Juridinio asmens dalyvis: savininko statuso užkulisiai, rizika ir finansinė nauda

Lietuvos verslo aplinkoje terminas „dalyvis“ dažnai vartojamas teisiniuose dokumentuose ir įstatymuose, tačiau kasdienėje kalboje verslininkai save vadina paprasčiau – akcininkais, savininkais, nariais ar dalininkais. Visgi, teisinis statusas „juridinio asmens dalyvis“ slepia kur kas daugiau nei tik įrašo turėjimą Registrų centre. Tai kompleksinė sąvoka, apibrėžianti asmens santykį su įmone, jo teises į pelną, balso galią priimant strateginius sprendimus ir, kas neretai pamirštama, atsakomybę prieš kreditorius bei valstybę.

Daugelis pradedančiųjų verslininkų, steigdami Mažąją bendriją (MB) ar Uždarąją akcinę bendrovę (UAB), susikoncentruoja į produkto kūrimą ar pardavimus, palikdami teisinius dalyvio statuso niuansus nuošalyje. Tačiau būtent dalyvio statusas diktuoja, kaip galėsite išsiimti uždirbtus pinigus, kiek mokesčių sumokėsite ir ar rizikuosite savo asmeniniu turtu verslo nesėkmės atveju. Šiame straipsnyje detaliai išnarstysime juridinio asmens dalyvio sąvoką, skirtingas jos formas Lietuvoje ir praktinius aspektus, kurie padės efektyviau valdyti savo verslo interesus.

Kas iš tikrųjų yra juridinio asmens dalyvis?

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba asmuo, kuris, nors ir neišlaiko nuosavybės teisių į turtą, įgyja prievolinių teisių (pavyzdžiui, teisę balsuoti ar gauti pelno dalį). Paprasčiau tariant, dalyvis yra tas, kuris „valdo“ juridinį asmenį arba yra jo „savininkas“.

Svarbu suprasti, kad dalyvio sąvoka yra skėtinė. Priklausomai nuo pasirinktos teisinės formos, dalyvio pavadinimas ir įgaliojimai keičiasi:

• UAB Akcininkas: Tai populiariausia dalyvio forma. Akcininkas valdo įmonės akcijas, kurios suteikia teisę į dividendus ir balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime.
• MB Narys: Mažosios bendrijos dalyvis vadinamas nariu. Tai unikalus statusas Lietuvoje, nes MB narys gali (ir dažnai privalo) būti aktyvus verslo dalyvis, ne tik pasyvus investuotojas, o jo pajamų apmokestinimas skiriasi nuo akcininko.
• VšĮ Dalininkas: Viešosios įstaigos atveju dalyvis vadinamas dalininku. Nors VšĮ yra pelno nesiekianti organizacija, dalininkas turi balsavimo teisę, tačiau negali išsimokėti pelno (dividendų).
• Individualios įmonės (IĮ) savininkas: Čia dalyvis yra vienas fizinis asmuo, kurio atsakomybė yra neribota – tai esminis skirtumas nuo UAB ar MB dalyvių.

Dalyvio ir vadovo atskyrimas: kritinė riba

Viena dažniausių klaidų, kurią daro smulkiojo verslo atstovai Lietuvoje – tai dalyvio ir vadovo (direktoriaus) funkcijų suplakimas. Mažose įmonėse dažnai tas pats asmuo yra ir vienintelis akcininkas (dalyvis), ir direktorius (vadovas). Tačiau teisiškai tai yra dvi visiškai skirtingos „kepurės“, kurias asmuo dėvi.

Dalyvio kompetencija

Dalyvis sprendžia strateginius klausimus. Tik dalyvių susirinkimas gali:

• Keisti įstatus.
• Skirti arba atšaukti vadovą.
• Tvirtinti metines finansines ataskaitas.
• Spręsti dėl pelno paskirstymo (dividendų išmokėjimo).
• Priimti sprendimą likviduoti, reorganizuoti ar pertvarkyti įmonę.

Dalyvis neturi teisės tiesiogiai vadovauti kasdienei įmonės veiklai, pasirašinėti sutarčių ar atlikti bankinių pavedimų (nebent jis yra ir paskirtas vadovas).

Vadovo kompetencija

Vadovas yra samdomas darbuotojas (net jei jis yra ir savininkas), kuris organizuoja kasdienę veiklą, atstovauja įmonei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Jei dalyvis pradeda kištis į vadovo darbą neturėdamas tam įgaliojimų, tai gali sukelti teisinių problemų, ypač bankroto atveju, kai vertinama, kas iš tikrųjų priėmė nuostolingus sprendimus.

Finansinė nauda: kaip dalyvis gauna pajamas?

Dalyvio statusas yra tiesiogiai susijęs su finansine grąža. Tačiau būdas, kuriuo pinigai pasiekia dalyvio kišenę, priklauso nuo įmonės formos ir pasirinktos mokesčių strategijos. Tai viena sudėtingiausių temų, kurioje dažnai pasiklystama.

1. Dividendai (UAB ir MB)

Tai klasikinis verslo savininko atlygis. UAB akcininkai ir MB nariai turi teisę į pelno dalį. Dividendai išmokami tik pasibaigus finansiniams metams (arba, tam tikrais atvejais, už trumpesnį laikotarpį), patvirtinus finansines ataskaitas ir sumokėjus pelno mokestį (PM). Lietuvoje dividendai apmokestinami 15% gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Svarbus niuansas: Dividendų negalima mokėti, jei įmonė turi nepadengtų nuostolių iš praėjusių metų arba jei išmokėjus dividendus įmonė taptų nemoki. Tai saugiklis kreditoriams.

2. Lėšos asmeniniams poreikiams (tik MB nariams)

Mažųjų bendrijų nariai turi privilegiją, kurios neturi UAB akcininkai. Jie gali išsiimti lėšas asmeniniams poreikiams (vadinamąjį „02 kodą“). Šios lėšos apmokestinamos 20% GPM, tačiau joms netaikomi „Sodros“ mokesčiai (VSD ir PSD), jei tai yra pelno paskirstymas avansu. Visgi, čia slypi rizika: jei metų gale paaiškėja, kad įmonė neuždirbo pelno, šias lėšas teoriškai reikėtų grąžinti arba jos gali būti perkvalifikuotos į su darbo santykiais susijusias pajamas, kas drastiškai padidintų mokesčių naštą.

3. Atlygis už vadovavimą (Civilinė paslaugų sutartis)

MB nariai gali vadovauti bendrijai pagal civilinę paslaugų sutartį. Tai reiškia, kad nereikia sudaryti darbo sutarties. Atlygis pagal tokią sutartį apmokestinamas 15% GPM, o „Sodros“ mokesčiai priklauso nuo to, ar narys jau yra draustas kitur, ir nuo pasirinktos mokesčių bazės. UAB akcininkas, norėdamas vadovauti įmonei, privalo sudaryti darbo sutartį, kuriai taikoma pilna mokesčių našta (GPM + pilna „Sodra“).

Dalyvio atsakomybė: ar ribota atsakomybė yra absoliuti?

Pagrindinis UAB ir MB privalumas – ribota civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad verslui bankrutavus, dalyvis rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į įmonę (įstatinis kapitalas ar nario įnašas). Asmeninis turtas (namai, automobiliai, sąskaitos) lieka saugus. Tačiau pastarųjų metų teismų praktika rodo, kad ši „siena“ nėra nepramušama.

Kada dalyvis atsako asmeniniu turtu?

Lietuvos teismai vis dažniau taiko doktriną, vadinamą „juridinio asmens šydo pakėlimu“ (angl. piercing the corporate veil). Dalyvis gali būti pripažintas atsakingu už įmonės skolas asmeniškai, jei:

1. Sąmoningai vedė įmonę į bankrotą: Jei dalyvis priiminėjo sprendimus, kurie buvo akivaizdžiai nenaudingi įmonei, bet naudingi jam asmeniškai, ir tai lėmė nemokumą.
2. Painiojo turtą: Jei dalyvis naudojo įmonės sąskaitą kaip savo asmeninę (pirko maistą, keliones, kurios nesusijusios su verslu) ir neregistravo to kaip pajamų natūra.
3. Vėlavo inicijuoti nemokumą: Nors pareiga kreiptis dėl bankroto pirmiausia tenka vadovui, dalyviai taip pat gali būti traukiami atsakomybėn, jei jie trukdė vadovui tai padaryti arba, faktiškai valdydami įmonę, nesiėmė veiksmų.
4. Apgaulė ir nesąžiningi veiksmai: Pavyzdžiui, turto perleidimas kitai savo įmonei už sumažintą kainą, siekiant išvengti skolų išieškojimo.

Todėl mitas, kad „UAB akcininkas niekuo nerizikuoja“, yra pavojingas. Sąžiningas verslas yra saugus, tačiau piktnaudžiavimas juridinio asmens forma atveria kelią asmeninei atsakomybei.

JANGIS ir naudos gavėjai: nauja skaidrumo era

Pastaraisiais metais kiekvienas juridinio asmens dalyvis susidūrė su nauju trumpiniu – JANGIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema). Valstybė, įgyvendindama pinigų plovimo prevencijos direktyvas, reikalauja, kad visi juridiniai asmenys atskleistų savo galutinius naudos gavėjus (UBO – Ultimate Beneficial Owners).

Tai reiškia, kad neužtenka žinoti, kas formaliai yra akcininkas. Jei akcininkas yra kita įmonė, reikia „kasti“ giliau, kol pasiekiamas fizinis asmuo. Dalyviams tai sukuria papildomą pareigą – laiku pateikti duomenis Registrų centrui. Duomenų nepateikimas ne tik užtraukia baudas vadovui, bet ir gali paralyžiuoti įmonės veiklą, pavyzdžiui, bankai gali apriboti prieigą prie sąskaitų, jei nemato aktualios informacijos JANGIS sistemoje.

Dalyvių tarpusavio santykiai: akcininkų sutartis

Kai verslą kuria keli partneriai, pradinė euforija dažnai užgožia galimas ateities problemas. Kas nutiks, jei vienas dalyvis norės pasitraukti? Kas, jei susirgs ar mirs? Kas, jei nuomonės dėl strategijos išsiskirs ir balsai pasiskirstys po lygiai (50/50)?

Įstatai yra standartinis dokumentas, tačiau jie dažnai nenumato specifinių situacijų. Čia į pagalbą ateina akcininkų (arba dalyvių) sutartis. Tai konfidencialus dokumentas, kuriame dalyviai susitaria dėl:

• Balsavimo tvarkos: Galima sutarti, kad tam tikriems sprendimams reikia ne paprastos daugumos, o vienbalsiškumo.
• Akcijų perleidimo ribojimų: Pavyzdžiui, „Lock-up“ periodas, kai niekas negali parduoti akcijų pirmus 3 metus.
• „Tag-along“ ir „Drag-along“ teisių: Tai taisyklės, ginančios mažuosius akcininkus (teisė parduoti kartu su didžiuoju) arba didžiuosius (teisė priversti mažuosius parduoti, jei atsiranda pirkėjas visam verslui).
• Sprendimo aklavietės (Deadlock) atveju: Mechanizmai, kaip išspręsti ginčą, kai balsai pasiskirsto po lygiai (pvz., vienas dalyvis privalo nupirkti kito akcijas).

Dalyvio statusas be tokios sutarties, turint partnerių, yra rizikingas. Verslo skyrybos dažnai būna sudėtingesnės ir brangesnės nei santuokos skyrybos.

Mokestinė aplinka ir ateities perspektyvos

Lietuvos mokesčių sistema dalyviams yra gana dinamiška. Diskusijos dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, kapitalo prieaugio mokesčių pokyčių ir progresyvių mokesčių tarifų tiesiogiai liečia verslo savininkus.

Šiuo metu viena palankiausių sąlygų yra taikoma parduodant įmonės akcijas. Jei asmuo išlaiko akcijas ilgiau nei tam tikrą laikotarpį (pagal galiojančius įstatymus dažniausiai 3 metus) arba jei tai yra neapmokestinamas akcijų perleidimas reorganizavimo metu, galima gauti didelę mokestinę lengvatą. Tačiau kiekvienas dalyvis privalo nuolat sekti GPM įstatymo pakeitimus, nes lengvatos yra ta sritis, kurią politikai linkę keisti dažniausiai.

Taip pat svarbu paminėti „Sodros“ grindis ir lubas. Nors dalyviai, gaunantys tik dividendus, nemoka VSD/PSD nuo jų, tačiau jei jie yra ir darbuotojai (MB nariai pagal paslaugų sutartis), jiems aktualios socialinio draudimo įmokų lubos, kurios leidžia sutaupyti mokesčių gaunant dideles pajamas.

Dalyvio pasitraukimas: kaip išeiti oriai?

Verslas ne visada yra amžinas. Dalyvio pasitraukimas gali vykti keliais būdais:

1. Akcijų/dalies pardavimas: Paprasčiausias būdas UAB atveju. Svarbu pirmumo teisę pasiūlyti kitiems akcininkams.
2. MB nario išstojimas: MB narys gali raštu pareikšti norą išeiti iš bendrijos. Tokiu atveju bendrija privalo atsiskaityti su juo – grąžinti įnašą ir išmokėti priklausančią pelno dalį. Tai gali būti finansinis smūgis įmonei, todėl išstojimo sąlygos turėtų būti aptartos iš anksto.
3. Likvidavimas: Jei verslas nebeturi perspektyvų, dalyviai priima sprendimą likviduoti įmonę. Sumokėjus visas skolas, likęs turtas padalijamas dalyviams.

Apibendrinimas: statusas, reikalaujantis budrumo

Būti juridinio asmens dalyviu – tai daugiau nei turėti parašą dokumentuose. Tai nuolatinis balavimas tarp rizikos ir galimybių. Nuo teisingo įmonės formos pasirinkimo (MB vs UAB) priklauso jūsų mokestinė našta. Nuo santykių su vadovu ir kitais dalyviais priklauso verslo stabilumas. O nuo supratimo apie atsakomybės ribas priklauso jūsų asmeninio turto saugumas.

Rekomenduojama bent kartą per metus peržiūrėti savo kaip dalyvio statusą: ar atnaujinti duomenys JANGIS, ar įmonė neturi skolų, kurios galėtų virstti asmenine atsakomybe, ir ar pasirinktas pelno išėmimo būdas vis dar yra mokestiškai efektyviausias. Dalyvis, kuris domisi ne tik pardavimais, bet ir savo teisine padėtimi, visada bus žingsniu priekyje.