„Nord bankas“ paieškos Lietuvoje: Kur dingo „Nordea“ ir kas iš tiesų valdo rinką?

Gali būti, kad į paieškos laukelį įvedėte frazę „nord bankas“ tikėdamiesi rasti konkretų banką. Galbūt prisiminėte seną reklamą, o gal ieškojote patikimos skandinaviškos finansų įstaigos. Tiesa ta, kad banko tokiu pavadinimu – „Nord bankas“ – Lietuvoje nėra. Ir niekada nebuvo. Tačiau ši paieška yra neįtikėtinai prasminga ir atskleidžia daug apie Lietuvos bankininkystės istoriją, rinkos ypatumus ir net mūsų pačių psichologiją.

Dažniausiai, ieškodami „nord banko“, žmonės turi omenyje vieną iš dviejų dalykų: arba istorinį banką „Nordea“, kuris patyrė vieną didžiausių transformacijų Baltijos šalių istorijoje, arba tiesiog bendrinį „šiaurietišką banką“ (angl. *Nordic bank*), ieškodami informacijos apie dominuojančius skandinaviškus žaidėjus, tokius kaip „Swedbank“ ar SEB.

Šiame straipsnyje mes išnarpliosime šį „nord banko“ rebusą. Leisimės į kelionę laiku, kad suprastume, kur dingo „Nordea“, kas atsirado jo vietoje, ir kodėl būtent Šiaurės šalių kapitalas tapo absoliučiu Lietuvos finansų sistemos stuburu.

Kas buvo „Nordea“ ir kodėl jo ieškoma?

„Nordea Bank Abp“ buvo (ir tebėra, tik jau nebe Lietuvoje) vienas didžiausių Šiaurės šalių finansinių konglomeratų, kurio būstinės įsikūrusios Helsinkyje. Lietuvoje „Nordea“ filialas pradėjo veikti 2000-aisiais ir greitai įsitvirtino kaip solidus, patikimas, vakarietiškas bankas.

„Nordea“ niekada nesitaikė į masinę auditoriją taip agresyviai, kaip jo konkurentai. Jis formavo šiek tiek solidesnio, labiau į verslo klientus ir pasiturinčius gyventojus orientuoto banko įvaizdį. Jie aktyviai veikė būsto paskolų rinkoje, tačiau jų stiprybė buvo stambių verslo projektų finansavimas ir privačios bankininkystės paslaugos.

Kodėl žmonės vis dar ieško „Nordea“ (kartais pavadindami jį „nord banku“)?

• Įpročio galia: Daugiau nei 17 metų „Nordea“ buvo ryškus rinkos dalyvis. Žmonės, turėję paskolas ar sąskaitas, vis dar prisimena šį vardą.
• Tvirtas įvaizdis: „Nordea“ buvo skandinaviško stabilumo sinonimas. Šis „Nordic“ prekės ženklas kėlė pasitikėjimą.
• Painiava po susijungimo: Kaip pamatysime vėliau, banko dingimas nebuvo paprastas uždarymas – tai buvo sudėtingas susijungimas, po kurio gimė naujas prekės ženklas.

Taigi, pirmas atsakymas į „nord banko“ paiešką yra ilgesys arba nežinojimas apie tai, kas nutiko „Nordea“ bankui.

Didysis sprogimas: „Nordea“ ir DNB transformacija į „Luminor“

Didžioji „Nordea“ istorijos Lietuvoje (ir visose Baltijos šalyse) atomazga įvyko 2017 metais. Tai buvo vienas ambicingiausių ir sudėtingiausių projektų Europos bankininkystės sektoriuje per ilgą laiką.

Du dideli užsienio bankai – švediškasis „Nordea“ ir norvegiškasis DNB – nusprendė sujungti savo operacijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kodėl?

Priežastys slypėjo giliau

Oficialiai buvo kalbama apie siekį sukurti naują, stiprų, Baltijos šalims skirtą banką, kuris galėtų efektyviau konkuruoti su milžinais „Swedbank“ ir SEB. Tačiau po kuluarais buvo ir kitų priežasčių:

1. Reguliacinė našta: Po 2008 m. finansų krizės Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje bankams taikomi reikalavimai (ypač kapitalo pakankamumo ir pinigų plovimo prevencijos) tapo itin griežti ir brangūs. Mažoms Baltijos rinkoms išlaikyti atskirus filialus didžiosioms grupėms tapo nebe taip pelninga.
2. Masto ekonomija: Sujungus du vidutinio dydžio žaidėjus, naujasis bankas gavo didesnį paskolų portfelį, platesnį klientų ratą ir galėjo optimizuoti kaštus (pvz., sujungti IT sistemas, administraciją, filialų tinklą).
3. Strateginis pasitraukimas? Kai kurie analitikai manė, kad tai buvo „Nordea“ ir DNB grupių strateginis žingsnis elegantiškai sumažinti savo tiesioginę riziką Baltijos šalyse, paliekant čia bendrą įmonę, kurią vėliau būtų galima parduoti.

2017 m. spalį oficialiai gimė „Luminor Bank AB“. Iš pradžių „Nordea“ ir DNB priklausė po 50% naujojo banko akcijų.

Sudėtingiausia bankų migracija istorijoje

Sujungimas ant popieriaus atrodė vienaip, tačiau realybė klientams buvo sudėtinga. Reikėjo sujungti dvi visiškai skirtingas IT sistemas, bankomatų tinklus, internetinės bankininkystės platformas ir paslaugų paketus. Šis procesas užtruko keletą metų ir pareikalavo milžiniškų investicijų bei kantrybės.

Pradžioje „Luminor“ klientai, ypač perkelti iš „Nordea“, patyrė nemažai iššūkių: strigo mokėjimai, neveikė kortelės, buvo sunku prisijungti prie naujos bankininkystės. Tai buvo neišvengiama tokio masto operacijos kaina.

Netikėtas posūkis: ateina „Blackstone“

Istorija tuo nesibaigė. Praėjus vos metams po „Luminor“ sukūrimo, 2018 m. buvo paskelbta apie sandorį, kuris dar kartą pakeitė žaidimo taisykles. 60% „Luminor“ akcijų paketas buvo parduotas… ne kitam bankui, o JAV investicijų milžinei „Blackstone“.

Tai buvo esminis momentas. „Luminor“ nustojo būti tiesiogiai valdomas skandinaviškų bankų. Jis tapo savarankišku Baltijos šalių banku, kurio strategiją didžiąja dalimi lėmė privatus kapitalo fondas. „Nordea“ ir DNB išlaikė mažesnius akcijų paketus (po maždaug 20%), tapdami pasyvesniais investuotojais.

Taigi, atsakymas į klausimą „Kur dingo Nordea?“ yra toks: jis susijungė su DNB, sukūrė „Luminor“, o vėliau didžiąją dalį šio naujo banko pardavė amerikiečių investuotojams.

„Luminor“ šiandien: ką jis paveldėjo iš „Nord“ dvasios?

Šiandien „Luminor“ yra trečias pagal dydį bankas Lietuvoje (ir Baltijos šalyse), tvirtai užimantis savo poziciją po dviejų didžiųjų. Bankas baigė sudėtingą IT sistemų sujungimo etapą ir dabar koncentruojasi į paslaugų kokybę bei skaitmenizaciją.

Ką jis paveldėjo iš „Nordea“?

• Verslo bankininkystės kompetenciją: „Luminor“ išlaikė stiprias pozicijas įmonių finansavimo srityje.
• Dėmesį taupymui ir investavimui: Bankas aktyviai siūlo antros ir trečios pakopos pensijų fondus bei kitus investicinius produktus.
• Skandinavišką DNR: Nors savininkai pasikeitė, organizacinė kultūra ir požiūris į rizikos valdymą vis dar turi daug skandinaviškų bruožų, kuriuos atsinešė „Nordea“ ir DNB komandos.

Tačiau „Luminor“ nebėra „Nordea“. Tai naujas, savarankiškas ir dinamiškas žaidėjas, kuris turi rasti savo unikalų kelią konkurencingoje rinkoje.

Kiti „Nord“ bankai: tikrieji rinkos valdovai

Dabar grįžkime prie antrosios „nord bankas“ paieškos prasmės. Galbūt jūs ieškojote ne „Nordea“, o tiesiog vieno iš didžiųjų skandinaviškų bankų, kurie dominuoja Lietuvoje. Ir čia mes kalbame apie du gigantus: „Swedbank“ ir SEB.

Faktas: Lietuvos bankininkystės sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europoje, o jį absoliučiai valdo Švedijos kapitalas. „Swedbank“ ir SEB kartu užima apie du trečdalius visos rinkos – nuo indėlių iki paskolų.

„Swedbank“ – geltonasis milžinas

Lietuvoje „Swedbank“ istorija dar gilesnė ir painesnė, susijusi su kitu istoriniu prekės ženklu – „Hansabankas“. Daugelis vyresnių žmonių iki šiol sako „einu į Hansą“.

„Hansabank“ buvo Estijoje įkurtas bankas, kuris agresyviai plėtėsi Baltijos šalyse ir 1996 m. pradėjo veiklą Lietuvoje. Jis greitai tapo inovacijų lyderiu, pirmasis pasiūlęs daugybę šiuolaikinių bankininkystės paslaugų. 1998 m. jį įsigijo Švedijos „FöreningsSparbanken“, kuris vėliau ir tapo „Swedbank“.

Kurį laiką „Hansabank“ veikė kaip „Swedbank“ grupės dalis, kol galiausiai, 2009 m., įvyko galutinis prekės ženklo keitimas. „Hansabankas“ tapo „Swedbank“.

Šiandien „Swedbank“ Lietuvoje yra:

• Masinis bankas: Turi daugiausiai privačių klientų.
• Skaitmeninis lyderis: Jų mobilioji programėlė ir interneto bankas dažnai laikomi patogiausiais ir funkcionaliausiais rinkoje.
• Prieinamumas: Didžiausias klientų aptarnavimo padalinių ir bankomatų tinklas (nors pastarasis jungiamas su kitais bankais).

Tai – tikrasis „liaudies“ bankas, turintis aiškią skandinavišką kilmę.

SEB – solidumo garantas

SEB (Skandinaviska Enskilda Banken) istorija Lietuvoje taip pat susijusi su kito didelio vietinio banko perėmimu. 2000 m. SEB įsigijo tuometinį „Vilniaus banką“ – vieną stipriausių ir moderniausių bankų po nepriklausomybės atkūrimo.

Kaip ir „Hansabanko“ atveju, kurį laiką bankas vadinosi „SEB Vilniaus bankas“, kol galiausiai 2008 m. liko tik SEB. Šis perėjimas buvo nuoseklesnis ir ne toks staigus.

SEB pozicija rinkoje:

• Verslo ir privačioji bankininkystė: Tradiciškai SEB yra itin stiprus dirbant su stambiomis ir vidutinėmis įmonėmis. Jie taip pat turi puikiai išvystytą privačios bankininkystės padalinį pasiturintiems klientams.
• Premium įvaizdis: Nors SEB aptarnauja ir masinę rinką, jo įvaizdis visada buvo šiek tiek solidesnis, labiau konservatyvus nei „Swedbank“.
• Investicijų ekspertai: SEB grupė turi gilias tradicijas kapitalo rinkose, ir tai atsispindi jų siūlomuose investiciniuose bei taupymo produktuose.

Kodėl skandinavai taip dominuoja?

Tai, kad du švediški bankai ir vienas (dabar jau buvęs) švediškas-norvegiškas-amerikietiškas bankas kontroliuoja beveik visą rinką, nėra atsitiktinumas.

Po chaotiškų 1990-ųjų, kai žlugo daugybė pirmųjų lietuviškų komercinių bankų (prisiminkime „Inkodus“, „Sekundės“, „Litimpeks“ bankų krizes), visuomenės ir verslo pasitikėjimas finansų sistema buvo pakirstas. Skandinaviški bankai į rinką atėjo su keliais esminiais privalumais:

1. Kapitalas: Jie turėjo beveik neribotus finansinius išteklius, palyginti su vietiniais žaidėjais.
2. Technologijos ir „Know-How“: Jie atsinešė vakarietišką vadybos praktiką, modernias IT sistemas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles, interneto banką).
3. Pasitikėjimas: Svarbiausia, jie atsinešė „šiaurietišką“ prekės ženklą, kuris asocijavosi su saugumu, skaidrumu ir stabilumu. To tuo metu Lietuvai reikėjo labiausiai.

Jie tiesiog nupirko stipriausius vietinius žaidėjus („Vilniaus banką“ ir „Hansabanką“) ir tapo neginčijamais lyderiais. „Nordea“ ir DNB bandė konkuruoti augindami verslą organiškai ir per mažesnius įsigijimus, tačiau niekada nepasiekė tokio masto kaip „didysis duetas“.

Alternatyvos „Nord“ bankams: ar jos egzistuoja?

Nors skandinaviškas kapitalas dominuoja, būtų klaida sakyti, kad kitų pasirinkimų nėra. Ypač per pastarąjį dešimtmetį rinka tapo daug įvairesnė.

Vietinis čempionas: „Šiaulių bankas“

„Šiaulių bankas“ yra didžiausias bankas su lietuvišku kapitalu. Jis sėkmingai rado savo nišą:

• Regionai: Bankas turi platų padalinių tinklą ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, kur didieji bankai uždarė savo skyrius.
• Smulkus ir vidutinis verslas (SVV): Jie aktyviai finansuoja SVV, dažnai būdami lankstesni nei didieji konkurentai.
• Daugiabučių renovacija: Tai sritis, kurioje „Šiaulių bankas“ yra absoliutus lyderis.

„Fintech“ revoliucija

Didžiausią smūgį tradicinių bankų monopoliui sudavė ne kiti bankai, o finansinių technologijų įmonės (Fintech). Lietuva tapo vienu iš Europos „Fintech“ centrų, o tai pajuto kiekvienas vartotojas.

• Revolut: Oficialiai tapęs banku Lietuvoje, „Revolut“ pakeitė kasdienės bankininkystės taisykles. Momentiniai nemokami pervedimai, valiutų keitimas be antkainio ir itin patogi programėlė privertė pasitempti ir „nord“ bankus.
• Paysera: Lietuviškas „Fintech“ vienaragis, pradėjęs nuo el. prekybos atsiskaitymų, tapo pilnaverčiu kasdienių finansų įrankiu tiek verslui, tiek privatiems asmenims.
• Kiti specializuoti bankai: Atsirado ir daugiau nišinių žaidėjų, tokių kaip „PayRay“ ar „SME Bank“, kurie koncentruojasi tik į verslo finansavimą.

Išvados: Ką reiškia Jūsų paieška „nord bankas“?

Taigi, grįžkime prie pradžios. Ką reiškia, kai Jūs ieškote „nord banko“?

1. Jūs ieškote „Nordea“. Tokiu atveju, atsakymas yra „Luminor“. Jei buvote „Nordea“ klientas, jūsų sąskaitos, paskolos ir įsipareigojimai dabar yra „Luminor“ banke.

2. Jūs ieškote patikimo skandinaviško banko. Tokiu atveju, jūsų tikrieji pasirinkimai yra „Swedbank“ ir SEB. Tai du didžiausi Švedijos bankai, dominuojantys Lietuvos rinkoje ir siūlantys platų paslaugų spektrą.

3. Jūs ieškote stabilumo. Pati „Nord“ (Šiaurės) sąvoka Lietuvos bankininkystėje tapo kokybės ir saugumo sinonimu. Tai palikimas iš tų laikų, kai skandinaviškas kapitalas atėjo ir sutvarkė po krizės svyravusią rinką. Šis stabilumo įvaizdis persidavė ir „Luminor“ bankui, ir yra pagrindinis „Swedbank“ bei SEB privalumas.

Rinka pasikeitė. „Nordea“ virto „Luminor“. „Hansa“ tapo „Swedbank“. „Vilniaus bankas“ virto SEB. Tačiau skandinaviška dvasia, vadybos kultūra ir dominuojanti padėtis rinkoje išliko. Ir nors „Fintech“ įmonės siūlo lankstumą ir greitį, didžiuosius sprendimus – būsto paskolas, ilgalaikį taupymą, stambų verslo finansavimą – lietuviai vis dar didžiąja dalimi patiki bankams, kurių šaknys glūdi „Nord“ regione.