Intrastatas: Išsamus Gidas Verslui – Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Ataskaitų Teikimą

Europos Sąjungos bendroji rinka atvėrė Lietuvos verslui neaprėpiamas galimybes. Laisvas prekių judėjimas be muitų ir sienų kontrolės tapo kasdienybe, kuri skatina plėtrą, didina konkurencingumą ir leidžia pasiekti milijonus naujų klientų. Tačiau kartu su šiomis privilegijomis atsirado ir tam tikrų prievolių. Viena svarbiausių, su kuria susiduria įmonės, prekiaujančios su kitomis ES šalimis – tai Intrastato ataskaitų teikimas. Daugeliui verslininkų ar buhalterių vien išgirdus šį žodį kyla nemažai klausimų: kas tai per sistema, kam ir kada ji taikoma, kaip teisingai pildyti ataskaitas ir kokių klaidų vengti? Šis išsamus gidas yra skirtas atsakyti į visus šiuos klausimus ir paversti Intrastatą ne galvos skausmu, o aiškiu ir valdomu procesu.

Kas yra Intrastatas ir kodėl jis reikalingas?

Įsivaizduokite, kad Europos Sąjunga yra didžiulis, gyvybingas turgus. Anksčiau, kai kiekviena šalis turėjo savo sienas ir muitus, buvo labai lengva suskaičiuoti, kiek ir kokių prekių įvežama ar išvežama – viskas buvo fiksuojama muitinės deklaracijose. Tačiau panaikinus vidines sienas, šis informacijos šaltinis išnyko. O be tikslių duomenų apie prekybos srautus, nei nacionalinės vyriausybės, nei pati Europos Sąjunga negalėtų priimti pagrįstų ekonominių sprendimų, stebėti rinkos tendencijų ar formuoti prekybos politikos. Būtent šiai informacijos spragai užpildyti ir buvo sukurta Intrastato sistema.

Taigi, paprastais žodžiais, Intrastatas – tai statistinių duomenų apie prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių rinkimo sistema. Svarbu pabrėžti du esminius dalykus: sistema apima tik prekes (ne paslaugas) ir tik prekybą tarp ES šalių. Prekyba su trečiosiomis šalimis (pvz., Norvegija, Kinija, JAV) ir toliau deklaruojama per standartines muitinės procedūras.

Šios sistemos surinkti duomenys yra gyvybiškai svarbūs. Jie naudojami nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimui, mokėjimų balanso sudarymui, verslo ciklų analizei ir ekonominėms prognozėms rengti. Be to, šie duomenys yra viešai prieinami ir gali būti neįkainojamas įrankis patiems verslams, atliekantiems rinkos tyrimus: galima analizuoti, kokių prekių ir iš kurių šalių daugiausiai importuojama, arba įvertinti potencialias eksporto rinkas tam tikroms prekių grupėms.

Kam ir kada reikia teikti Intrastato ataskaitas?

Ne visos įmonės, prekiaujančios su ES partneriais, privalo teikti Intrastato ataskaitas. Pareiga atsiranda tik tada, kai įmonės prekių įvežimo (atvykimo) iš ES šalių arba išvežimo (išsiuntimo) į ES šalis vertė per kalendorinius metus viršija nustatytas ribines vertes. Šios vertės yra nustatomos kiekvienais metais atskirai ir gali skirtis įvežamoms ir išvežamoms prekėms.

Lietuvoje už Intrastato duomenų rinkimą ir tvarkymą atsakinga Muitinės departamentas, o ribines vertes tvirtina Lietuvos statistikos departamentas. Paprastai metų pabaigoje yra paskelbiamos kitų metų ribinės vertės. Pavyzdžiui, 2024 metams nustatytos ribos buvo 500 000 eurų prekių įvežimui ir 300 000 eurų prekių išvežimui. Tai reiškia, kad:

• Jei įmonė per metus iš kitų ES šalių nusiperka prekių, kurių bendra vertė viršija 500 000 eurų, ji privalo pradėti teikti Intrastato ataskaitas apie įvežtas prekes.
• Jei įmonė per metus į kitas ES šalis parduoda prekių, kurių bendra vertė viršija 300 000 eurų, ji privalo pradėti teikti Intrastato ataskaitas apie išvežtas prekes.

Svarbu suprasti, kad šios dvi ribos yra nepriklausomos viena nuo kitos. Įmonė gali viršyti tik vieną iš jų ir teikti ataskaitas tik apie įvežimą arba tik apie išvežimą. Jei viršijamos abi – ataskaitas reikia teikti apie abu srautus.

Ką daryti, jei riba viršijama metų eigoje? Prievolė teikti ataskaitą atsiranda nuo to mėnesio, kurį riba buvo viršyta. Pavyzdžiui, jei įmonės prekių išvežimo vertė sausio-gegužės mėnesiais pasiekė 280 000 eurų, o birželį buvo išsiųsta prekių dar už 30 000 eurų, bendra vertė pasiekė 310 000 eurų ir viršijo nustatytą 300 000 eurų ribą. Tokiu atveju įmonė privalo pateikti Intrastato ataskaitą už birželio mėnesį (pateikiama iki liepos 10 darbo dienos) ir toliau teikti ataskaitas kiekvieną mėnesį iki kalendorinių metų pabaigos. Be to, jei riba buvo viršyta einamaisiais metais, prievolė teikti ataskaitas automatiškai persikelia ir į visus kitus metus, nebent prekybos apimtys ženkliai sumažėtų.

Intrastato ataskaitos pildymas: žingsnis po žingsnio

Pati ataskaita yra detalus dokumentas, kuriame reikia pateikti konkrečią informaciją apie kiekvieną prekybos sandorį. Ataskaitos teikiamos elektroniniu būdu per Muitinės departamento Elektroninių paslaugų portalą (sistemą IDAS). Panagrinėkime, kokius duomenis reikia suvesti.

1. Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas

Tai bene svarbiausias ir daugiausiai iššūkių keliantis ataskaitos laukelis. Kiekvienai prekei turi būti priskirtas unikalus aštuonių skaitmenų kodas iš Kombinuotosios nomenklatūros (KN). Tai yra ES prekių klasifikavimo sistema, naudojama muitų tarifams ir užsienio prekybos statistikai. Teisingas kodo priskyrimas yra kritiškai svarbus, nes nuo to priklauso visos statistikos tikslumas.

Kaip rasti teisingą kodą? Galima naudotis Lietuvos muitinės interneto svetainėje esančia LITAR sistema arba Europos Komisijos TARIC naršykle. Ieškoti reikia pagal prekės pavadinimą, sudėtį, paskirtį. Kartais tai būna paprasta (pvz., standartiniams gaminiams), o kartais – labai sudėtinga, ypač jei prekė sudaryta iš kelių komponentų ar yra specifinė. Kilus abejonėms, visada geriau pasikonsultuoti su muitinės tarpininkais arba tiesiogiai su Muitinės departamentu. Klaidingas KN kodas yra viena dažniausių Intrastato ataskaitų klaidų.

2. Prekės vertė

Ataskaitoje nurodoma prekės statistinė vertė eurais. Tai yra prekės vertė, kuri būtų nurodyta sąskaitoje faktūroje, tačiau ji turi būti perskaičiuota pagal tam tikras taisykles.

• Išvežant prekes (FOB vertė): Nurodoma prekės vertė pasienyje. Tai reiškia, kad į prekės kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, patirtos iki Lietuvos sienos kirtimo (pvz., transportavimas šalies viduje, pakavimas, draudimas).
• Įvežant prekes (CIF vertė): Nurodoma prekės vertė Lietuvos pasienyje. Į prekės kainą įskaičiuojamos visos išlaidos iki prekės atvykimo į Lietuvą, įskaitant transportavimo ir draudimo išlaidas iki Lietuvos sienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina pagal kitokias pristatymo sąlygas (pvz., EXW – „iš gamyklos”), buhalteris turi pridėti atitinkamas transporto ir kitas išlaidas, kad gautų teisingą statistinę vertę.

3. Kiekis: Grynasis svoris ir papildomi matavimo vienetai

Kiekvienai prekei privaloma nurodyti jos grynąjį svorį (neto masę) kilogramais. Tai yra prekės svoris be jokios pakuotės. Tam tikroms prekėms, priklausomai nuo jų KN kodo, gali būti reikalaujama nurodyti ir kiekį papildomais matavimo vienetais. Pavyzdžiui, gėrimams – litrai, audiniams – kvadratiniai metrai, avalynei – poros, automobiliams – vienetai ir pan. Informacija apie tai, ar reikalingas papildomas matavimo vienetas, pateikiama prie konkretaus KN kodo.

4. Partnerė valstybė narė

Laukelyje nurodomas dviejų raidžių šalies kodas (pvz., DE – Vokietija, PL – Lenkija, LV – Latvija).

• Išvežant prekes: nurodoma paskirties valstybė narė, t. y., šalis, į kurią prekės yra galutinai siunčiamos.
• Įvežant prekes: nurodoma siuntėja valstybė narė, t. y., šalis, iš kurios prekės buvo išsiųstos.

Kartais tai gali klaidinti, pavyzdžiui, jei prekės iš Vokietijos vežamos per Lenkijos logistikos sandėlį. Tokiu atveju siuntėja valstybė vis tiek yra Vokietija, jei prekės Lenkijoje nebuvo perdirbtos ar neįvyko jų nuosavybės pasikeitimas.

5. Sandorio pobūdis

Tai dviejų skaitmenų kodas, nurodantis prekybos sandorio tipą. Pavyzdžiui, kodas „11” žymi galutinį pirkimą/pardavimą. Tačiau yra ir kitų kodų, skirtų grąžinamoms prekėms, prekėms, siunčiamoms perdirbti, finansinei nuomai ir t. t. Svarbu pasirinkti teisingą kodą, atitinkantį realią situaciją.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Nors sistema atrodo logiška, praktikoje pasitaiko nemažai klaidų. Jų išvengus galima sutaupyti daug laiko ir nervų bendraujant su muitinės pareigūnais.

• Netikslūs KN kodai: Kaip minėta, tai pati didžiausia problema. Skirkite laiko teisingam kodui nustatyti. Periodiškai peržiūrėkite naudojamus kodus, nes nomenklatūra kasmet atnaujinama.
• Neteisinga statistinė vertė: Dažnai pamirštama įskaičiuoti transporto išlaidas arba jos įskaičiuojamos neteisingai. Visada atidžiai išanalizuokite pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas INCOTERMS pristatymo sąlygas.
• Painiava tarp prekių ir paslaugų: Intrastatas taikomas tik prekėms. Jei sąskaitoje kartu nurodyta ir prekė, ir montavimo paslauga, ataskaitoje reikia deklaruoti tik prekės vertę.
• Praleisti arba pavėluoti teikimai: Ataskaitas reikia teikti kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 10 darbo dienos. Stebėkite savo apyvartas ir laiku pradėkite teikti ataskaitas, kai viršijate ribinę vertę.
• Klaidos nurodant svorį: Dažnai painiojamas bruto (su pakuote) ir neto (be pakuotės) svoris. Ataskaitoje visada nurodomas grynasis svoris.

Atsakomybė už pažeidimus

Intrastato ataskaitų teikimas nėra tik formalumas – tai įstatymu nustatyta prievolė. Už ataskaitų nepateikimą laiku, neteisingų ar neišsamių duomenų pateikimą yra taikoma administracinė atsakomybė. Baudos gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o už pakartotinius pažeidimus jos gali būti dar didesnės. Muitinės pareigūnai turi teisę tikrinti įmonės buhalterinius dokumentus, sutartis ir sąskaitas faktūras, siekdami įsitikinti duomenų teisingumu. Todėl į šią prievolę reikia žiūrėti itin atsakingai.

Pabaigos žodis: Intrastatas – ne našta, o įrankis

Iš pirmo žvilgsnio Intrastato sistema gali pasirodyti sudėtinga ir kelianti papildomą administracinę naštą. Tačiau supratus jos tikslus ir įsigilinus į reikalavimus, procesas tampa aiškus ir valdomas. Svarbiausia – atidumas detalėms, nuoseklumas ir laiku atliekami veiksmai. Naudokitės prieinamais įrankiais (LITAR, TARIC), nebijokite konsultuotis su specialistais ir žiūrėkite į šią prievolę ne kaip į bausmę, o kaip į savo indėlį į skaidrią ir pamatuojamą Europos Sąjungos ekonomiką. Galų gale, duomenys, kuriuos pateikiate, gali pasitarnauti ir jūsų pačių verslo strateginiams sprendimams, atveriant naujas nišas ir galimybes bendrojoje rinkoje. Tvarkinga Intrastato apskaita – tai sėkmingo ir atsakingo verslo Europos Sąjungoje požymis.