Įmonių mokesčiai 2026 metais: ką privalo žinoti kiekvienas verslo vadovas ir finansininkas

Lietuvos verslo padangėje 2026-ieji įrašyti kaip gilių sisteminių pokyčių metai. Įsigaliojusi mokesčių reforma iš esmės perbraižė taisykles, prie kurių įmonės buvo įpratusios pastarąjį dešimtmetį. Tai nėra kosmetinis tarifų suapvalinimas – tai visiškai nauja mokesčių ekosistema, sujungianti įmonių pelno, gyventojų pajamų progresyvumą bei papildomus saugumo ir solidarumo įnašus.

Verslo vadovams, finansininkams ir strategams šie metai reikalauja ypatingo budrumo. Senieji finansiniai modeliai, taikyti planuojant pinigų srautus ar dividendų išmokėjimą, šiandien jau nebeveikia. Norint išlaikyti įmonės pelningumą ir išvengti netikėtų mokesčių administratoriaus sankcijų, būtina detaliai išanalizuoti kiekvieną atnaujintą įstatymo raidę. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius įmonių mokesčių pakeitimus, paslėptas rizikas bei naujas mokestines lengvatas, kurios gali tapti rimtu išsigelbėjimu smulkiajam verslui.

Pelno mokesčio tarifų augimas ir naujoji smulkiojo verslo matematika

Svarbiausia ir labiausiai matoma naujiena juridiniams asmenims – pelno mokesčio (PM) tarifų padidinimas vienu procentiniu punktu. Tai tiesioginė valstybės reakcija į būtinybę papildomai finansuoti krašto apsaugą ir strateginius infrastruktūros projektus.Įmonių mokesčiai 2026 metais: ką privalo žinoti kiekvienas verslo vadovas ir finansininkas

• Standartinis pelno mokesčio tarifas pakilo nuo 16 % iki 17 %.
• Lengvatinis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms padidėjo nuo 6 % iki 7 %.

Nors vienas procentas iš pirmo žvilgsnio neatrodo gąsdinantis, vidutinėms ir didelėms įmonėms, generuojančioms milijonines apyvartas, tai reiškia tūkstantines papildomas išlaidas, tiesiogiai mažinančias grynąjį pelningumą. Tačiau įstatymų leidėjai paliko labai patrauklią „saldainį“ tiems, kurie tik pradeda savo kelią arba valdo nedideles bendroves.

Revoliucinė lengvata startui: 0 % pelno mokestis dvejiems metams

Iki šiol naujai įsteigtos įmonės (UAB ar MB) galėjo džiaugtis nulinio tarifo lengvata tik pačiais pirmaisiais savo gyvavimo metais. Verslo praktika rodė, kad ši lengvata dažnai likdavo neišnaudota – juk retas verslas sugeba sugeneruoti grynąjį pelną per pirmus 12 mėnesių, kai visos lėšos skiriamos įrangai, rinkodarai ir komandos formavimui. Dažniausiai realus pelnas pasirodo tik antraisiais metais, kai įmonė jau turėdavo mokėti pilną mokestį.

Nuo 2026 metų situacija pasikeitė iš esmės. Dabar 0 % pelno mokesčio tarifas taikomas pirmuosius dvejus mokestinius laikotarpius. Jei įmonė pirmaisiais metais patiria nuostolį, o antraisiais metais šokteli į viršų ir uždirba, pavyzdžiui, 50 000 eurų pelno, visa ši suma lieka įmonėje ir nėra apmokestinama. Tai viena geriausių paskatų kurti verslą Lietuvoje per visą pastarąjį dešimtmetį.

Tiesa, mokesčių administratorius nustatė griežtus filtrus, kad ši lengvata nebūtų piktnaudžiaujama steigiant „vienadienes“ įmones:

• Įmonės metinės pajamos kiekvienu laikotarpiu atskirai negali viršyti 300 000 eurų.
• Visi įmonės dalyviai (akcininkai, nariai) privalo būti tik fiziniai asmenys.
• Per pirmuosius tris veiklos metus įmonė negali būti likviduojama, reorganizuojama, jos veikla negali būti stabdoma, o akcijos negali būti perleistos naujiems nariams.
• Savininkas per pastaruosius 3 metus negali būti valdęs daugiau nei 50 % akcijų kitoje įmonėje.

Finansinė rekomendacija: Jei planuojate naujos įmonės steigimą, darykite tai pačioje kalendorinių metų pradžioje (pavyzdžiui, sausio mėnesį). Įsteigus įmonę gruodžio viduryje, tos kelios likusios dienos iki sausio 1 d. bus užskaitytos kaip pirmasis mokestinis laikotarpis, ir jūs tiesiog prarasite ištisus metus nulinio tarifo privilegijos.

Darbuotojų skaičiaus reikalavimo atsisakymas 7 % tarifui

Kitas itin svarbus palengvinimas smulkiajam verslui – taikant lengvatinį 7 % (buvusį 6 %) tarifą, atsisakyta reikalavimo dėl darbuotojų skaičiaus. Anksčiau įmonėje privalėjo dirbti ne daugiau kaip 10 žmonių. Nuo šiol vienintelis esminis kriterijus išlieka metinė apyvarta iki 300 000 eurų. Tai leidžia įmonėms lanksčiau samdyti darbuotojus sezoniniams darbams ar plėtrai, nebijant prarasti mokestinės lengvatos statuso.

Momentinis nusidėvėjimas: naujas įrankis investicijų skatinimui

Siekdama kompensuoti bazinio tarifo padidėjimą, valstybė įmonėms suteikė galingą finansinį instrumentą – momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Tai leidžia tam tikrų grupių turtą, įsigytą nuo 2026 metų sausio 1 dienos, nurašyti į leidžiamus atskaitymus iš karto, tą patį mokestinį laikotarpį, kai turtas pradedamas naudoti.

Ši lengvata taikoma šioms esminėms turto grupėms:

• Mašinoms ir įrengimams;
• Gamybiniams statiniams, įrenginiams ir gręžiniams;
• Kompiuterinei technikai ir ryšių priemonėms (įskaitant tinklus);
• Programinei įrangai ir įsigytoms teisėms;
• Krovininiams automobiliams, priekaboms ir autobusams (kurie yra ne senesni kaip 5 metų).

Šio žingsnio logika paprasta: jei įmonė uždirbo 100 000 eurų pelno, bet 2026 metais nusipirko naujų gamybinių įrengimų už 80 000 eurų, ji gali visą šią sumą iškart įtraukti į sąnaudas. Tokiu būdu apmokestinamasis pelnas susitraukia iki 20 000 eurų. Tai drastiškai pagerina įmonės pinigų srautus (angl. cash flow), nes mokesčių mokėjimą galima atidėti ateičiai, o sutaupytas lėšas iškart įdarbinti gamyboje.

Svarbi sąlygą: Šis turtas įmonės veikloje privalo būti naudojamas ne trumpiau kaip 3 metus. Jeigu įmonė jį parduos ar perleis anksčiau, mokesčius teks perskaičiuoti atbuline data. Be to, šios nuostatos negalima dubliuoti su investicinio projekto lengvata.

Taip pat biurokratinė našta sumažėjo tuo aspektu, kad nuo šiol įmonėms nebereikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl sutikimo, kai nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvai yra tikslinami dėl objektyvių aplinkybių. Įmonės sprendimus gali priimti savarankiškai, remdamosi vidine apskaitos politika.

Grupės įmonių nuostolių perdavimas: taisyklės griežtėja

Jei jūsų verslo struktūra susideda iš kelių susijusių įmonių (holdingų, patronuojančių ir dukterinių bendrovių), 2026 metai atneša rimtų apribojimų. Iki šiol nuostolių perkėlimas grupės viduje buvo gana lankstus būdas optimizuoti bendrą mokestinę prievolę.

Nuo šių metų įsigaliojo 70 % taisyklė perimtiems mokestiniams nuostoliams. Tai reiškia, kad perimtų iš kitos grupės įmonės nuostolių suma galima sumažinti ne daugiau kaip 70 procentų einamųjų metų apmokestinamojo pelno. Likusi pelno dalis (30 %) bus apmokestinama standartiniu tarifu, nepaisant to, kad grupė bendrai turi sukaupusi didelių nuostolių.

Papildomai sugriežtintos ir buvimo grupėje sąlygos:

• Tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma akcijų dalis turi būti ne mažesnė nei 2/3 (apie 66,7 %).
• Ši dalis turi būti išlaikyta be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus iki mokestinio laikotarpio, už kurį perduodami nuostoliai, paskutinės dienos.

Šie pakeitimai verčia įmonių grupių finansų vadovus kur kas kruopščiau planuoti vidinius sandorius ir srautus, nes „pelnų ir nuostolių dengimas“ paskutinę metų minutę tapo kur kas brangesnis ir sudėtingesnis.

Darbo užmokesčio mokesčiai ir didėjanti našta darbdaviams

Įmonių mokesčiai neatsiejami nuo darbuotojų išlaikymo kaštų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) buvo pakelta iki 1 153 eurų (palyginti su praėjusiais metais, augimas siekia net 115 eurų). Minimalus valandinis atlygis padidintas iki 7,05 euro.

Šis pokytis sukelia grandininę reakciją visoje įmonės sąnaudų struktūroje:

Pirma, kyla vadinamosios „Sodros“ grindys. Už darbuotojus, kurie dirba ne pilnu etatu ir uždirba mažiau nei MMA, darbdavys privalo primokėti socialinio draudimo įmokas iki minimalios ribos. Bendras minimalus įmokų krepšelis už vieną darbuotoją darbdaviui dabar pabrangsta iki 245,24 euro per mėnesį.

Antra, pasikeitė Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų architektūra. Bendras darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifas dabar siekia 2,12 %. Nors darbuotojo įmokos (19,50 % arba 22,50 % su pensijų kaupimu) lieka stabilios, darbdavio kaštai darbo vietai išlaikyti pastebimai išaugo.

NPD taikymo susiaurinimas

Nuo 2026-ųjų panaikinta viena iš neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulių. Praktikoje tai reiškia, kad maksimalus NPD dabar taikomas tik tiems darbuotojams, kurių mėnesinis atlyginimas neviršija 2 677,49 eurų. Uždirbantiems daugiau, NPD nebėra taikomas, o tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantys darbuotojai sumoka daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kas dažnai skatina juos prašyti darbdavių kompensuoti šį praradimą didesniu atlyginimu „į rankas“.

Taip pat verta paminėti, kad sugriežtinta lengvata darbdavio mokamoms įmokoms už darbuotojų savanorišką sveikatos draudimą – nustatytos papildomos neapmokestinimo „lubos“ ties 350 eurų riba per metus. Viskas, kas viršija šią sumą, pradedama traktuoti kaip pajamos natūra ir apmokestinama bendra tvarka.

Progresinis GPM modelis: kaip tai veikia įmonių vadovus ir akcininkus?

Vienas didžiausių reformos lūžių – visiškas perėjimas prie progresinio gyventojų pajamų mokesčio modelio, kurio ašis yra metinių pajamų sumavimas per vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prizmę. 2026 metais vienas šalies VDU sudaro 2 312,15 eurų.

Dabar visos gyventojo pajamos iš darbo santykių, individualios veiklos, autorinių sutarčių ir tantjemų yra sumuojamos į vieną „krepšelį“ ir apmokestinamos progresyviai:

Metų gale deklaruojant pajamas, mokesčiai skaičiuojami laipteliais. Pavojingiausia zona – kai vadovas ar įmonės specialistas gauna pajamas iš kelių šaltinių (atlyginimas + nuoma įmonei + civilinė paslaugų sutartis). Tokiu atveju metų gale deklaruojant pajamas galima netikėtai sulaukti solidžios sąskaitos iš VMI, nes dalis pajamų peršoks į 25 % arba 32 % zoną.

Išimtis, kurią privalo žinoti akcininkai: Dividendai (pajamos iš paskirstytojo pelno) išlieka neįtraukti į šį progresinį krepšelį. Jiems ir toliau taikomas fiksuotas 15 % GPM tarifas, nepriklausomai nuo išmokamos sumos dydžio. Tai reiškia, kad pelno išsiėmimas per dividendus, nepaisant pelno mokesčio padidėjimo, išlieka viena efektyviausių teisėtų mokesčių optimizavimo formų Lietuvoje.

Mažųjų bendrijų (MB) vadovų apmokestinimo specifika

Mažosios bendrijos išlieka itin populiari verslo forma, tačiau 2026 m. mokesčių reforma palietė ir jas, ypač civilines vadovavimo sutartis. Čia galioja vadinamasis 12 VDU krepšelis ne iš darbo santykių gautoms pajamoms (2026 m. tai sudaro 27 745,80 eurų).

Jei MB narys vadovauja savo bendrijai pagal civilinę paslaugų sutartį:

• Suma iki 27 745,80 eurų per metus apmokestinama lengvatiniu 15 % GPM tarifu.
• Suma, viršijanti šią ribą, praranda lengvatą ir patenka į pagrindines progresines pakopas (20 %, 25 % arba 32 %).

Jei MB vadovas nėra tos bendrijos narys (samdomas pašalinis asmuo), jo pajamos pagal civilinę sutartį neturi teisės į 12 VDU lengvatą ir yra apmokestinamos iškart pagal pagrindinius progresinius tarifus (nuo pirmo euro taikant 20 % ir t. t.). Tai reikalauja peržiūrėti vadovų atlygio strategijas smulkiame versle.

Nauji sektoriniai mokesčiai: saugumo įnašas draudimui ir akcizai

2026 metai atneša ir visiškai naujų mokestinių prievolių tam tikriems verslo sektoriams. Finansų ministerijos iniciatyva įvestas Valstybės saugumo įnašas, kuris labiausiai palies ne gyvybės draudimo rinką.

Nuo šiol draudimo bendrovėms įvedamas 10 % mokestis nuo ne gyvybės draudimo įmokų pagal sutartis, sudarytas nuo 2026 m. sausio 1 d. Nors mokesčio mokėtojas yra draudikas, akivaizdu, kad šis kaštas nuguls ant galutinių vartotojų – įmonių, kurios draudžia savo automobilių parkus, turtą, civilinę atsakomybę ar krovinius – pečių. Verslo draudimo išlaidos šiemet neišvengiamai augs.

Taip pat pradedami taikyti nauji akcizai saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kurie priklauso nuo pridėtinio cukraus ar saldiklių kiekio:

• Jei gėrime yra nuo 2,5 g iki 8 g cukraus 100 ml – akcizas siekia 7,4 Eur/hl.
• Jei gėrime yra 8 g ir daugiau cukraus 100 ml – akcizas kyla iki 21 Eur/hl.

Šis mokestis tiesiogiai palies gėrimų gamintojus, importuotojus bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, priversdamas keisti produktų receptūras arba kelti kainas lentynose.

Nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiai komerciniame sektoriuje

Įmonėms, kurios savo balanse turi nekilnojamojo turto (gamyklų, sandėlių, biurų), svarbu žinoti, kad 2026 m. pereita prie naujo masinio turto vertinimo modelio. Komercinio nekilnojamojo turto tarifus ir toliau palikta nustatyti pačioms savivaldybėms, tačiau nustatytas aiškus rėmas – nuo 0,5 % iki 3 % nuo turto mokestinės vertės.

Svarbiausia naujovė – apmokestinamosios vertės dabar bus privalomai atnaujinamos kas trejus metus, užtikrinant, kad įmonės mokėtų mokesčius nuo realios rinkos vertės, o ne istorinių, dešimtmečio senumo skaičių. Apleistam ir nenaudojamam turtui savivaldybės gali taikyti maksimalų penalizuojantį tarifą iki 5 %, o tai skatina įmones greičiau atsikratyti nereikalingo balasto arba investuoti į jo renovaciją.

Praktinis kontrolinis sąrašas įmonėms 2026 metams

Norint sėkmingai naviguoti šių metų mokestinėje aplinkoje, įmonės vadovybei rekomenduojama atlikti šiuos žingsnius:

1. Peržiūrėti investicijų planą: Maksimaliai išnaudokite momentinio nusidėvėjimo lengvatą. Jei planavote pirkti gamybinius įrenginius ar krovininį transportą kitais metais, apsvarstykite galimybę tai padaryti 2026-aisiais, kad sumažintumėte einamųjų metų pelno mokestį, kuris dabar yra 17 %.
2. Simuliuoti vadovų pajamas: Atlikite vadovų ir pagrindinių akcininkų pajamų modeliavimą. Įvertinkite, ar bendra jų pajamų suma neperžengia 36 VDU (83 237 Eur) ribos, nuo kurios GPM tarifas šoka iki 25 %. Esant reikalui, subalansuokite išmokas per atlyginimą ir dividendus.
3. Atnaujinti prekių ir paslaugų savikainą: Įvertinkite išaugusius darbdavio kaštus dėl MMA padidinimo iki 1 153 Eur bei papildomus draudimo saugumo įnašus. Šie pokyčiai turi būti įtraukti į jūsų produkto kainodarą, kad išlaikytumėte planuotą maržą.
4. Patikrinti susijusių įmonių nuostolius: Jei planuojate dengti pelno mokestį perimtais grupės nuostoliais, prisiminkite 70 % ribojimą ir dvejų metų nepertraukiamo buvimo grupėje taisyklę.

Mokesčių reforma 2026 metais aiškiai parodo tendenciją – valstybė griežtina taisykles stambiajam kapitalui ir dideles pajamas gaunantiems asmenims, tačiau palieka atviras duris smulkiajam verslui ir technologinėms investicijoms. Laimės tie verslai, kurie gebės greitai adaptuotis, skaitmenizuoti procesus ir priimti sprendimus, grįstus tiksliais mokestiniais skaičiavimais, o ne pasenusiais įpročiais.