Karjeros pokyčiai be streso: Kaip tinkamai parengti prašymą atleisti iš darbo ir išeiti aukštai iškėlus galvą

Kiekvieno dirbančio žmogaus gyvenime ateina akimirka, kai tenka priimti sprendimą uždaryti vienas duris, kad būtų galima atverti kitas. Sprendimas palikti darbovietę retai būna spontaniškas – dažniausiai tai ilgo svarstymo, lūkesčių ir realybės pasvertimo rezultatas. Tačiau net ir tvirtai apsisprendus, lieka paskutinis, bet itin svarbus žingsnis – formalus darbo santykių nutraukimas. Nors gali pasirodyti, kad prašymas atleisti iš darbo tėra paprastas popieriaus lapas su vienu sakiniu, iš tikrųjų tai yra juridinis dokumentas, nuo kurio priklauso jūsų išėjimo sąlygos, finansinės išmokos ir netgi ateities karjeros perspektyvos.

Daugelis darbuotojų Lietuvoje vis dar painiojasi tarp Darbo kodekso straipsnių, nežino savo teisių dėl išeitinių išmokų ar suklysta skaičiuodami įspėjimo terminus. Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime sausus įstatymus, bet ir pasigilinsime į „minkštąją” išėjimo pusę – kaip išsaugoti gerus santykius, kaip derėtis dėl geresnių sąlygų ir ką daryti, jei darbdavys nenori jūsų paleisti.

Ne tik parašas: kodėl svarbu suprasti, ką pasirašote?

Prieš sėdant rašyti prašymo, būtina suprasti vieną esminį dalyką: darbo sutarties nutraukimo pagrindas (konkretus Darbo kodekso straipsnis) nulemia ne tik tai, kada būsite laisvas, bet ir tai, kokią pinigų sumą gausite bei kada pradėsite gauti nedarbo išmoką, jei iš karto neįsidarbinsite kitur. Dažniausia klaida – aklas standartinių formų pildymas, neįsigilinus į alternatyvas.

Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) numato kelis pagrindinius kelius, kuriais gali pasukti darbuotojas, norintis išeiti savo noru arba šalių susitarimu. Kiekvienas jų turi savo strateginę reikšmę.

Darbo kodekso 55 straipsnis: Klasikinis išėjimas savo noru

Tai yra pats populiariausias būdas. Jūs tiesiog nusprendėte, kad laikas pokyčiams, radote kitą darbą arba norite pailsėti. Pagal šį straipsnį, jūs privalote įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Svarbu atkreipti dėmesį – dienos skaičiuojamos kalendorinėmis, o ne darbo dienomis.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei prašymą įteikiate mėnesio 1-ąją dieną, laisvas būsite apie 21-ąją dieną (priklausomai nuo tikslaus skaičiavimo). Tačiau šis terminas egzistuoja tam, kad darbdavys spėtų rasti pamainą. Jei jūsų santykiai su vadovu geri, šis terminas gali būti sutrumpintas, tačiau tai jau yra darbdavio gera valia, o ne pareiga.

Darbo kodekso 54 straipsnis: Šalių susitarimas – derybų menas

Tai yra lankstiausias ir dažnai darbuotojui naudingiausias variantas. Čia negalioja griežti terminai. Jūs galite susitarti išeiti nors ir rytoj, jei darbdavys sutinka. Dar svarbiau – nutraukiant sutartį šalių susitarimu, galima derėtis dėl kompensacijos.

Daugelis darbuotojų pamiršta, kad išeidami savo noru (pagal 55 str.) jie negauna išeitinės išmokos (tik kompensaciją už nepanaudotas atostogas). Tačiau, jei inicijuojate derybas pagal 54 straipsnį, galite prašyti papildomos piniginės kompensacijos mainais, pavyzdžiui, už sklandų darbų perdavimą, projektų užbaigimą ar tiesiog už ilgametį darbą. Tai ypač aktualu aukštesnės grandies specialistams.

Darbo kodekso 56 straipsnis: Išėjimas dėl svarbių priežasčių

Tai yra „skubus“ išėjimas, kai darbuotojas negali tęsti darbo dėl objektyvių priežasčių. Tokiu atveju įspėjimo terminas yra vos 5 darbo dienos, ir darbuotojui priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (arba 1 mėnesio, jei dirbta trumpiau nei metus).

Kada tai galioja?

• Kai darbuotojui nustatytas neįgalumas arba liga, trukdanti dirbti.
• Kai darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą daugiau nei 2 mėnesius iš eilės.
• Kai darbuotojas slaugo šeimos narį (reikalingos pažymos).
• Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus.

Pastarasis punktas dažnai pamirštamas – pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai, nusprendę palikti darbą, turi teisę reikalauti atleidimo būtent pagal 56 straipsnį ir gauti išeitinę išmoką, o ne išeiti „tuščiomis“ pagal 55 straipsnį.

Kaip teisingai surašyti prašymą: struktūra ir turinys

Nors griežtos, įstatymu patvirtintos formos nėra, prašymas atleisti iš darbo yra oficialus dokumentas, todėl jis turi atitikti raštvedybos taisykles. Netvarkingas, ant skiautės parašytas prašymas gali būti dingstis darbdaviui jį ignoruoti ar vilkinti procesą.

Būtini elementai:

1. Adresatas: Viršuje, dešinėje pusėje nurodoma įmonės vadovo pareigos, vardas ir pavardė (pvz., UAB „Įmonė“ Direktoriui Vardeniui Pavardeniui).
2. Pareiškėjas: Žemiau adresato nurodote savo pareigas, vardą ir pavardę.
3. Pavadinimas: Dokumento viduryje didžiosiomis raidėmis rašoma: PRAŠYMAS. Po juo – DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO.
4. Tekstas: Tai esminė dalis. Čia turite aiškiai suformuluoti savo valią. Venkite dviprasmybių.

Pavyzdinė formuluotė (Standartinis variantas):
„Prašau nutraukti mano darbo sutartį Nr. [Sutarties numeris, jei žinote] nuo 202X m. [mėnuo] [diena] d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu).“

Labai svarbus niuansas dėl datos: Lietuvių kalbos gramatika ir teisinė praktika čia kartais susikerta. Jei parašysite „atleisti nuo spalio 20 d.“, kyla klausimas – ar spalio 20-oji yra paskutinė darbo diena, ar pirmoji nedarbo diena? Siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų, rekomenduojama rašyti: „Prašau atleisti mane iš darbo 202X m. spalio 20 d., šią dieną laikant paskutine mano darbo diena.“ Taip buhalterijai nekils jokių klausimų skaičiuojant atlyginimą.

Strateginis laikas: kada geriausia įteikti prašymą?

Prašymo įteikimo momentas gali turėti finansinės įtakos. Pavyzdžiui, kaupiamosios atostogos. Jei turite sukaupę daug nepanaudotų atostogų, išeinant iš darbo už jas bus sumokėta kompensacija. Tačiau, jei norite šiek tiek pailsėti prieš naują darbą ir gauti pilną atlyginimą, galite pasinaudoti teise į atostogas prieš atleidimą.

Tokiu atveju prašyme rašoma: „Prašau suteikti man sukauptas kasmetines atostogas nuo [data] iki [data], atleidžiant mane iš darbo sekančią dieną po atostogų pabaigos.“ Kodėl tai naudinga? Atostogų metu toliau kaupiasi darbo stažas, o kartais atostoginiai gali būti išmokami anksčiau, kas padeda planuoti finansus.

Taip pat verta atsižvelgti į įmonės bonusų sistemą. Jei metiniai ar ketvirtiniai priedai išmokami mėnesio pabaigoje, o jūs išeisite mėnesio viduryje, pasitikrinkite įmonės vidines tvarkas – ar neprarasite teisės į priedą už jau atliktą darbą? Kartais palaukus savaitę, galima gauti solidų priedą, kurio kitaip netektumėte.

Bandomasis laikotarpis: lengvesnis pabėgimas

Dažnai pasitaikanti situacija: įsidarbinote, padirbote dvi savaites ir supratote – tai ne jums. Ar reikia atidirbti 20 dienų? Tikrai ne. Bandomojo laikotarpio metu (nesvarbu, ar jis nustatytas darbdavio, ar darbuotojo iniciatyva) galioja supaprastinta tvarka.

Jei nusprendėte išeiti bandomuoju laikotarpiu, privalote įspėti darbdavį raštu tik prieš 3 darbo dienas. Tai suteikia daug laisvės ir mobilumo, ypač jei gavote kitą pasiūlymą. Prašyme būtinai paminėkite, kad sutartį nutraukiate bandomuoju laikotarpiu.

Psichologinis aspektas ir „tiltai“

Parašyti prašymą yra techninis veiksmas. Įteikti jį – psichologinis. Kaip tai padaryti teisingai?

1. Pokalbis prieš popierių. Niekada nepadėkite prašymo ant stalo tylėdami ir nenusiųskite jo el. paštu be įspėjimo (nebent konfliktas yra visiškai nevaldomas). Pirmiausia paprašykite vadovo trumpo pokalbio. Žmogiškas paaiškinimas, kodėl išeinate, padeda išlaikyti gerus santykius. Lietuva maža, ir rekomendacijos keliauja greitai.
2. Emocijų valdymas. Net jei išeinate, nes nekenčiate savo boso, prašyme ir pokalbio metu laikykitės neutraliai. Oficialiame prašyme nereikia nurodyti tikrųjų išėjimo priežasčių, jei jos asmeninės ar konfliktinės. Pakanka sauso „savo noru“.
3. „Kontrpasiūlymas“. Būkite pasiruošę, kad įteikus prašymą, darbdavys gali pasiūlyti didesnį atlyginimą, kad pasiliktumėte. Statistikos duomenimis, darbuotojai, priėmę tokį pasiūlymą, dažniausiai vis tiek palieka įmonę per artimiausius metus. Prieš rašydami prašymą, aiškiai žinokite savo kainą ir sąlygas, kuriomis sutiktumėte likti, arba būkite tvirtai apsisprendę išeiti.

Ką daryti, jei darbdavys atsisako priimti prašymą?

Nors tai skamba kaip iš praėjusio amžiaus, pasitaiko atvejų, kai vadovai atsisako pasirašyti ant prašymo („aš tavęs neišleidžiu”, „neturiu kam dirbti”). Svarbu žinoti: darbas nėra baudžiava. Darbdavys neturi teisės jūsų laikyti per prievartą, jei laikotės įstatymų nustatytų terminų.

Jei vadovas atsisako vizuoti jūsų prašymą ar jį registruoti:

• Registruotas laiškas. Nueikite į paštą ir išsiųskite prašymą registruotu laišku į įmonės registracijos adresą. Išsaugokite siuntimo kvitą. Įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo laiško įteikimo dienos.
• El. parašas. Jei įmonėje naudojama dokumentų valdymo sistema (DVS) arba oficialiai bendraujama el. paštu, pasirašykite prašymą kvalifikuotu elektroniniu parašu (pvz., Smart-ID, Mobile-ID) ir siųskite oficialiu įmonės el. paštu. El. parašas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir fizinis, ir darbdavys negalės teigti, kad „nieko negavo“.

Finansinės pasekmės: mokesčiai, Sodra ir Užimtumo tarnyba

Išėjimas iš darbo turi tiesioginę įtaką jūsų socialinėms garantijoms. Tai dar viena priežastis, kodėl svarbu pasirinkti teisingą Darbo kodekso straipsnį.

Nedarbo išmoka. Jei po išėjimo iš karto nerandate kito darbo ir registruojatės Užimtumo tarnyboje, išmokos gavimo laikas priklauso nuo atleidimo pagrindo:

• Išeinant savo noru (55 str.) be svarbios priežasties, nedarbo išmoka pradedama mokėti tik po 3 mėnesių. Tai vadinamasis „sankcijos“ laikotarpis.
• Išeinant šalių susitarimu (54 str.) arba darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, išmoka pradedama mokėti anksčiau (priklausomai nuo gautų išeitinių išmokų dydžio).
• Išeinant dėl svarbių priežasčių (56 str.), pavyzdžiui, dėl sveikatos, išmoka mokama iš karto.

Tai kritiškai svarbu planuojant asmeninį biudžetą. Jei neturite santaupų ir kito darbo pasiūlymo, išėjimas savo noru (55 str.) gali palikti jus be pajamų trims mėnesiams.

Paskutinė darbo diena: kontrolinis sąrašas

Atėjo ta diena. Prašymas pasirašytas, terminas praėjo. Ką būtina padaryti?

1. Darbo priemonių grąžinimas. Kompiuteris, telefonas, automobilis, praėjimo kortelės. Būtinai pasirašykite perdavimo-priėmimo aktą, kad grąžinote priemones tvarkingas. Tai apsaugos nuo vėlesnių pretenzijų dėl „sugadinto turto“.
2. Atsiskaitymas. Darbdavys privalo pilnai atsiskaityti su jumis paskutinę darbo dieną (nebent sutarta kitaip). Į tai įeina atlyginimas už dirbtą laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
3. Delspinigiai. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jums priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką. Tai gana griežta sankcija darbdaviams, todėl jie stengiasi nevėluoti.

Apibendrinimas: orus atsisveikinimas

Prašymas atleisti iš darbo yra daugiau nei biurokratinis formalumas. Tai jūsų profesinio kelio etapas, rodantis jūsų brandą ir teisinį raštingumą. Tinkamai pasirinktas atleidimo pagrindas gali sutaupyti nervų ir atnešti finansinės naudos, o korektiškas bendravimas užtikrina, kad durys į buvusią darbovietę liks neužrakintos – juk niekada nežinai, kada ir kokiomis aplinkybėmis keliai vėl susikirs.

Rašydami prašymą, būkite konkretūs, laikykitės terminų ir visada galvokite žingsniu į priekį. Jūsų karjera yra jūsų rankose, o teisingai padėtas parašas – galingas įrankis ją valdyti.