Pasyvumas: nematomas visuomenės stabdys

Gyvename dinamiškame pasaulyje, kuriame nuolat skatinamas aktyvumas, iniciatyvumas ir veržlumas. Tačiau dažnai pamirštama kita medalio pusė – pasyvumas. Nors jis ne visada akivaizdžiai pastebimas, pasyvumas gali turėti didelę įtaką tiek individualiam žmogaus gyvenimui, tiek visos visuomenės raidai. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasyvumo apraiškas, priežastis ir pasekmes įvairiose gyvenimo srityse.

Kas yra pasyvumas?

Pasyvumas – tai elgesio modelis, kai asmuo vengia aktyviai dalyvauti situacijose, priimti sprendimus, reikšti savo nuomonę ar ginti savo interesus. Tai nereiškia, kad pasyvus žmogus neturi minčių ar jausmų. Priešingai, jis gali turėti stiprių įsitikinimų, tačiau dėl įvairių priežasčių renkasi juos pasilaikyti sau. Pasyvumas gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo tylaus sutikimo su kitų nuomone iki visiško atsiribojimo nuo bet kokios veiklos.

Pasyvumo priežastys

Pasyvumo šaknys gali būti labai įvairios ir dažnai susipynusios tarpusavyje. Panagrinėkime keletą pagrindinių veiksnių:

• Žema savivertė. Žmonės, kurie nepasitiki savimi, savo jėgomis ir gebėjimais, dažnai vengia imtis iniciatyvos, nes bijo suklysti ar būti sukritikuoti. Jie gali manyti, kad jų nuomonė nėra svarbi ar kad jie neturi pakankamai žinių, kad galėtų ką nors pakeisti.

• Baimė. Baimė gali paralyžiuoti ir priversti žmogų rinktis pasyvų elgesį. Tai gali būti baimė būti atstumtam, baimė patirti nesėkmę, baimė prisiimti atsakomybę ar net baimė sulaukti sėkmės.
• Patirtis. Ankstesnės neigiamos patirtys, ypač vaikystėje, gali suformuoti pasyvų elgesio modelį. Jei žmogus buvo nuolat kritikuojamas, baudžiamas už iniciatyvą ar jo nuomonė buvo ignoruojama, jis gali išmokti, kad geriau tylėti ir nesikišti.
• Socialinė aplinka. Supanti aplinka taip pat daro didelę įtaką žmogaus elgesiui. Jei visuomenėje ar tam tikroje grupėje vyrauja pasyvumas, prisitaikėliškumas ir kritinio mąstymo stoka, asmeniui gali būti sunku išsiskirti ir elgtis kitaip.
• Auklėjimas. Tėvų auklėjimo stilius gali turėti lemiamos įtakos vaiko polinkiui į pasyvumą. Per didelė kontrolė, griežtos taisyklės, nuolatinis kritikavimas ir savarankiškumo ribojimas gali slopinti vaiko iniciatyvumą ir skatinti pasyvų elgesį.
• Depresija ir kiti psichikos sutrikimai. Depresija, nerimo sutrikimai ir kitos psichologinės problemos dažnai pasireiškia energijos stoka, motyvacijos praradimu ir apatija, o tai gali lemti pasyvų elgesį.
• Įpročiai. Ilgainiui pasyvumas gali tapti įpročiu. Žmogus gali tiesiog įprasti nereikšti savo nuomonės, nesikišti į situacijas ir leisti kitiems priimti sprendimus už jį.

Pasyvumo apraiškos įvairiose gyvenimo srityse

Pasyvumas gali paveikti praktiškai visas žmogaus gyvenimo sritis. Panagrinėkime keletą pavyzdžių:

• Darbas. Pasyvus darbuotojas retai rodo iniciatyvą, vengia prisiimti atsakomybę, dažnai sutinka su viskuo, ką sako vadovai ar kolegos, net jei su tuo nesutinka. Tai gali trukdyti karjeros augimui, mažinti darbo našumą ir netgi sukelti konfliktus su kolegomis.
• Asmeniniai santykiai. Pasyvus partneris gali vengti atvirai kalbėti apie savo jausmus ir poreikius, leisti kitam dominuoti santykiuose, nesistengti spręsti iškilusių problemų. Tai gali sukelti nepasitenkinimą, įtampą ir netgi santykių žlugimą.
• Socialinis gyvenimas. Pasyvus žmogus gali vengti socialinių kontaktų, retai dalyvauti renginiuose, sunkiai užmegzti naujas pažintis. Tai gali lemti vienatvę, izoliaciją ir socialinių įgūdžių stoką.
• Pilietinė veikla. Pasyvus pilietis nesidomi politika, nedalyvauja rinkimuose, nesireiškia viešojoje erdvėje. Tai gali silpninti demokratiją ir leisti valdžiai priimti sprendimus, kurie neatitinka visuomenės interesų.
• Mokslas ir studijos. Pasyvus studentas ar mokinys retai užduoda klausimus, nedalyvauja diskusijose, vengia reikšti savo nuomonę. Tai gali trukdyti mokymosi procesui ir mažinti akademinius pasiekimus.

Pasyvumo pasekmės

Pasyvumas gali turėti rimtų pasekmių tiek individualiam asmeniui, tiek visuomenei. Individualiu lygmeniu pasyvumas gali sukelti:

• Žemą savivertę ir nepasitikėjimą savimi.
• Depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas.
• Sunkumus siekiant tikslų ir įgyvendinant svajones.
• Nepasitenkinimą gyvenimu ir savirealizacijos stoką.
• Santykių problemas ir socialinę izoliaciją.
• Finansinius sunkumus ir karjeros stagnaciją.

Visuomenės lygmeniu pasyvumas gali lemti:

• Demokratijos silpnėjimą ir autokratinių tendencijų stiprėjimą.
• Socialinę nelygybę ir neteisybę.
• Ekonomikos stagnaciją ir inovacijų trūkumą.
• Visuomenės susiskaldymą ir konfliktus.
• Aplinkosaugos problemų ignoravimą.
• Korupcijos ir kitų negerovių plitimą.

Kaip įveikti pasyvumą?

Pasyvumas nėra įgimta savybė – tai elgesio modelis, kurį galima pakeisti. Nors tai gali būti ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau pastangos tikrai vertos rezultato. Štai keletas patarimų, kaip įveikti pasyvumą:

• Savęs pažinimas. Pirmas žingsnis – suprasti savo pasyvumo priežastis. Pamąstykite apie savo praeitį, santykius su kitais žmonėmis, savo baimes ir įsitikinimus.
• Savivertės stiprinimas. Dirbkite su savo saviverte – pripažinkite savo stipriąsias puses, mokykitės iš savo klaidų, nebijokite būti savimi.
• Tikslų išsikėlimas. Nustatykite sau aiškius ir pasiekiamus tikslus. Maži žingsneliai padės įgyti pasitikėjimo savimi ir įveikti pasyvumą.
• Savo nuomonės reiškimas. Pradėkite nuo mažų dalykų – išsakykite savo nuomonę diskusijose su draugais ar šeimos nariais, išdrįskite užduoti klausimą paskaitoje ar seminare.
• Atsakomybės prisiėmimas. Nebijokite prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir sprendimus. Tai padės jums jaustis stipresniems ir labiau kontroliuojantiems savo gyvenimą.
• Mokymasis iš klaidų. Nesėkmės yra neišvengiama gyvenimo dalis. Vietoj to, kad leistumėte joms jus sugniuždyti, mokykitės iš jų ir eikite toliau.
• Pozityvus mąstymas. Stenkitės įžvelgti teigiamus dalykus net ir sudėtingose situacijose. Pozityvus požiūris padės jums įveikti sunkumus ir siekti savo tikslų.
• Pagalbos ieškojimas. Jei jums sunku įveikti pasyvumą savarankiškai, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus – psichologą ar psichoterapeutą.
• Aktyvus laisvalaikis. Užsiimkite veikla, kuri jums patinka ir teikia džiaugsmo. Tai padės jums atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir įgyti daugiau energijos.
• Socialinių įgūdžių lavinimas. Dalyvaukite įvairiuose renginiuose, bendraukite su skirtingais žmonėmis, mokykitės išreikšti savo mintis ir jausmus.

Pasyvumas – tai nematomas, bet galingas veiksnys, galintis neigiamai paveikti tiek asmeninį gyvenimą, tiek visos visuomenės gerovę. Suprasdami pasyvumo priežastis ir pasekmes, galime imtis veiksmų jam įveikti ir kurti aktyvesnę, sąmoningesnę ir laimingesnę visuomenę.