Palūkanų Apmokestinimas Lietuvoje: Išsamus Gidas Kiekvienam Investuotojui ir Taupančiajam

Palūkanos – malonus priedas prie jūsų santaupų ar investicijų. Tai tarsi atlygis už tai, kad leidote kitiems naudotis jūsų pinigais. Tačiau, kaip ir daugelis kitų pajamų rūšių, palūkanos Lietuvoje yra apmokestinamos. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo palūkanų yra tema, kurią turėtų išmanyti kiekvienas, norintis efektyviai valdyti savo finansus ir išvengti nesusipratimų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Šiame išsamiame straipsnyje gilinsimės į palūkanų apmokestinimo subtilybes, aptarsime taikomus mokesčių tarifus, neapmokestinamąsias sumas, deklaravimo tvarką ir pateiksime praktinių pavyzdžių.

Kas yra palūkanos ir kodėl jos apmokestinamos?

Prieš pradedant kalbėti apie mokesčius, svarbu aiškiai suprasti, kas yra palūkanos. Paprastai tariant, palūkanos yra mokestis už naudojimąsi paskolintais pinigais. Jei jūs laikote pinigus banko indėlyje, bankas jums moka palūkanas už tai, kad gali naudoti jūsų lėšas. Jei investuojate į obligacijas, gaunate palūkanas iš obligacijų leidėjo (vyriausybės ar įmonės). Taip pat galite gauti palūkanų suteikdami paskolą kitam asmeniui ar investuodami per tarpusavio skolinimo platformas.

Valstybė apmokestina palūkanas, kaip ir kitas pajamas, siekdama finansuoti viešąsias paslaugas: švietimą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą, socialinę paramą ir kt. Teisingas mokesčių surinkimas yra būtinas valstybės funkcionavimui, todėl svarbu žinoti savo pareigas ir teises susijusias su palūkanų apmokestinimu.

Kokių rūšių palūkanos yra apmokestinamos?

Gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvoje gali būti apmokestinamos įvairios palūkanų rūšys. Svarbu atkreipti dėmesį į jų šaltinį ir pobūdį:

• Palūkanos už indėlius: Tai bene dažniausiai pasitaikanti palūkanų rūšis. Jas moka bankai ir kitos kredito įstaigos už gyventojų laikomas lėšas terminuotuosiuose ar taupomuosiuose indėliuose.
• Palūkanos už obligacijas: Investuojant į vyriausybės ar įmonių išleistas obligacijas, gaunamos palūkanos taip pat yra apmokestinamosios pajamos. Tai gali būti tiek Lietuvos, tiek užsienio emitentų vertybiniai popieriai.
• Palūkanos už suteiktas paskolas: Jei paskolinote pinigų kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir už tai gaunate palūkanas, šios pajamos taip pat turi būti deklaruojamos ir apmokestinamos.
• Palūkanos iš sutelktinio finansavimo platformų (crowdfunding): Investicijos per šias platformas, kai skolinama įmonėms ar projektams ir gaunamos palūkanos, taip pat patenka į apmokestinamųjų pajamų kategoriją.
• Palūkanos iš tarpusavio skolinimo (P2P) platformų: Kai fiziniai asmenys skolina kitiems fiziniams asmenims per specializuotas platformas, gautos palūkanos yra apmokestinamos.
• Palūkanos už kitus ne nuosavybės vertybinius popierius: Tai gali apimti įvairius finansinius instrumentus, kurie generuoja palūkanų pajamas.

Svarbu atsiminti, kad apmokestinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gautos palūkanos, jei esate nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tokiais atvejais taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, apie kurias pakalbėsime vėliau.

Kas turi mokėti mokesčius nuo palūkanų?

Pareiga mokėti mokesčius nuo palūkanų tenka Lietuvos nuolatiniams gyventojams nuo visų jų gautų palūkanų, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jos buvo gautos. Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai moka mokesčius tik nuo tų palūkanų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas mokesčių tikslais yra asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

• jo nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje;
• jo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje;
• jis mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 ar daugiau dienų per kalendorinius metus;
• arba jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nepatenkantis į aukščiau minėtas sąlygas, tačiau gaunantis atlyginimą arba kurio gyvenimo išlaidas dengia Lietuvos valstybė ar savivaldybių biudžetai.

Palūkanų apmokestinimo tarifai ir neapmokestinamosios sumos

Lietuvoje palūkanoms taikomas standartinis 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Tačiau ne visos palūkanų pajamos iš karto apmokestinamos. Egzistuoja tam tikros lengvatos ir neapmokestinamosios sumos.

Neapmokestinamoji palūkanų suma

Pagrindinė lengvata, aktuali daugeliui taupančiųjų, yra neapmokestinamoji palūkanų suma. Nuo 2023 metų sausio 1 dienos ši suma yra 500 eurų per metus. Tai reiškia, kad jei per kalendorinius metus jūsų gautos palūkanos iš tam tikrų šaltinių neviršija 500 eurų, nuo jų GPM mokėti nereikia.

Ši 500 eurų lengvata taikoma bendrai sumai palūkanų, gautų už:

• indėlius Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse narėse įsteigtuose bankuose ir kitose kredito įstaigose;
• ne nuosavybės vertybinius popierius (pvz., obligacijas), jei šie vertybiniai popieriai buvo įsigyti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos ir yra neišpirkti ilgiau nei 366 dienas;
• Lietuvos ar kitos EEE valstybės vyriausybės ar jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio, ar vietos valdžios išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius.

Jei bendra šių palūkanų suma viršija 500 eurų per metus, tuomet 15% GPM apmokestinama tik viršijanti dalis. Pavyzdžiui, jei per metus gavote 600 eurų palūkanų už banko indėlį, apmokestinama bus tik 100 eurų suma (600 – 500 = 100), o mokėtinas GPM sudarys 15 eurų (100 * 0,15).

Kitos palūkanų rūšys ir jų apmokestinimas

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 500 eurų lengvata netaikoma visoms palūkanų rūšims. Pavyzdžiui:

• Palūkanos už vartojimo kreditus: Jei suteikėte vartojimo kreditą kitam asmeniui ir gavote palūkanas, jos apmokestinamos 15% GPM nuo pirmojo euro, neatsižvelgiant į 500 eurų ribą.
• Palūkanos, gautos iš tarpusavio skolinimo platformų (P2P): Jei pajamos gautos ne per sutelktinio finansavimo platformos operatorių ar asmenį, veikiantį kaip tarpininkas tarp paskolos davėjo ir gavėjo, arba jei paskola suteikta ne juridiniam asmeniui per P2P operatorių, tuomet šios palūkanos taip pat apmokestinamos 15% GPM nuo pirmojo euro.
• Palūkanos už paskolas, suteiktas susijusiems asmenims: Palūkanoms, gautoms iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, anūkų, senelių, taikomos specialios taisyklės ir jos gali būti apmokestinamos kitaip, todėl reikalinga atidi analizė.

Taip pat svarbu žinoti, kad palūkanos už finansines priemones, įsigytas iš juridinių asmenų, kurie yra pelno nesiekiantys vienetai, arba palūkanos, gautos kaip pelno dalis iš kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), taip pat turi savo apmokestinimo ypatumų ir joms 500 eurų lengvata netaikoma.

Palūkanų pajamų deklaravimas

Net jei jūsų gautos palūkanos neviršija neapmokestinamosios 500 eurų sumos (kai ji taikoma), tam tikrais atvejais jas vis tiek reikia deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje GPM311.

Kada reikia deklaruoti palūkanas?

Palūkanas deklaruoti privaloma, jei:

• Bendra palūkanų suma, kuriai taikoma 500 eurų lengvata, viršijo šią ribą. Deklaruojama ir apmokestinama tik viršijanti dalis.
• Gavote palūkanų, kurioms 500 eurų lengvata netaikoma (pvz., už vartojimo kreditus, tam tikras P2P paskolas). Tokiu atveju deklaruojama ir apmokestinama visa palūkanų suma.
• Gavote palūkanų iš užsienio valstybių, net jei jos ten buvo apmokestintos. Tai svarbu dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
• Privalote teikti metinę pajamų deklaraciją dėl kitų priežasčių (pvz., vykdote individualią veiklą, gavote kitų apmokestinamųjų pajamų, norite pasinaudoti GPM lengvatomis ir susigrąžinti dalį mokesčio už studijas, gyvybės draudimą ir pan.).

Kaip deklaruoti palūkanas?

Palūkanų pajamos deklaruojamos teikiant metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM311. Tai daroma elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Palūkanų pajamos įrašomos į atitinkamus deklaracijos GPM311 priedus, priklausomai nuo jų pobūdžio ir šaltinio. Pavyzdžiui:

• Lietuvoje gautos palūkanos (už indėlius, obligacijas ir kt., kurioms taikoma 500 Eur lengvata) dažniausiai deklaruojamos GPM311N priede. Sistema dažnai automatiškai užpildo dalį informacijos pagal iš bankų ir kitų institucijų gautus duomenis.
• Užsienyje gautos palūkanos taip pat deklaruojamos GPM311, nurodant šalį, kurioje pajamos gautos, ir sumokėtą mokestį, jei toks buvo.

Deklaraciją reikia pateikti ir GPM sumokėti iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Pavyzdžiui, pajamas, gautas 2024 metais, reikia deklaruoti ir mokesčius sumokėti iki 2025 m. gegužės 1 d.

Mokesčio išskaičiavimas prie pajamų šaltinio

Kartais GPM nuo palūkanų gali būti išskaičiuotas prie pajamų šaltinio. Tai reiškia, kad palūkanas išmokanti institucija (pvz., Lietuvos bankas ar kita finansų įstaiga) pati apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka GPM į biudžetą.

Jei Lietuvos bankas ar kredito unija išmoka palūkanas už indėlius, viršijančias 500 eurų per metus tam pačiam asmeniui, jie privalo išskaičiuoti 15% GPM nuo viršijančios dalies. Tokiu atveju gyventojui pačiam papildomai mokėti GPM nuo šių palūkanų nebereikės, tačiau jas vis tiek reikės deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje.

Jei palūkanas išmoka užsienio bankas ar kita institucija, GPM Lietuvoje prie šaltinio paprastai nėra išskaičiuojamas (nebent tai numato specifinės sutartys). Tokiu atveju pareiga deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM tenka pačiam gyventojui.

Dvigubo apmokestinimo išvengimas

Jei esate nuolatinis Lietuvos gyventojas ir gaunate palūkanų iš užsienio valstybės, gali kilti dvigubo apmokestinimo rizika – kai tos pačios pajamos apmokestinamos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Siekiant to išvengti, Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugeliu pasaulio šalių.

Šios sutartys numato, kurioje valstybėje ir kokia apimtimi turi būti apmokestinamos palūkanos. Dažniausiai taikomi du pagrindiniai dvigubo apmokestinimo panaikinimo metodai:

• Atleidimo metodas: Užsienyje apmokestintos pajamos atleidžiamos nuo mokesčių Lietuvoje.
• Įskaitymo metodas: Lietuvoje mokėtinas GPM sumažinamas užsienyje sumokėto mokesčio suma. Tai dažniau taikomas metodas palūkanoms.

Norint pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, būtina teisingai deklaruoti užsienyje gautas palūkanas ir ten sumokėtą mokestį. Reikės pateikti dokumentus, įrodančius pajamų gavimą ir mokesčio sumokėjimą užsienyje (pvz., užsienio mokesčių administratoriaus pažymą).

Praktiniai palūkanų apmokestinimo pavyzdžiai

Kad būtų lengviau suprasti palūkanų apmokestinimo principus, pateiksime keletą pavyzdžių:

1. Pavyzdys: Palūkanos už banko indėlį Lietuvoje (neviršija lengvatos) Petras 2024 metais gavo 300 eurų palūkanų už indėlį Lietuvos banke. Kadangi ši suma neviršija 500 eurų neapmokestinamosios ribos, Petrui GPM mokėti nuo šių palūkanų nereikės. Tačiau, jei Petras teiks metinę pajamų deklaraciją dėl kitų priežasčių, šias palūkanas jis turėtų nurodyti deklaracijoje.
2. Pavyzdys: Palūkanos už banko indėlį Lietuvoje (viršija lengvatą) Ona 2024 metais gavo 700 eurų palūkanų už indėlį Lietuvos banke. 500 eurų suma yra neapmokestinama. Apmokestinama bus 200 eurų dalis (700 – 500 = 200). Mokėtinas GPM: 200 Eur * 15% = 30 Eur. Jei bankas GPM neišskaičiavo, Onai reikės šią sumą deklaruoti ir sumokėti patiems. Jei bankas išskaičiavo, Onai vis tiek reikės deklaruoti gautas palūkanas ir išskaičiuotą mokestį.
3. Pavyzdys: Palūkanos iš P2P platformos (vartojimo kreditas) Jonas 2024 metais per tarpusavio skolinimo platformą paskolino fiziniam asmeniui vartojimo kreditą ir gavo 150 eurų palūkanų. Šioms palūkanoms 500 eurų lengvata netaikoma. Jonas turės deklaruoti visą 150 eurų sumą ir sumokėti 22,50 euro GPM (150 * 15%).
4. Pavyzdys: Palūkanos iš užsienio obligacijų Rūta 2024 metais gavo 1000 eurų palūkanų iš Vokietijos vyriausybės obligacijų. Vokietijoje buvo išskaičiuotas 100 eurų mokestis. Rūta yra Lietuvos nuolatinė gyventoja. Ji turi deklaruoti 1000 eurų pajamas Lietuvoje. Tarkime, pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Vokietija, Lietuva turi teisę apmokestinti šias palūkanas, tačiau leidžia įskaityti Vokietijoje sumokėtą mokestį. Lietuvoje mokėtinas GPM būtų 1000 Eur * 15% = 150 Eur. Kadangi Vokietijoje jau sumokėta 100 Eur, Rūtai Lietuvoje reikės papildomai sumokėti 50 Eur (150 – 100).

Dažniausiai daromos klaidos apmokestinant palūkanas

Norint išvengti problemų su VMI, svarbu nedaryti šių dažnų klaidų:

• Nedeklaruojamos visos gautos palūkanos: Kartais pamirštama apie mažas sumas ar palūkanas iš įvairių šaltinių. Svarbu sekti visas savo pajamas.
• Neteisingai taikoma 500 eurų lengvata: Ne visoms palūkanoms ši lengvata galioja. Būtina įsitikinti, ar jūsų gautos palūkanos patenka į lengvatos taikymo sritį.
• Pamirštama apie užsienyje gautas palūkanas: Nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti visas pasaulines pajamas, įskaitant užsienyje gautas palūkanas.
• Vėluojama pateikti deklaraciją ar sumokėti mokestį: Tai gali užtraukti delspinigius ir baudas.
• Nesinaudojama dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių teikiamomis galimybėmis: Dėl to gali tekti sumokėti daugiau mokesčių nei priklauso.

Kur ieškoti daugiau informacijos?

Palūkanų apmokestinimas gali atrodyti sudėtingas, tačiau svarbiausia – laiku pasidomėti galiojančia tvarka. Pagrindinis informacijos šaltinis yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jos interneto svetainėje (vmi.lt) rasite aktualią informaciją, paaiškinimus, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei galėsite konsultuotis su specialistais.

Jei jūsų finansinė situacija yra sudėtingesnė, gaunate įvairių rūšių palūkanų iš skirtingų šaltinių, ypač užsienyje, verta apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalų mokesčių konsultantą. Jis padės teisingai įvertinti jūsų mokestines prievoles ir optimizuoti mokesčius nepažeidžiant įstatymų.

Apibendrinimas

Palūkanų apmokestinimas yra svarbi Lietuvos mokesčių sistemos dalis. Kiekvienas gyventojas, gaunantis palūkanų pajamas, turėtų žinoti pagrindinius principus: kokios palūkanos apmokestinamos, kokie taikomi tarifai ir lengvatos, kaip ir kada reikia deklaruoti pajamas bei sumokėti mokesčius. Nors 500 eurų neapmokestinamoji riba daugeliui smulkiųjų indėlininkų leidžia išvengti GPM, svarbu atsiminti, kad ji taikoma ne visoms palūkanų rūšims.

Rūpestingas savo finansų planavimas, domėjimasis aktualia mokestine informacija ir laiku vykdomos prievolės padės išvengti nesklandumų su VMI ir užtikrins ramų miegą. Atminkite, kad teisingas mokesčių mokėjimas yra kiekvieno piliečio indėlis į valstybės gerovę.