PwC mokesčių apžvalga 2026: nauja mokestinė realybė Lietuvoje
Lietuvos mokesčių sistema 2026 metais išgyvena vieną didžiausių transformacijų per pastarąjį dešimtmetį. Remiantis naujausia „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) analize bei Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos duomenimis, šie metai verslui ir privatiems asmenims atneša ne tik didesnį progresyvumą, bet ir griežtesnį pajamų sumavimą bei padidėjusią bendrąją mokestinę naštą. Pagrindinis šių reformų variklis – valstybės poreikis užtikrinti tvarų gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai atsispindi verslo nuotaikose: įmonės vis labiau jaučia, kad mokesčių didinimas tampa pagrindiniu resursu valstybės saugumo problemoms spręsti.
Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime esminius pokyčius, kuriuos akcentuoja PwC ekspertai, pradedant nuo revoliucinių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) taisyklių, baigiant pelno mokesčio didėjimu, nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo naujovėmis ir naujais akcizais. Ši informacija yra kritiškai svarbi kiekvienam Lietuvos verslininkui, vadovui bei investuotojui, siekiančiam efektyviai planuoti savo finansinius srautus naujoje teisinėje aplinkoje.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM): totalinis pajamų sumavimas ir nauji tarifai
Didžiausias smūgis ir kartu esminis 2026 m. pokytis – visuotinis gyventojų pajamų sumavimas. Jeigu anksčiau skirtingų rūšių pajamos (pavyzdžiui, darbo užmokestis, individuali veikla, autoriniai atlyginimai) buvo vertinamos atskirai, tai nuo 2026 m. sausio 1 d. beveik visos asmens per metus gautos pajamos yra dedamos į vieną „krepšelį“. Būtent nuo šio bendro krepšelio sumos priklauso, koks progresinis GPM tarifas bus pritaikytas.
Pagrindinė GPM progresyvumo skalė
PwC mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad progresiniai tarifai yra glaudžiai susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kuris 2026 metams projektuojamas ties maždaug 2 304–2 312 eurų riba. Pagrindinė mokesčių skaičiavimo formulė remiasi šiomis trimis pakopomis:
- 20 procentų tarifas: taikomas metinių pajamų daliai, kuri neviršija 36 VDU (tai sudaro maždaug 83 237 eurus per metus arba apie 6,9 tūkst. eurų per mėnesį).
- 25 procentų tarifas: taikomas pajamų daliai, esančiai intervale nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 83 237 iki 138 729 eurų per metus).
- 32 procentų tarifas: taikomas visai metinių pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU ribą (nuo 138 729 eurų per metus).
Į bendrąją metinių pajamų bazę dabar įskaičiuojamas ne tik standartinis darbo užmokesčio paketas, bet ir tantjemos, atlygis už veiklą stebėtojų tarybose ar valdybose, autoriniai atlyginimai iš darbdavio bei pajamos iš mažosios bendrijos vadovavimo (jei vadovas nėra narys). Taip pat į šią sumą patenka individualios veiklos pagal pažymą pajamos bei verslo liudijimų pajamų dalis, viršijanti 50 000 eurų ribą.
Svarbios GPM išimtys ir lengvatinis 15% tarifas
Nors progresyvumo gniaužtai suspaudė daugelį aktyvių pajamų rūšių, įstatymų leidėjai paliko tam tikrų išimčių, kurioms taikomas fiksuotas, mažesnis 15 procentų GPM tarifas, nesumuojant jų su bendra baze. PwC išskiria šias pagrindines sritis:
- Pajamos iš paskirstytojo pelno, tai yra – dividendai.
- Lėšos, išimamos iš specialios investicinės sąskaitos, kurios viršija įneštą sumą (uždirbtas grynasis pelnas).
- Pajamos už akcijas, įgytas pagal opcionų (akcijų pasirinkimo) sutartis, jei akcijos išlaikytos bent 3 metus nuo teisės suteikimo.
- Pajamos iš ne individualios veiklos turto (pavyzdžiui, netauriųjų metalų atliekų) pardavimo, neviršijančios 12 VDU per metus.
Individualios veiklos apmokestinimo transformacija
Savarankiškai dirbantiems asmenims 2026 metai atneša radikalių pokyčių. Ilgą laiką galiojusi palanki individualios veiklos apmokestinimo sistema yra iš esmės perrašoma, palaipsniui artinant ją prie darbo santykių apmokestinimo modelio.
Nuo šiol realus GPM tarifas individualiai veiklai apskaičiuojamas pagal vadinamąją kredito formulę ir tiesiogiai priklauso nuo metinio pelno (pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus):
| Metinio pelno rėžiai (Eur) | Taikomas GPM tarifas | Mokestinė specifika |
|---|---|---|
| Iki 20 000 Eur | Fiksuotas 5% | Išlaikoma minimali mokestinė našta smulkiausiems kūrėjams ir paslaugų teikėjams. |
| Nuo 20 000 iki 42 500 Eur | Progresyviai auga nuo 5% iki 20% | Tarifas didėja sulig kiekvienu uždirbtu euru pagal specialią formulę. |
| Virš 42 500 Eur | Įsilieja į bendrąją progresyvumo sistemą (20% – 32%) | Pajamos pradedamos sumuoti su kitais šaltiniais, naikinant buvusias privilegijas. |
Be to, PwC specialistai pastebi, kad keičiasi ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo tvarka. Nuspręsta atsisakyti dalies anksčiau galiojusių formulių, o maksimalus mėnesio NPD dabar taikomas tik tiems darbuotojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 2 677,49 euro. Tuo pačiu metu minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje pakelta iki 1 153 eurų, o tai automatiškai pakelia ir minimalią valstybinio socialinio draudimo įmokų „grindų“ kartelę verslui.
Pelno mokestis: gynybos fondas ir naujos lengvatos smulkiajam verslui
Lietuvos įmonėms, vertinančioms savo mokestinę aplinką, svarbiausia naujiena – standartinio pelno mokesčio tarifo padidinimas vienu procentiniu punktu. Nuo 2026 m. sausio 1 d. vietoj buvusio 16 procentų tarifo įsigalioja 17 procentų standartinis pelno mokesčio tarifas. Šis papildomas procentas yra tikslinė rinkliava, nukreipiama tiesiai į Valstybės gynybos fondą.
Nepaisant bendro tarifo augimo, mokesčių pakete numatytas svertas, skirtas smulkiojo verslo skatinimui ir naujų įmonių adaptacijai rinkoje:
0% tarifas naujai įsteigtoms įmonėms
Naujai įregistruotų įmonių pirmieji du mokestiniai laikotarpiai gali būti apmokestinami nuliniu (0%) pelno mokesčio tarifu. Tiesa, norint pasinaudoti šia lengvata, būtina atitikti griežtus antikoncentracinius reikalavimus, kad nebūtų piktnaudžiaujama dirbtiniu įmonių skaidymu.
7% tarifas mažoms įmonėms
Lengvatinis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms padidėjo nuo 5% iki 7%. Tačiau įvyko esminis supaprastinimas – panaikintas reikalavimas vertinti darbuotojų skaičių. Nuo šiol 7 procentų tarifas taikomas visoms įmonėms, kurių metinės mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių joje dirba.
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis: palaipsnis perėjimas savivaldai
2026 metai žymi lūžio tašką fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamųjų namų, butų, sodybų, garažų) apmokestinime. Reformos tikslas – suteikti daugiau finansinio autonomiškumo savivaldybėms, kurios pačios ilgainiui nustatinės rėžius, tačiau pereinamuoju laikotarpiu įsigalioja aiški progresinė valstybinė skalė.
Fizinių asmenų pagrindinis gyvenamasis būstas (kuriame deklaruota gyvenamoji vieta) išlieka saugomas aukštų neapmokestinamųjų ribų: mokestis skaičiuojamas tik jei būsto vertė viršija 450 000 eurų (jei savininkas vienas) arba 900 000 eurų (jei turtas priklauso bendraįkūrėjams/bendraatsakovams ar sutuoktiniams).
Tačiau visiškai kitaip vertinamas antrasis ir paskesnis turimas nekilnojamasis turtas. Čia neapmokestinama riba nustatyta ties 50 000 eurų kartele, o viršijanti dalis apmokestinama progresyviai:
- 0,2% tarifas – turto vertės daliai nuo 50 000 iki 200 000 eurų.
- 0,4% tarifas – turto vertės daliai nuo 200 000 iki 400 000 eurų.
- 0,6% tarifas – turto vertės daliai nuo 400 000 iki 600 000 eurų.
- 0,8% tarifas – turto vertės daliai nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų.
- 1,0% tarifas – turto vertės daliai, viršijančiai 1 000 000 eurų.
- Knygoms ir neperiodiniams leidiniams taikomas lengvatinis PVM tarifas sumažintas nuo 9% iki 5 procentų, taip siekiant remti kultūrinę spaudą ir švietimą.
- Dauguma kitų prekių ir paslaugų, kurioms anksčiau galiojo 9% tarifas, perkeltos į naują 12 procentų lengvatinio PVM zoną.
- Galutinai atsisakyta PVM lengvatos centriniam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, prekes apmokestinant standartiniu 21% tarifu (kompensuojant tai per tikslines socialines išmokas nepasiturintiems gyventojams).
- Gėrimams, turintiems nuo 2,5 g iki 8 g pridėtinių cukrų 100 ml – 7,4 EUR už hektolitrą.
- Gėrimams, turintiems 8 g ir daugiau pridėtinių cukrų 100 ml – 21 EUR už hektolitrą.
- Gėrimams, kuriuose yra tik saldiklių (arba saldiklių ir mažiau nei 2,5 g cukraus) – 7,4 EUR už hektolitrą.
