Mėtos: Išsamus vadovas, kaip auginti, prižiūrėti ir panaudoti šį universalų augalą

Kiekvienas sodas, net ir pats mažiausias balkonas, turi savo sielą ir kvapą. O jei reikėtų išrinkti vieną augalą, kuris geriausiai įkūnija gaivą, universalumą ir neįtikėtiną gyvybingumą, daugelis nedvejodami pasirinktų mėtą. Šis kuklus, bet galingas žolynas – tai ne tik puodelis raminančios arbatos po ilgos dienos. Tai – prieskonis, vaistas, sodo puošmena ir net natūrali pagalba buityje. Dažnai nuvertinama dėl savo gebėjimo sparčiai plisti, tinkamai prižiūrima mėta gali tapti tikru jūsų sodo deimantu. Pasinerkime į gaivų mėtų pasaulį ir atraskime viską, ką reikia žinoti apie šio nuostabaus augalo auginimą, priežiūrą ir begalines panaudojimo galimybes.

Mėtų rūšių įvairovė: nuo klasikinės pipirmėtės iki egzotiškų poskonių

Prieš pradedant sodinti, svarbu suprasti, kad „mėta“ yra plati sąvoka, apimanti šimtus rūšių ir hibridų. Kiekviena jų pasižymi unikaliu aromatu, skoniu ir net išvaizda. Susipažinkime su populiariausiomis ir labiausiai Lietuvos klimato sąlygoms tinkančiomis mėtų veislėmis.

Pipirmėtė (Mentha x piperita)

Tai – tikra mėtų pasaulio karalienė. Pipirmėtė yra natūralus šaltmėtės ir vandeninės mėtos hibridas, pasižymintis stipriu, gaiviu ir šiek tiek aštriu mentolio skoniu. Būtent dėl didelės mentolio koncentracijos ji yra plačiausiai naudojama medicinoje ir farmacijoje. Pipirmėtės arbata – klasikinis pasirinkimas virškinimui gerinti, peršalimo simptomams lengvinti ar tiesiog atsipalaiduoti. Sode ji atpažįstama iš tamsiai žalių, šiek tiek dantytais kraštais lapų ir violetinio atspalvio stiebų.

Šaltmėtė (Mentha spicata)

Jei pipirmėtė yra karalienė, tai šaltmėtė – jos švelnesnė ir universalesnė pusseserė. Jos skonis yra saldesnis, ne toks aštrus, su ryškiomis gaivumo natomis, bet be stipraus mentolio poskonio. Dėl šios priežasties šaltmėtė yra kulinarijos favoritė. Tai būtent ta mėta, kuri idealiai tinka garsiajam „Mojito“ kokteiliui, gaiviems vasaros limonadams, salotoms, padažams (ypač prie avienos) ir desertams. Jos lapai dažniausiai būna šviesesni, labiau raukšlėti ir pailgi.

Obuolinė mėta (Mentha suaveolens)

Ieškantiems švelnumo ir netikėtų aromatų, obuolinė mėta bus tikras atradimas. Ši veislė išsiskiria švelniu, saldžiu kvapu, kuriame galima justi prinokusių obuolių ir lengvo mėtų dvelksmo derinį. Jos lapai yra apvalesni, šviesiai žali ir padengti švelniais pūkeliais. Dėl savo švelnaus skonio obuolinė mėta puikiai tinka vaisių salotoms, ledams, šaltiems gėrimams ir švelnioms žolelių arbatoms, kurios patiks net vaikams.

Šokoladinė mėta (Mentha x piperita ‘Chocolate’)

Taip, jūs perskaitėte teisingai! Šokoladinė mėta – tai pipirmėtės porūšis, kurio aromate susipina gaivus mentolis ir sodrios juodojo šokolado natos. Šis kvapas ypač išryškėja patrynus lapelį tarp pirštų. Nors skonis nėra tiesiogiai šokoladinis, poskonis išties primena mėtų ir šokolado derinį. Tai nepakeičiamas ingredientas desertams: šokoladiniams pyragams, ledams, kremams. Ji taip pat suteikia intriguojantį prieskonį kavai ar karštam šokoladui. Atpažinsite ją iš tamsesnių, beveik rudų stiebų.

Citrininė mėta (Mentha citrata)

Dar vienas nuostabus hibridas, stebinantis savo kvapų puokšte. Priklausomai nuo konkretaus porūšio, jos aromatas gali priminti citriną, bergamonę ar net levandą. Tai ypač aromatinga mėta, idealiai tinkanti arbatoms ir gaiviesiems gėrimams. Jos citrusinis dvelksmas puikiai dera su žuvies patiekalais ir suteikia gaivumo įvairioms salotoms. Vasaros dieną ąsotis vandens su citrininės mėtos šakele ir keliais agurko griežinėliais taps tikra atgaiva.

Idealios sąlygos mėtoms auginti: kaip suvaldyti nenuoramą

Mėtos turi energingos ir kartais net agresyvios augintinės reputaciją. Jos didžiausias talentas ir kartu didžiausias iššūkis sodininkui – gebėjimas sparčiai plisti požeminėmis palaipomis (rizomomis). Tačiau žinant kelias paslaptis, šį augalą galima paversti klusniu ir dosniu sodo gyventoju.

Vieta ir šviesa

Mėtos yra neįtikėtinai prisitaikantys augalai. Jos puikiai augs tiek saulėkaitoje, tiek daliniame pavėsyje. Vis dėlto, idealiausia vieta – kur saulė šviečia bent 4-6 valandas per dieną, geriausia ryte. Augdamos saulėtoje vietoje, mėtos sukaupia daugiau eterinių aliejų, todėl jų skonis ir aromatas būna intensyvesnis. Pavėsyje augančios mėtos bus vešlesnės, aukštesnės, tačiau jų kvapas gali būti ne toks ryškus.

Dirvožemis

Mėtos mėgsta purų, derlingą ir, svarbiausia, drėgną, bet gerai drenuojamą dirvožemį. Jos nepakenčia užmirkimo, nes šaknys greitai pradeda pūti. Prieš sodinant, dirvą naudinga praturtinti kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu. Idealus dirvožemio pH – nuo silpnai rūgštaus iki neutralaus (apie 6.0–7.0).

Agresyvumo kontrolė: svarbiausias žingsnis

Jei pasodinsite mėtą tiesiog daržo lysvėje šalia kitų augalų, per kelis sezonus ji gali užkariauti visą plotą. Kad taip nenutiktų, būtina jos augimą apriboti. Štai keli patikimi būdai:

• Auginimas vazonuose: Tai pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas. Pasirinkite pakankamai didelį (bent 30 cm skersmens) vazoną su drenažo skylėmis. Taip mėta ne tik neplis, bet ir taps mobili – galėsite ją laikyti terasoje, balkone ar arčiau virtuvės durų.
• Įkasami barjerai: Jei vis dėlto norite auginti mėtą lysvėje, turite įrengti požeminį barjerą. Galima naudoti specialias plastikines juostas arba tiesiog įkasti į žemę didelį kibirą be dugno. Barjeras turėtų būti įleistas į žemę bent 30–40 cm gyliu, paliekant kelis centimetrus virš žemės paviršiaus, kad palaipos neperliptų per viršų.
• Atskira lysvė: Paskirkite mėtoms atskirą, ribotą lysvę, pavyzdžiui, įrėmintą borteliais, kur joms bus leista laisvai augti ir plėstis, netrukdant kitiems augalams.

Mėtų sodinimas ir dauginimas: paprasta kaip dukart du

Viena iš priežasčių, kodėl mėtos tokios populiarios, yra jų lengvas dauginimas. Įsigijus vos vieną augalėlį, per trumpą laiką galima turėti visą plantaciją.

Sodinimas

Lietuvoje mėtas geriausia sodinti pavasarį, praėjus šalnų pavojui, arba vasaros pradžioje. Dažniausiai sodinama ne sėklomis, o jau paaugintais daigais arba auginiais, nes taip greičiau sulaukiama derliaus, o hibridinės veislės (kaip pipirmėtė) iš sėklų dažnai neišlaiko savo savybių. Sodinant lysvėje, tarp augalų palikite bent 40–50 cm atstumą – jie greitai užpildys tuščią erdvę.

Dauginimas auginiais

Tai neįtikėtinai paprastas būdas. Tereikia nupjauti sveiką, maždaug 10–15 cm ilgio mėtos viršūnėlę. Pašalinkite apatinius lapus, palikdami tik kelis viršuje, ir pamerkite į stiklinę su vandeniu. Laikykite ant palangės, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Po savaitės ar dviejų pamatysite pasirodančias baltas šakneles. Kai jos pasieks kelių centimetrų ilgį, auginį galima sodinti į vazoną ar tiesiai į dirvą.

Dauginimas dalijant kerą

Jei jau turite vešlų mėtų kerą, ankstyvą pavasarį arba rudenį galite jį padalinti. Tiesiog iškaskite visą augalą ir aštriu kastuvu ar peiliu padalinkite jį į kelias dalis, kad kiekviena turėtų ir šaknų, ir antžeminę dalį. Kiekvieną dalį pasodinkite kaip atskirą augalą.

Mėtų priežiūra per visą sezoną

Mėtos nereikalauja daug dėmesio, tačiau keli priežiūros darbai padės joms augti vešlesnėms, sveikesnėms ir aromatingesnėms.

Laistymas ir tręšimas

Svarbiausia mėtų priežiūros taisyklė – palaikyti nuolatinę dirvos drėgmę. Ypač svarbu laistyti per sausras. Geriausia laistyti gausiai, bet rečiau, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai. Mėtos nėra reiklios maisto medžiagoms. Paprastai joms užtenka pavasarį įterpto komposto. Jei auginate vazone, vegetacijos metu kartą per mėnesį galite palaistyti silpnu organinių trąšų tirpalu.

Genėjimas ir derliaus nuėmimas

Reguliarus genėjimas yra būtinas. Jis ne tik aprūpins jus šviežiais lapeliais, bet ir skatins augalą šakotis, augti tankesniam ir vešlesniam. Nebijokite skinti! Kuo daugiau skinsite, tuo daugiau mėta augs. Geriausia skinti viršūnėles, nukerpant stiebelį virš lapų poros. Sezono viduryje, prieš pat žydėjimą, galima atlikti radikalesnį genėjimą – nupjauti augalą, paliekant maždaug 5–10 cm aukščio stiebelius. Augalas greitai atžels ir duos antrą gausų derlių. Būtent prieš žydėjimą lapuose susikaupia daugiausiai eterinių aliejų.

Ligos ir kenkėjai

Dažniausiai mėtas puolanti liga yra rūdys. Ant lapų apačios atsiranda mažų, oranžinių ar rudų spuogelių. Norint to išvengti, svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją (nesodinti per tankiai) ir laistyti augalo apačią, nešlapinant lapų. Pažeistus lapus reikia nedelsiant pašalinti. Kartais mėtas gali pulti ir amarai, tačiau dažniausiai sveikas ir stiprus augalas su jais susitvarko pats.

Žiemojimas

Lauke augančios mėtos yra atsparios šalčiui ir puikiai žiemoja Lietuvoje. Rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, antžeminė dalis nunyksta. Galima ją nupjauti arba palikti per žiemą. Pavasarį augalas atžels iš šaknų. Jei norite apsaugoti augalą, galite pamulčiuoti durpėmis ar kompostu. Vazonuose augančias mėtas šalčiausiu periodu geriau įnešti į vėsią, šviesią patalpą arba įkasti vazoną į žemę darže.

Derliaus nuėmimas ir saugojimas: vasaros gaiva ištisus metus

Norint mėgautis mėtų gaiva ir žiemą, svarbu tinkamai paruošti jų atsargas.

• Džiovinimas: Tai populiariausias būdas. Nuskintas šakeles suriškite į nedideles puokšteles ir pakabinkite gerai vėdinamoje, tamsioje ir šiltoje patalpoje (pvz., palėpėje). Niekada nedžiovinkite saulėje, nes ji sunaikins eterinius aliejus. Išdžiūvusius lapelius nubraukite nuo stiebų ir laikykite sandariai uždarytame stiklainyje.
• Šaldymas: Šviežius lapelius galima tiesiog sudėti į maišelį ir užšaldyti. Kitas puikus būdas – susmulkinti mėtas, sudėti į ledukų formeles, užpilti vandeniu ir užšaldyti. Tokius mėtų ledukus patogu mesti į arbatą, kokteilius ar vandenį.
• Mėtų cukrus ir aliejus: Susmulkintus mėtų lapelius galima sumaišyti su cukrumi – gausite puikų pabarstuką desertams. Taip pat galima užpilti lapelius kokybišku aliejumi (pvz., alyvuogių) ir palaikyti kelias savaites – turėsite aromatingą aliejų salotoms.

Mėtos panaudojimas: nuo virtuvės iki vaistinėlės

Mėtų universalumas atsiskleidžia jų panaudojimo galimybėse. Tai augalas, kuris praturtins ne tik jūsų maistą, bet ir kasdienę rutiną.

Virtuvėje

Be jau minėtų arbatų ir kokteilių, mėtos puikiai dera su daržovėmis (agurkais, žirneliais, cukinijomis), vaisiais (arbūzais, braškėmis, citrusiniais vaisiais) ir uogomis. Jos suteikia gaivumo varškės patiekalams, jogurtui. Smulkinti lapeliai pagardins pavasariškas salotas, o mėtų padažas taps puikiu akcentu prie keptos mėsos ar žuvies.

Sveikatai

Liaudies medicinoje mėta vertinama jau šimtmečius. Ji gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą ir spazmus. Mentolis padeda atverti kvėpavimo takus, todėl mėtų arbata ar inhaliacijos yra puiki pagalba peršalus. Mėtų eterinio aliejaus įtrynimas į smilkinius gali padėti sumažinti galvos skausmą. Jos aromatas ramina nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti ir susikaupti.

Namų aplinkoje

Stiprus mėtų kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, skruzdėles ir peles. Galima išdėlioti šviežių ar džiovintų mėtų šakelių spintelėse ar prie durų. Džiovintos mėtos puikiai tinka kvapniems maišeliams (potpourri), kurie suteiks namams gaivos. Kelios šakelės pamerktos vazoje ne tik puoš aplinką, bet ir skleis malonų aromatą.

Mėta – tai dosnumo ir atsparumo simbolis. Tai augalas, kuris prašo labai nedaug, o duoda neįtikėtinai daug. Suteikite jai kampelį savo sode ar ant palangės, suvaldykite jos plitimo norą ir ji atsilygins jums beribe gaiva, kuri praturtins jūsų virtuvę, sustiprins sveikatą ir suteiks džiaugsmo visus metus. Leiskite šiam paprastam, bet nepaprastam augalui tapti jūsų kasdienio gyvenimo dalimi.