Rankpinigių sutartis: kas tai ir kada jos reikia?

Rankpinigių sutartis – tai dažnai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo procese naudojamas dokumentas, tačiau jo taikymo sritis yra gerokai platesnė. Ši sutartis tarnauja kaip avansinis mokėjimas ir patvirtina rimtus pirkėjo ketinimus įsigyti turtą ar paslaugą, o pardavėjui – garantuoja tam tikrą kompensaciją, jei pirkėjas persigalvotų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime rankpinigių sutarties esmę, jos sudarymo ypatumus, privalumus, trūkumus ir galimas alternatyvas.

Kas yra rankpinigiai?

Rankpinigiai – tai pinigų suma, kurią viena šalis (pirkėjas) sumoka kitai šaliai (pardavėjui) kaip patvirtinimą savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ar ketinimų protokolą. Ši suma paprastai įskaičiuojama į bendrą sutarties kainą, jei pagrindinė sutartis yra sudaroma. Jei pirkėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, rankpinigiai dažniausiai lieka pardavėjui (nebent sutartyje numatyta kitaip). Jei pardavėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, jis dažniausiai turi grąžinti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą.

Kada reikalinga rankpinigių sutartis?

Rankpinigių sutartis dažniausiai naudojama šiais atvejais:

• Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas: Tai bene dažniausia rankpinigių sutarties taikymo sritis. Pirkėjas, sumokėdamas rankpinigius, rezervuoja norimą objektą ir parodo savo rimtus ketinimus.
• Automobilio pirkimas-pardavimas: Panašiai kaip ir su nekilnojamuoju turtu, rankpinigiai gali būti naudojami rezervuojant automobilį.

• Ilgalaikės paslaugos: Pavyzdžiui, užsakant vestuvių planavimo paslaugas, statybos darbus ar kitas ilgalaikes paslaugas, rankpinigiai gali būti naudojami kaip avansas ir įsipareigojimų patvirtinimas.
• Prekių pirkimas dideliais kiekiais: Kai užsakomos prekės dideliais kiekiais, ypač jei jos yra gaminamos pagal individualų užsakymą, rankpinigiai gali užtikrinti, kad pirkėjas neatsisakys savo užsakymo.
• Bet kokia kita situacija, kai viena šalis nori užsitikrinti kitos šalies įsipareigojimų vykdymą.

Rankpinigių sutarties sudarymo ypatumai

Nors rankpinigių sutartis gali atrodyti paprasta, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų:

• Sutarties forma: Nors įstatymai nereikalauja rašytinės rankpinigių sutarties formos, primygtinai rekomenduojama ją sudaryti raštu. Tai padės išvengti nesusipratimų ir ginčų ateityje.
• Šalių identifikavimas: Sutartyje turi būti aiškiai nurodyti abiejų šalių (pirkėjo ir pardavėjo) duomenys: vardai, pavardės, asmens kodai (arba įmonių kodai), adresai.
• Sutarties objektas: Būtina tiksliai apibrėžti sutarties objektą (pvz., nurodyti nekilnojamojo turto adresą, kadastrinį numerį, automobilio markę, modelį, VIN numerį, paslaugų aprašymą ir pan.).
• Rankpinigių suma: Aiškiai nurodykite rankpinigių sumą skaičiais ir žodžiais.
• Pagrindinės sutarties sudarymo terminas: Nustatykite konkretų terminą, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.
• Atsakomybė už sutarties nevykdymą: Apibrėžkite, kas atsitinka su rankpinigiais, jei viena iš šalių atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Dažniausiai taikoma taisyklė: jei atsisako pirkėjas – rankpinigiai lieka pardavėjui, jei atsisako pardavėjas – jis grąžina dvigubą rankpinigių sumą. Tačiau šalys gali susitarti ir kitaip.
• Kitos sąlygos: Į sutartį galima įtraukti ir kitas sąlygas, pvz., dėl turto apžiūros, trūkumų šalinimo, atsiskaitymo tvarkos ir pan.
• Sutarties pasirašymas: Abi šalys turi pasirašyti sutartį, pageidautina, kad būtų nurodyta ir pasirašymo data.

Privalumai ir trūkumai

Rankpinigių sutarties privalumai:

• Pirkėjui: Rezervuoja norimą objektą ar paslaugą, suteikia laiko pasiruošti pagrindinei sutarčiai (pvz., gauti paskolą), parodo pardavėjui rimtus ketinimus.
• Pardavėjui: Užtikrina tam tikrą kompensaciją, jei pirkėjas persigalvotų, leidžia planuoti savo veiklą, žinant, kad yra potencialus pirkėjas.

Rankpinigių sutarties trūkumai:

• Pirkėjui: Rizika prarasti rankpinigius, jei dėl nenumatytų aplinkybių negalės sudaryti pagrindinės sutarties.
• Pardavėjui: Gali tekti grąžinti dvigubą rankpinigių sumą, jei pats atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat, kol laukiama pagrindinės sutarties sudarymo, gali būti prarandami kiti potencialūs pirkėjai.

Alternatyvos rankpinigių sutarčiai

Vietoj rankpinigių sutarties galima naudoti ir kitus teisinius instrumentus, kurie atlieka panašią funkciją:

• Preliminarioji sutartis: Tai išsamesnis dokumentas nei rankpinigių sutartis, kuriame detaliai aptariamos visos būsimos pagrindinės sutarties sąlygos. Preliminariojoje sutartyje taip pat gali būti numatytas avansas, kuris atlieka panašią funkciją kaip rankpinigiai.
• Ketinimų protokolas: Tai mažiau įpareigojantis dokumentas nei preliminarioji sutartis, kuriame šalys išreiškia savo ketinimus ateityje sudaryti sutartį. Ketinimų protokole gali būti numatytas ir avansinis mokėjimas.
• Rezervacijos sutartis: Naudojama rezervuojant paslaugas. Dažniausiai turizmo srityje.

Dažniausios klaidos ir patarimai

Sudarant rankpinigių sutartį, dažnai daromos šios klaidos:

• Neaiškiai apibrėžtas sutarties objektas.
• Nenurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas.
• Neaptarta atsakomybė už sutarties nevykdymą.
• Naudojama netinkama sutarties forma (pvz., žodinė sutartis).
• Nepasirašo abi šalys.

Patarimai:

• Prieš sudarant rankpinigių sutartį, pasikonsultuokite su teisininku.
• Atidžiai perskaitykite sutartį ir įsitikinkite, kad visos sąlygos jums yra aiškios ir priimtinos.
• Nebijokite derėtis dėl sutarties sąlygų.
• Saugokite sutarties kopiją.
• Jei kyla abejonių dėl pardavėjo patikimumo, geriau rinktis kitą sandorio variantą.

Apibendrinimas

Rankpinigių sutartis yra svarbus įrankis, užtikrinantis abiejų šalių įsipareigojimus preliminariame sandorio etape. Tačiau, norint išvengti nesusipratimų ir nuostolių, būtina atidžiai ją sudaryti, atsižvelgiant į visus teisinius niuansus. Tinkamai parengta rankpinigių sutartis suteikia saugumo jausmą tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, ir padeda sklandžiai pereiti prie pagrindinės sutarties sudarymo.