Obligacijos: Išsamus Gidas Pradedantiesiems ir Pažengusiems Investuotojams

Finansų pasaulis daugeliui atrodo sudėtingas ir net bauginantis. Gausybė terminų, grafikų ir strategijų gali atbaidyti net ir smalsiausią žmogų, norintį įdarbinti savo pinigus. Vis dėlto, tarp visų investavimo instrumentų, tokių kaip akcijos, nekilnojamasis turtas ar kriptovaliutos, egzistuoja viena, dažnai nepelnytai pamirštama, tačiau itin svarbi ir stabili turto klasė – obligacijos. Kas tai per finansinis instrumentas? Kodėl jis turėtų būti kiekvieno investuotojo portfelyje ir kaip pradėti į jas investuoti? Šiame išsamiame gide pasistengsime atsakyti į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų, pateikdami informaciją paprastai ir suprantamai.

Kas yra obligacija? Pabandykime įsivaizduoti

Pačia paprasčiausia kalba, obligacija yra skolos raštelis. Įsivaizduokite, kad jūsų draugas nori pradėti smulkų verslą, tačiau jam trūksta pinigų. Jūs sutinkate jam paskolinti reikiamą sumą, tarkime, 1000 eurų. Mainais už tai draugas jums pasirašo raštelį, kuriame įsipareigoja po trejų metų grąžinti visą 1000 eurų sumą, o iki to laiko kasmet jums mokėti po 50 eurų – savotiškas „ačiū“ už tai, kad paskolinote. Šiame pavyzdyje jūs esate investuotojas (obligacijos savininkas), jūsų draugas – emitentas (obligacijos išleidėjas), 1000 eurų – nominali vertė, treji metai – terminas, o 50 eurų metinės išmokos – kuponas, arba palūkanos.

Finansų pasaulyje viskas veikia labai panašiai, tik masteliai kur kas didesni. Įmonės, norėdamos plėstis, statyti naują gamyklą ar kurti inovatyvų produktą, dažnai skolinasi pinigų iš visuomenės. Taip pat ir valstybės – joms reikia lėšų tiesti kelius, mokėti pensijas, finansuoti švietimą ar gynybą. Vienas iš būdų pasiskolinti šias milžiniškas sumas – išleisti obligacijas. Pirkdami įmonės ar vyriausybės obligaciją, jūs iš esmės paskolinate jiems savo pinigus, o jie įsipareigoja nustatytą dieną (termino pabaigoje) grąžinti jums visą paskolintą sumą ir periodiškai mokėti palūkanas (kuponą) viso laikotarpio metu.

Pagrindiniai obligacijų elementai

Norint sėkmingai investuoti į obligacijas, būtina suprasti kelis esminius terminus, kurie apibūdina kiekvieną obligaciją:

• Emitentas (Issuer): Tai subjektas (įmonė, savivaldybė ar vyriausybė), kuris išleidžia obligacijas, siekdamas pasiskolinti pinigų. Nuo emitento patikimumo tiesiogiai priklauso investicijos saugumas.
• Nominali vertė (Face Value / Par Value): Tai suma, kurią emitentas įsipareigoja grąžinti obligacijos savininkui, kai sueina jos terminas. Dažniausiai vienos obligacijos nominali vertė būna 100, 1000 ar kita apvali suma eurų, dolerių ar kitos valiutos.
• Kuponas (Coupon): Tai metinė palūkanų norma, mokama obligacijos savininkui. Ji apskaičiuojama nuo nominalios vertės. Pavyzdžiui, jei 1000 eurų nominalios vertės obligacijos kuponas yra 5%, investuotojas kasmet gaus 50 eurų palūkanų. Išmokos gali būti metinės, pusmetinės ar ketvirtinės.
• Terminas (Maturity Date): Tai data, kada obligacija „nustoja galioti“ ir emitentas privalo grąžinti investuotojui visą nominalią vertę. Obligacijos gali būti trumpalaikės (iki 3 metų), vidutinės trukmės (nuo 3 iki 10 metų) ir ilgalaikės (daugiau nei 10 metų).
• Kaina (Price): Nors obligacija turi nominalią vertę, antrinėje rinkoje jos kaina nuolat svyruoja. Jei rinkos palūkanų normos kyla, naujai išleidžiamos obligacijos siūlo didesnį kuponą, todėl senesnių obligacijų su mažesniu kuponu kaina krenta (jos parduodamos su nuolaida, t.y., žemiau nominalios vertės). Ir atvirkščiai – jei palūkanų normos krenta, senesnių obligacijų kaina kyla (jos parduodamos su premija, t.y., aukščiau nominalios vertės).
• Pajamingumas iki termino pabaigos (Yield to Maturity – YTM): Tai bene svarbiausias rodiklis, parodantis bendrą metinę grąžą, kurią investuotojas gaus, jei laikys obligaciją iki pat jos termino pabaigos. YTM atsižvelgia ne tik į kupono išmokas, bet ir į skirtumą tarp obligacijos pirkimo kainos ir jos nominalios vertės.

Obligacijų rūšys: nuo saugiausių iki rizikingiausių

Ne visos obligacijos yra vienodos. Jos skiriasi pagal emitentą, rizikos lygį ir struktūrą. Susipažinkime su pagrindinėmis rūšimis.

Vyriausybės obligacijos

Tai obligacijos, kurias išleidžia nacionalinės vyriausybės. Jos yra laikomos pačiomis saugiausiomis investicijomis, nes garantuojamos valstybės galia rinkti mokesčius ir spausdinti pinigus. Dėl šios priežasties jų pajamingumas paprastai būna mažesnis, palyginti su kitų tipų obligacijomis. Lietuvoje gyventojai gali lengvai įsigyti Vyriausybės taupymo lakštus – tai specifinė vyriausybės obligacijų rūšis, skirta neprofesionaliems investuotojams.

Įmonių (korporatyvinės) obligacijos

Šias obligacijas leidžia privačios bendrovės, siekdamos finansuoti savo veiklą. Jų rizika ir pajamingumas labai priklauso nuo įmonės finansinės būklės ir stabilumo. Tarptautinės kredito reitingų agentūros (pvz., „Standard & Poor’s“, „Moody’s“) vertina įmonių kreditingumą ir priskiria joms reitingus (nuo aukščiausio AAA iki žemiausio D – bankroto). Kuo aukštesnis reitingas, tuo saugesnė obligacija ir, atitinkamai, mažesnės palūkanos. Ir atvirkščiai – žemo reitingo (dar vadinamos „šlamštinėmis“ arba didelio pajamingumo) obligacijos siūlo dideles palūkanas, tačiau ir rizika prarasti pinigus yra kur kas didesnė.

Savivaldybių obligacijos

Panašios į vyriausybės obligacijas, tačiau jas leidžia ne centrinė valdžia, o miestų ar regionų savivaldybės. Jomis siekiama finansuoti vietinius projektus – mokyklų, ligoninių statybas, kelių remontą. Jų saugumas taip pat laikomas aukštu, nors ir šiek tiek mažesniu nei vyriausybės obligacijų.

Kitos obligacijų rūšys

• Nulinio kupono obligacijos (Zero-Coupon Bonds): Šios obligacijos nemoka periodinių palūkanų. Vietoj to, jos išleidžiamos su didele nuolaida nuo nominalios vertės. Investuotojo pelnas – tai skirtumas tarp pirkimo kainos ir nominalios vertės, kurią jis atgauna termino pabaigoje.
• Konvertuojamosios obligacijos (Convertible Bonds): Tai hibridinis instrumentas, suteikiantis investuotojui teisę, bet ne pareigą, tam tikromis sąlygomis iškeisti obligaciją į iš anksto nustatytą emitento akcijų skaičių. Jos siūlo saugumo ir potencialaus akcijų rinkos augimo derinį.
• Su infliacija susietos obligacijos (Inflation-Linked Bonds): Šių obligacijų nominali vertė ir/arba palūkanų išmokos yra periodiškai koreguojamos pagal infliacijos lygį. Tai leidžia apsaugoti investicijos perkamąją galią nuo pinigų nuvertėjimo.

Kodėl verta investuoti į obligacijas?

Nors obligacijos retai kada pasiūlys tokį įspūdingą pelną kaip sėkmingai parinktos akcijos, jos atlieka keletą gyvybiškai svarbių funkcijų investiciniame portfelyje.

1. Stabilios ir nuspėjamos pajamos. Dauguma obligacijų reguliariai moka fiksuotas palūkanas. Tai sukuria pastovų pinigų srautą, kuris gali būti ypač naudingas pensinio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie nori gauti pasyvių pajamų.

2. Portfelio diversifikavimas ir rizikos mažinimas. Obligacijų kainos dažnai juda priešinga kryptimi nei akcijų kainos. Kai akcijų rinką ištinka krizė ir kainos krenta, investuotojai ieško saugesnių užuovėjų ir puola pirkti patikimas vyriausybės obligacijas, taip keldami jų kainą. Turėdami obligacijų savo portfelyje, jūs galite sumažinti bendrus portfelio svyravimus ir sušvelninti nuostolius akcijų rinkos nuosmukių metu.

3. Kapitalo išsaugojimas. Pagrindinis tikslas investuojant į aukštos kokybės obligacijas yra ne greitas praturtėjimas, o saugus pinigų išlaikymas ir apsauga nuo infliacijos. Jei laikysite patikimo emitento obligaciją iki jos termino pabaigos, jūs atgausite visą savo pradinę investiciją (nominalią vertę), o pakeliui dar gausite ir palūkanas.

Pagrindinės rizikos, susijusios su obligacijomis

Nors obligacijos laikomos saugia investicija, jos nėra visiškai be rizikos. Svarbu suprasti pagrindinius pavojus.

• Palūkanų normų rizika: Tai didžiausia rizika obligacijų investuotojams. Kai bendras palūkanų lygis ekonomikoje kyla, naujai išleidžiamos obligacijos siūlo didesnes palūkanas. Dėl to senos obligacijos su mažesnėmis fiksuotomis palūkanomis tampa mažiau patrauklios, ir jų kaina antrinėje rinkoje krenta. Ši rizika ypač aktuali ilgalaikių obligacijų savininkams.
• Kredito (nemokumo) rizika: Tai rizika, kad obligacijos emitentas (įmonė ar net valstybė) susidurs su finansiniais sunkumais ir negalės laiku mokėti palūkanų arba grąžinti nominalios vertės. Ši rizika yra minimali vyriausybių obligacijoms, bet kur kas didesnė žemo kredito reitingo įmonių obligacijoms.
• Infliacijos rizika: Tai rizika, kad infliacija „suvalgys“ jūsų gaunamą grąžą. Jei jūsų obligacijos metinis kuponas yra 3%, o metinė infliacija siekia 5%, jūsų reali perkamoji galia mažėja 2% per metus.
• Likvidumo rizika: Kai kurias, ypač retesnes ar mažiau populiarių įmonių, obligacijas gali būti sunku greitai parduoti antrinėje rinkoje už teisingą kainą. Gali tekti daryti didelę nuolaidą, norint rasti pirkėją.

Kaip praktiškai pradėti investuoti į obligacijas Lietuvoje?

Pradėti investuoti į obligacijas yra paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Yra keli pagrindiniai keliai:

1. Vyriausybės taupymo lakštai. Tai pats paprasčiausias ir prieinamiausias būdas Lietuvos gyventojams investuoti į valstybės skolos vertybinius popierius. Juos galima įsigyti internetu per „Paysera“ sistemą, Lietuvos pašto skyriuose ar kitose platinimo vietose. Procesas yra nesudėtingas, nereikalauja specialios tarpininkavimo sąskaitos, o palūkanos dažnai neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

2. Pirkimas per finansų maklerio įmonę ar banką. Norint investuoti į platesnį spektrą obligacijų (įmonių, užsienio valstybių) ir prekiauti jomis antrinėje rinkoje, reikės atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą vienoje iš Lietuvoje veikiančių finansų maklerio įmonių ar komercinių bankų, teikiančių tokias paslaugas. Tai suteiks prieigą prie pasaulinių finansų rinkų.

3. Obligacijų fondai ir ETF (biržoje prekiaujami fondai). Galbūt pats protingiausias pasirinkimas pradedančiajam. Užuot bandžius patiems atsirinkti pavienes obligacijas, galima tiesiog nusipirkti obligacijų fondo ar ETF vienetų. Tokie fondai valdo šimtų ar net tūkstančių skirtingų obligacijų portfelį. Pirkdami vieną fondo vienetą, jūs iškart investuojate į visą šį krepšelį. Tai užtikrina maksimalią diversifikaciją, sumažina pavienio emitento bankroto riziką ir leidžia pradėti investuoti net ir su labai mažomis sumomis.

Patarimai pabaigai

Obligacijos – tai ne greito praturtėjimo, o protingo ir stabilaus turto auginimo įrankis. Jos suteikia portfeliui stabilumo, generuoja pajamas ir apsaugo nuo didelių svyravimų. Pradedant investuoti, svarbiausia neskubėti, įvertinti savo rizikos toleranciją ir finansinius tikslus. Galbūt iš pradžių verta apsiriboti saugiomis vyriausybės obligacijomis ar diversifikuotais obligacijų ETF. Vėliau, įgijus daugiau žinių ir patirties, galima ieškoti ir didesnį pelningumą siūlančių, tačiau ir rizikingesnių, alternatyvų. Bet kokiu atveju, supratimas, kaip veikia obligacijos, yra kertinis akmuo, siekiant tapti finansiškai raštingu ir sėkmingu investuotoju.