinimą galima užsakyti, bet jis nėra privalomas mokesčio apskaičiavimui.
• Savivaldybės nustatyto tarifo. Kiekviena savivaldybė savarankiškai nustato žemės mokesčio tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Tarifas gali skirtis priklausomai nuo žemės paskirties (pvz., žemės ūkio, miškų ūkio, gyvenamosios teritorijos), žemės naudojimo būdo, sklypo vietos ir kitų veiksnių.
• Taikomų lengvatų. Tam tikroms asmenų grupėms ar žemės sklypams gali būti taikomos įstatymų ar savivaldybių tarybų sprendimais nustatytos lengvatos.

Žemės mokesčio apskaičiavimo formulė yra gana paprasta:

Žemės mokestis = Žemės mokestinė vertė * Savivaldybės nustatytas tarifas – Lengvatos

Pavyzdžiui, jei žemės sklypo mokestinė vertė yra 10 000 eurų, savivaldybės nustatytas tarifas – 1%, o lengvatos netaikomos, žemės mokestis bus 100 eurų (10 000 * 0.01 = 100).

Žemės mokesčio lengvatos

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas ir savivaldybių tarybų sprendimai numato įvairias žemės mokesčio lengvatas. Dažniausiai pasitaikančios lengvatos yra taikomos:

• Senatvės pensininkams, neįgaliesiems, nepilnamečių vaikų turintiems asmenims (tam tikrais atvejais, priklausomai nuo šeimos pajamų ir turto).
• Žemės ūkio paskirties žemei, kuri naudojama žemės ūkio veiklai.
• Miško žemei (tam tikrais atvejais, priklausomai nuo miškotvarkos plano ir kitų sąlygų).
• Saugomoms teritorijoms, nacionaliniams ir regioniniams parkams.
• Savivaldybės gali nustatyti papildomas lengvatas, pavyzdžiui, jaunoms šeimoms, daugiavaikėms šeimoms, verslo subjektams, investuojantiems į tam tikras sritis, ir kt.

Norint pasinaudoti lengvata, dažniausiai reikia pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus savivaldybei, kurios teritorijoje yra žemės sklypas.

Žemės mokesčio deklaravimas ir mokėjimas

Žemės mokestis deklaruojamas ir mokamas kartą per metus. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos suformuoja ir pateikia žemės mokesčio deklaracijas elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Deklaracijoje nurodoma apskaičiuota mokesčio suma, mokėjimo terminas ir kita aktuali informacija.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Mokestį galima sumokėti per EDS, internetinės bankininkystės sistemas, pašto skyriuose, „Perlo” terminaluose ar kitais VMI nurodytais būdais. Pavėlavus sumokėti mokestį, skaičiuojami delspinigiai.

Kas nutinka, jei nemoku žemės mokesčio?

Nesumokėjus žemės mokesčio laiku, pradedami skaičiuoti delspinigiai. Delspinigių dydis nustatomas teisės aktuose. Jei mokestis nesumokamas ilgą laiką, VMI gali imtis skolos išieškojimo veiksmų, įskaitant priverstinį skolos išieškojimą iš banko sąskaitų, turto areštą ir pardavimą iš varžytynių.

Žemės mokesčio panaudojimas

Surinktas žemės mokestis patenka į savivaldybių biudžetus ir yra naudojamas vietos reikmėms finansuoti. Tai apima:

• Vietinės infrastruktūros (kelių, gatvių, šaligatvių, apšvietimo) priežiūrą ir plėtrą.
• Viešųjų erdvių (parkų, skverų, aikščių) tvarkymą.
• Švietimo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą.
• Aplinkosaugos projektų įgyvendinimą.
• Kitų savivaldybių funkcijų finansavimą.

Taigi, žemės mokestis yra svarbus įrankis, užtikrinantis savivaldybių finansinį savarankiškumą ir leidžiantis joms teikti kokybiškas paslaugas gyventojams.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žemės mokestį

Ar reikia mokėti žemės mokestį už valstybinės žemės nuomą? Ne, žemės mokestis mokamas tik už nuosavybės teise priklausančią žemę. Už valstybinės žemės nuomą mokamas žemės nuomos mokestis.

Kur galiu sužinoti savo žemės sklypo mokestinę vertę? Žemės sklypo mokestinę vertę galite sužinoti Registrų centro svetainėje, savivaldybės, kurioje yra sklypas, interneto puslapyje, arba kreipdamiesi į Registrų centrą ar savivaldybę tiesiogiai.

Ar galiu ginčyti nustatytą žemės mokestinę vertę? Taip, jei manote, kad žemės mokestinė vertė yra nustatyta neteisingai, galite užsakyti individualų žemės vertinimą ir pateikti prašymą Registrų centrui peržiūrėti masinio vertinimo metu nustatytą vertę.

Ar galiu mokėti žemės mokestį dalimis? Taip, galite kreiptis į VMI su prašymu sudaryti mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo grafiką.

Ar parduodant žemės sklypą, reikia sumokėti žemės mokesį už visus metus? Paprastai žemės mokesčio prievolė pereina naujam savininkui nuo kito mėnesio, einančio po nuosavybės teisės įgijimo mėnesio. Tikslesnę informaciją suteiks VMI.

Apibendrinimas

Žemės mokestis yra svarbi Lietuvos mokesčių sistemos dalis, tiesiogiai veikianti savivaldybių biudžetus ir gyventojų gaunamas viešąsias paslaugas. Svarbu žinoti pagrindinius šio mokesčio principus, apskaičiavimo tvarką, mokėjimo terminus ir galimas lengvatas. Tai padės išvengti nesusipratimų, delspinigių ir užtikrins, kad prisidedate prie savo gyvenamosios aplinkos gerovės kūrimo.