Anapus antraščių: Kodėl Infa.lt tapo ryškiu, bet kontroversišku žaidėju Lietuvos informacinėje erdvėje

Šiuolaikinėje Lietuvoje informacinis laukas yra kaip niekad susiskaldęs. Vienoje pusėje stovi didieji, tradiciniai žiniasklaidos kanalai, turintys ilgametę istoriją ir didelius resursus, o kitoje – sparčiai auganti, dinamiška, tačiau dažnai vertinama nevienareikšmiškai „alternatyvioji žiniasklaida“. Būtent šiame, antrajame flange, vienas dažniausiai minimų pavadinimų yra Infa.lt. Tai portalas, kuris per pastaruosius kelerius metus sugebėjo suburti ištikimą skaitytojų bendruomenę, tačiau tuo pat metu užsitraukė faktų tikrintojų ir oficialių institucijų nemalonę.

Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šio pavadinimo? Ar tai yra žodžio laisvės bastionas, kaip teigia patys kūrėjai, ar įrankis, skirtas klaidinti visuomenę ir sėti nepasitikėjimą valstybe? Norint suprasti Infa.lt fenomeną, nepakanka tik perskaityti kelias antraštes. Reikia pasigilinti į tai, kaip veikia šis informacijos kanalas, kokią psichologinę nišą jis užpildo ir kodėl tūkstančiai lietuvių kasryt renkasi ne tradicinius portalus, o būtent šį šaltinį. Šiame straipsnyje be išankstinių nuostatų panagrinėsime Infa.lt veiklos modelį, turinį ir poveikį Lietuvos visuomenei.

Alternatyvios žiniasklaidos ištakos ir Infa.lt atsiradimas

Norint suprasti Infa.lt sėkmę, reikia atsigręžti į kontekstą. Pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje, pastarąjį dešimtmetį stebimas pasitikėjimo tradicine žiniasklaida mažėjimas. Tai nėra unikalus reiškinys – tai globali tendencija. Dalis visuomenės jaučiasi neišgirsta, mano, kad didieji portalai atstovauja tik elito arba tam tikrų politinių jėgų interesus. Būtent į šią vakuumą įžengė Infa.lt.

Portalas neatsirado tuščioje vietoje. Jo pagrindinis veidas ir redaktorius Arvydas Daunys (bei kiti su projektu susiję asmenys) siekė sukurti platformą, kuri pateiktų „kitokią“ nuomonę. Skirtingai nuo daugelio mėgėjiškų tinklaraščių, Infa.lt nuo pat pradžių bandė išlaikyti vizualų ir struktūrinį panašumą į rimtą naujienų portalą. Čia rasite skiltis apie politiką, pasaulio įvykius, nuomones. Tai suteikia portalui solidumo įspūdį, kuris yra labai svarbus pritraukiant ne tik radikaliai nusiteikusius, bet ir tiesiog abejojančius ar alternatyvų ieškančius skaitytojus.

Pagrindinė šio portalo misija, kaip ją deklaruoja patys autoriai, yra pateikti informaciją, kurią „nutyli“ didžioji žiniasklaida. Tai klasikinis alternatyviosios medijos naratyvas: „Jie jums meluoja, o mes sakome tiesą“. Toks požiūris yra itin galingas psichologinis kabliukas.

Turinio strategija: Tarp vertimų, nuomonių ir interpretacijų

Analizuojant Infa.lt turinį, galima pastebėti kelis ryškius bruožus, kurie išskiria šį portalą iš kitų:

• Užsienio straipsnių vertimai: Didelę dalį turinio sudaro verstiniai tekstai iš užsienio portalų. Tačiau šaltiniai dažnai pasirenkami labai specifiškai. Tai dažniausiai būna konservatyvios pakraipos, euroskeptiški arba tiesiogiai prieš sistemą nukreipti Vakarų leidiniai (pvz., JAV alternatyvios dešinės portalai, Vengrijos ar Lenkijos konservatyvioji spauda). Verčiant straipsnius, lietuviškam skaitytojui pateikiami naratyvai, kurie Lietuvoje nėra plačiai aptariami arba yra vertinami kritiškai.
• Skepticizmas oficialiems naratyvams: Nesvarbu, ar tema yra COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, klimato kaita ar Europos Sąjungos politika – Infa.lt beveik visada užima opozicinę poziciją. Jei vyriausybė skatina vakcinaciją, portalas publikuoja tekstus apie šalutinius poveikius. Jei ES skatina žaliąjį kursą, Infa.lt rašo apie ekonominę žalą.
• Vertybinis pamatas: Portalas aiškiai pozicionuoja save kaip tradicinių vertybių gynėją. Čia gausu straipsnių, kritikuojančių LGBTQ+ bendruomenę, Stambulo konvenciją ar liberalią šeimos sampratą. Tai padeda suburti konservatyvių pažiūrų auditoriją, kuri jaučiasi svetima liberalėjančioje viešojoje erdvėje.

Svarbu paminėti, kad Infa.lt tekstai dažnai parašyti gana kokybiška kalba, be akivaizdžių gramatinių klaidų, kurios būdingos primityviam „šlamštui“. Tai dar labiau sustiprina patikimumo įspūdį eilinio skaitytojo akyse.

Pandemijos lūžis: Kaip krizė augino auditoriją

Nors portalas egzistavo ir anksčiau, tikrasis lankomumo ir įtakos sprogimas įvyko per COVID-19 pandemiją. Tai buvo laikotarpis, kai visuomenė buvo itin įjautrinta, išsigandusi ir pasimetusi. Oficiali komunikacija ne visada buvo sklandi, o ribojimai kėlė pyktį.

Infa.lt tapo vienu pagrindinių centrų tiems, kurie abejojo pandemijos valdymu, skiepų nauda ar galimybių paso teisėtumu. Publikuodami straipsnius apie protestus užsienyje, cituodami prieštaringai vertinamus mokslininkus ar gydytojus, jie suteikė balsą tiems, kurie jautėsi nutildyti. Tuo metu portalo straipsniai socialiniuose tinkluose buvo dalinami tūkstančius kartų, dažnai lenkiant net didžiuosius naujienų portalus pagal įsitraukimo rodiklius.

Šis laikotarpis parodė svarbų dalyką: alternatyvi žiniasklaida klesti krizės metu. Kai oficialios institucijos vėluoja arba klysta, tokie portalai kaip Infa.lt operatyviai užpildo informacinę spragą savo interpretacijomis, kurios dažnai yra emociškai patrauklesnės už sausą statistiką.

„Faktų tikrintojų“ taikinyje: Kova dėl tiesos monopolio

Viena iš ryškiausių Infa.lt veiklos temų – nuolatinis konfliktas su faktų tikrintojais („Melo detektorius“, „15min“ tyrimų skyrius, tarptautinės organizacijos). Daugybė portalo straipsnių buvo pažymėti kaip klaidinantys, melagingi arba manipuliaciniai.

Tačiau čia įvyksta paradoksas. Tradicinėje žiniasklaidoje etiketė „melas“ turėtų sugriauti reputaciją. Tuo tarpu Infa.lt atveju tai veikia priešingai – tai tampa „kokybės ženklu“ jų auditorijai. Portalo skaitytojai faktų tikrintojus dažnai laiko cenzūros įrankiu, o pažymėtą turinį vertina kaip „uždraustą tiesą“, kurią sistema bando paslėpti.

Infa.lt nevengia viešai polemizuoti su faktų tikrintojais, dažnai publikuoja atsakomuosius straipsnius, kuriuose bando įrodyti, kad tikrintojai patys klysta arba yra šališki. Tai sukuria nuolatinį naratyvą „Mes prieš Juos“, kuris yra labai efektyvus bendruomenės telkimo įrankis.

Kodėl žmonės skaito Infa.lt? Psichologinis aspektas

Norint suprasti šio portalo populiarumą, negalima ignoruoti psichologijos. Žmonės renkasi Infa.lt ne tik dėl informacijos, bet ir dėl emocinio komforto. Štai keletas priežasčių:

1. Patvirtinimo šališkumas (Confirmation Bias): Žmonės ieško informacijos, kuri patvirtina jų jau turimus įsitikinimus. Jei asmuo nepasitiki vyriausybe, jis ieškos straipsnių, kurie tą nepasitikėjimą pagrindžia.
2. Priklausymo jausmas: Infa.lt komentarų skiltys ir socialiniai tinklai sukuria bendruomenės jausmą. Čia renkasi „bendraminčiai“, kurie jaučiasi suprasti ir palaikomi, skirtingai nei komentuojant didžiuosiuose portaluose, kur jų nuomonė gali būti išjuokta.
3. Intelektualinis pasitenkinimas: Alternatyvi žiniasklaida dažnai pateikia sudėtingas geopolitines teorijas. Skaitytojas, perpratęs tokią „paslėptą tiesą“, jaučiasi protingesnis už tuos, kurie vartoja tik „mainstream“ informaciją. Tai suteikia pranašumo jausmą.

Techninė ir finansinė pusė: Kaip tai veikia?

Skirtingai nuo didžiųjų portalų, kurie gyvena iš reklamos, Infa.lt modelis yra kitoks. Didžiosios reklamos agentūros ir prekių ženklai vengia būti siejami su kontroversišku turiniu. Todėl tokie portalai dažniausiai remiasi bendruomenės parama.

Portalas aktyviai prašo skaitytojų paramos, naudodamas įvairias platformas (Patreon, Contribee arba tiesioginius pavedimus). Tai dar labiau sustiprina ryšį su auditorija – skaitytojas tampa ne tik vartotoju, bet ir rėmėju, dalininku. Jis jaučiasi prisidedantis prie „tiesos skleidimo“.

Be to, Infa.lt puikiai išnaudoja socialinių tinklų algoritmus. Nors „Facebook“ dažnai riboja tokio turinio sklaidą, portalas aktyviai migruoja į mažiau kontroliuojamas platformas, pavyzdžiui, „Telegram“. Ten susiburia patys lojaliausi sekėjai, kuriuos pasiekti galima be jokių algoritmų filtrų.

Geopolitinis kontekstas ir grėsmės

Negalima nutylėti ir tamsesnės pusės. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir kitos institucijos savo ataskaitose ne kartą yra minėjusios, kad alternatyvūs portalai gali būti (sąmoningai arba nesąmoningai) išnaudojami priešiškų valstybių propagandai. Nors tiesioginių įrodymų, kad Infa.lt būtų finansuojama iš Rytų, viešai nepateikiama, tačiau jų platinami naratyvai dažnai stebėtinai sutampa su Kremliaus ar Minsko retorika (pvz., abejonės NATO patikimumu, sankcijų Rusijai kritika, karo Ukrainoje priežasčių kvestionavimas).

Tai yra slidi riba. Demokratijoje žodžio laisvė yra šventa, ir kritikuoti savo valdžią ar NATO yra legalu. Tačiau informacinio karo sąlygomis tokia kritika, ypač jei ji remiasi klaidinga informacija, gali tapti ginklu, silpninančiu valstybės atsparumą. Skaitytojui tampa labai sunku atskirti, kur yra teisėta kitokia nuomonė, o kur – subtili dezinformacija.

Kaip vertinti informaciją iš Infa.lt?

Jei vis dėlto skaitote šį portalą, svarbu išlaikyti kritinį mąstymą. Štai keletas patarimų, kaip nepasiklysti:

• Tikrinkite pirminius šaltinius: Jei straipsnyje teigiama, kad „Vokietijos mokslininkai atrado…“, raskite tą originalų tyrimą. Dažnai paaiškėja, kad antraštė visiškai neatitinka tyrimo išvadų arba pats tyrimas yra nereikšmingas.
• Ieškokite kitos pusės: Jei Infa.lt aštriai kritikuoja kokį nors įstatymą, perskaitykite ir oficialų to įstatymo aiškinimą kitame šaltinyje. Tiesa dažniausiai slypi kažkur per vidurį.
• Stebėkite emocinį krūvį: Jei tekstas bando jus supykdyti, išgąsdinti arba sukelti pasišlykštėjimą, tai yra manipuliacijos ženklas. Kokybiška informacija turėtų būti pateikiama ramiai ir objektyviai.
• Autoriaus kompetencija: Pasidomėkite, kas rašo straipsnį. Ar tai ekspertas toje srityje, ar tiesiog nuomonės formuotojas?

Ateities prognozės: Ar alternatyvi žiniasklaida išliks?

Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad tokie portalai kaip Infa.lt niekur nedings. Priešingai, visuomenės poliarizacija tik didėja. Kuo labiau tradicinė žiniasklaida taps mokama (prenumeratos modeliai), tuo didesnė erdvė atsivers nemokamiems alternatyviems šaltiniams, kurie gyvena iš idėjinio palaikymo.

Be to, dirbtinio intelekto atsiradimas leidžia kurti ir versti turinį dar greičiau ir pigiau, todėl alternatyvių portalų kiekis gali tik augti. Infa.lt pavyzdys rodo, kad Lietuvoje yra didelė paklausa turiniui, kuris nėra „sušukuotas“ pagal oficialią liniją.

Apibendrinimas

Infa.lt yra daugiau nei tiesiog interneto svetainė. Tai simptomas, rodantis, kad dalis Lietuvos visuomenės jaučiasi atskirta nuo sprendimų priėmimo ir informacijos srautų. Nors šio portalo skleidžiama informacija dažnai balansuoja ant dezinformacijos ribos arba ją peržengia, jo egzistavimas verčia mus kelti svarbius klausimus apie žiniasklaidos atsakomybę, kritinio mąstymo ugdymą ir dialogo būtinybę.

Užuot tiesiog ignoravus ar draudus tokius šaltinius, svarbu suprasti priežastis, kodėl žmonės jais tiki. Tik atviras pokalbis ir kokybiškas švietimas gali padėti visuomenei atsirinkti pelus nuo grūdų šiame informaciniame triukšme. Infa.lt fenomenas – tai veidrodis, kuriame atsispindi mūsų visuomenės baimės, nepasitikėjimas ir nuolatinė tiesos (kad ir kokia ji būtų subjektyvi) paieška.

Galutinis sprendimas, kuo tikėti, visada lieka skaitytojo rankose. Tačiau tas sprendimas turėtų būti priimtas sąmoningai, įvertinus visus „už“ ir „prieš“, o ne aklai sekant skambiomis antraštėmis, kurios žada atskleisti visas pasaulio paslaptis.