Teisinės ir mokestinės naujienos Lietuvoje: kas keičiasi verslui bei gyventojams ir kaip tam pasiruošti

Nuolatinė teisės aktų bei mokesčių sistemos kaita jau tapo kasdienybe, prie kurios turi taikytis tiek stambusis verslas, tiek smulkieji verslininkai ar individualiai dirbantys gyventojai. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad valstybė vis labiau orientuojasi į skaitmenizaciją, šešėlio mažinimą bei Europos Sąjungos (ES) direktyvų integraciją į nacionalinę teisę. Norint nepasiklysti tarp gausybės naujų projektų, pakeitimų bei teisinių precedentų, būtina nuolat sekti svarbiausius signalus iš Seimo, Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

Šiame straipsnyje apžvelgsime aktualiausias teisinio ir mokestinio reguliavimo tendencijas, kurios tiesiogiai lemia finansinį stabilumą bei veiklos planavimą. Panagrinėsime ne tik sausus įstatymų straipsnius, bet ir mažiau pastebimas detales, praktines pritaikymo problemas bei rizikas, kurias verslo subjektai privalo įvertinti iš anksto.

Mokestinių reformų kryptys: nuolatinis balansavimas

Lietuvos mokestinė aplinka pastaruoju metu primena gyvą organizmą, kuriam nuolat siūlomos naujos „dietos“ ar struktūriniai pertvarkymai. Pagrindinės diskusijos ir priimami sprendimai sukasi aplink poreikį didinti valstybės pajamas, finansuoti krašto apsaugą ir kartu išlaikyti šalies konkurencingumą. Vienas didžiausių iššūkių verslui – numatyti, kurie pasiūlymai liks tik politinėse deklaracijose, o kurie taps realiais įstatymais su konkrečiomis įsigaliojimo datomis.

Stebimas aiškus siekis suvienodinti skirtingų rūšių pajamų apmokestinimą. Ilgą laiką gyvavęs požiūris, kad individuali veikla ar pajamos iš kapitalo turi džiaugtis kur kas švelnesniu mokestiniu režimu nei darbo santykiai, pamažu traukiasi. Nors radikalūs mokesčių reformos paketai neretai sulaukia didelio visuomenės bei verslo asociacijų pasipriešinimo, tam tikri korekciniai žingsniai daromi nuolat. Pavyzdžiui, keičiasi neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulės, peržiūrimos viršutinės pajamų ribos, nuo kurių taikomi progresiniai tarifai, bei griežtinamos sąlygos tiems, kurie naudojasi mokestinėmis lengvatomis.

Verslo įmonėms itin svarbu stebėti pelno mokesčio naujienas. Investicinių projektų lengvatos ir pelno mokesčio lengvata moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP) išlieka esminiais įrankiais, leidžiančiais legaliai sumažinti mokestinę naštą. Visgi, VMI kontrolės mechanizmai tampa vis griežtesni: įmonės turi pateikti itin svarių įrodymų, kad jų vykdoma veikla tikrai atitinka inovacijų ar technologinio atsinaujinimo kriterijus. Paprastas įrangos atnaujinimas ne visada bus pripažintas investiciniu projektu, todėl teisinė dokumentacijos pusė čia vaidina lemiamą vaidmenį.

Individuali veikla ir mažosios bendrijos: po didinamuoju stiklu

Smulkusis verslas ir savarankiškai dirbantys asmenys Lietuvoje ilgą laiką džiaugėsi lanksčiomis sąlygomis. Mažosios bendrijos (MB) tapo itin populiaria teisine forma pradedantiesiems dėl paprasto valdymo ir galimybės efektyviai skirstyti pelną. Tačiau pastarųjų metų teisinės ir mokestinės naujienos rodo, kad valstybė siekia užverti spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti šiomis formomis.

VMI vis daugiau dėmesio skiria vadinamajam „priklausomų darbo santykių“ fenomenui, kai įmonės, užuot samdžiusios darbuotojus pagal darbo sutartis, primygtinai reikalauja, kad jie atsidarytų individualią veiklą arba įkurtų mažąsias bendrijas. Jei asmuo teikia paslaugas tik vienai įmonei, naudojasi jos darbo priemonėmis, atostogauja pagal bendrą įmonės grafiką ir paklūsta vidinei tvarkai, mokesčių administratorius tokį santykį gali perkvalifikuoti į darbo santykius su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: priskaičiuojamais papildomais mokesčiais, delspinigiais bei baudomis.

Be to, keičiasi ir socialinio draudimo įmokų („Sodros“) bazės skaičiavimas individualiai veiklai bei MB nariams. Siekiama, kad savarankiškai dirbantys asmenys labiau prisidėtų prie socialinės sistemos išlaikymo ir ateityje galėtų tikėtis didesnių socialinių garantijų. Tai reiškia, kad efektyvusis mokesčių tarifas šiuose sektoriuose pamažu auga, priversdamas verslininkus iš naujo perskaičiuoti savo paslaugų įkainius ir įvertinti, ar pasirinkta veiklos forma vis dar yra pati optimaliausia.

Skaitmenizacija ir VMI kontrolė: i.MAS ekosistemos plėtra

Lietuva pelnytai laikoma viena iš lyderių pagal mokesčių administravimo skaitmenizavimą. Išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS) jau seniai tapo kasdieniu buhalterių ir vadovų įrankiu, tačiau jos moduliai nuolat tobulinami ir plečiami. i.SAF (sąskaitų faktūrų duomenys) ir i.VAZ (važtaraščių duomenys) jau leido valstybei sukaupti milžiniškus kiekius informacijos apie prekių judėjimą ir sandorius realiuoju laiku.

Ateities naujienos siejamos su dar gilesne integracija, pavyzdžiui, SAF-T (standartinės audito rinkmenos) reikalavimų taikymu platesniam įmonių ratui. Tai reiškia, kad mokesčių inspektoriui nebereikia vykti į įmonę ir fiziškai versti dokumentų segtuvų. Užtenka paleisti automatizuotus algoritmus, kurie analizuoja įmonės teikiamus skaitmeninius duomenis, ieško neatitikimų tarp pirkimų ir pardavimų, stebi neįprastus kainų šuolius ar sandorius su padidintos rizikos subjektais.

Kitas svarbus aspektas – e. sąskaitų faktūrų (e-invoicing) privalomas diegimas, judant link bendros ES erdvės reikalavimų. Tai ne tik sumažins popierizmo apimtis, bet ir padarys finansinius srautus dar skaidresnius. Verslui tai reiškia būtinybę investuoti į modernias apskaitos sistemas, kurios sugeba automatiškai generuoti ir priimti nustatyto formato struktūrizuotus duomenis. Tie, kurie delsia atsinaujinti savo IT infrastruktūrą, rizikuoja susidurti su techniniais nesklandumais ir teisinėmis sankcijomis už savalaikį duomenų nepateikimą.

ES direktyvų įtaka: nuo tvarumo ataskaitų iki minimalaus mokesčio tarifo

Lietuvos teisinė sistema negali būti vertinama izoliuotai nuo Briuselio sprendimų. Daugelis esminių pakeitimų, kurie pasiekia mūsų verslo pasaulį, yra tiesioginis ES direktyvų perkėlimas. Šiuo metu itin garsiai skamba dvi temos: tvarumo atskaitomybė (CSRD) ir globalus minimalus pelno mokesčio tarifas didžiosioms korporacijoms (vadinamasis Pillar Two).

Nors minimalus 15 proc. pelno mokesčio tarifas tiesiogiai paliečia tik tarptautines įmonių grupes, kurių metinės pajamos viršija 750 mln. eurų, netiesioginį poveikį pajus ir vietos verslas. Keičiasi investicinė aplinka, šalys praranda galimybę konkuruoti agresyviomis mokestinėmis lengvatomis, todėl dėmesys perkeliamas į infrastruktūros, teisinio aiškumo ir talentų pasiūlos kokybę.

Tuo tarpu Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD) yra pokytis, kurio įtaka bus jaučiama visoje tiekimo grandinėje. Pradžioje prievolė teikti išsamias aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) ataskaitas sugula ant didžiųjų bei biržoje listinguojamų įmonių pečių. Tačiau šios didžiosios įmonės, norėdamos suvaldyti savo pačių rizikas, pradeda reikalauti atitinkamų duomenų iš savo tiekėjų bei partnerių – smulkių ir vidutinių įmonių. Jei maža transporto ar gamybos įmonė negalės pateikti duomenų apie savo CO2 pėdsaką ar darbuotojų teisių užtikrinimą, ji tiesiog bus pašalinta iš didžiųjų klientų tiekėjų sąrašų.

Darbo teisės evoliucija: lankstumas prieš darbuotojų apsaugą

Teisinės naujienos neapsieina be pokyčių Darbo kodekse. Nuotolinis darbas, hibridiniai darbo modeliai ir „teisė atsijungti“ (angl. right to disconnect) po darbo valandų iš teorinių diskusijų virto teisinio reguliavimo objektais. Darbdaviai privalo aiškiai apsirašyti vidines tvarkas, kaip kompensuojamos išlaidos dirbantiems namuose, kaip užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata ne biuro patalpose bei kaip vertinamas darbo laikas.

Taip pat stebimas tendencingas minimalios mėnesinės algos (MMA) bei vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimas, kuris tiesiogiai koreguoja ir kitus rodiklius: dienpinigius, neapmokestinamas komandiruočių sumas, baudas bei mokesčių ribas. Darbdaviams tai sukelia papildomą spaudimą peržiūrėti visą atlygio struktūrą, kad būtų išlaikyta vidinė teisybė ir motyvacija tarp skirtingos kvalifikacijos darbuotojų.

Kita svarbi kryptis – skaidrumo didinimas. Reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomą atlyginimą jau tapo norma, tačiau ES lygmeniu judama dar toliau – link visiškos darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimo. Darbuotojai įgis teisę žinoti, kokie yra vidutiniai atlyginimų rėžiai jų įmonėje pagal lytį ir pareigybes, o darbdaviai turės teisiškai pagrįsti bet kokius esminius skirtumus. Tam reikia ruoštis jau dabar, atliekant vidinius auditus ir transformuojant žmogiškųjų išteklių valdymo politiką.

Ginčai su mokesčių administratoriumi: kaip apsiginti?

Net ir pati pavyzdingiausia įmonė gali patekti į VMI akiratį dėl sandorių interpretavimo skirtybių. Pastaruoju metu teismų praktika mokestiniuose ginčuose rodo, kad formalus dokumentų turėjimas nebėra garantas, jog sandoris bus pripažintas teisėtu. Galioja principas „turinys svarbiau už formą“.

Jei įmonė perka brangias konsultacines, rinkodaros ar valdymo paslaugas iš susijusių asmenų arba ofšorinių kompanijų, vien sąskaitos faktūros ir bendro pobūdžio paslaugų priėmimo-perdavimo akto neužteks. Reikia turėti materialių įrodymų: el. laiškų susirašinėjimus, paruoštas analizes, strateginius planus, tyrimų rezultatus, kurie įrodytų, kad paslaugos tikrai buvo suteiktos ir jos atnešė ekonominės naudos įmonės veiklai. Priešingu atveju VMI tokias išlaidas pripažins neleidžiamais atskaitymais ir papildomai apmokestins.

Svarbu žinoti, kad kilus ginčui, mokesčių mokėtojas turi teisę naudotis ikiteisminio nagrinėjimo institucija – Mokestinių ginčų komisija. Tai efektyvus ir dažnai greitesnis būdas rasti kompromisą ar įrodyti savo tiesą prieš kreipiantis į administracinius teismus. Tačiau geriausia gynyba – prevencija: reguliarus teisinio ir mokestinio audito vykdymas įmonės viduje, sandorių kainodaros (transfer pricing) dokumentacijos rengimas ir savalaikis konsultavimasis su nepriklausomais ekspertais.

Praktiniai patarimai verslui, siekiant suvaldyti teisinę ir mokestinę riziką

Norint, kad teisinės ir mokestinės naujienos netaptų nemaloniu netikėtumu, paralyžiuojančiu įmonės veiklą, rekomenduojama integruoti tam tikrus procesus į kasdienį valdymą:

• Sukurkite vidinę stebėsenos sistemą: Paskirkite atsakingą asmenį arba samdykite išorės konsultantus, kurie reguliariai analizuotų teisės aktų projektus. Daugelis pakeitimų yra žinomi prieš pusmetį ar metus iki jų įsigaliojimo, todėl laiko pasiruošti struktūriniams pokyčiams paprastai yra pakankamai.
• Investuokite į procesų automatizavimą: Rankinis duomenų suvedimas apskaitos sistemose ne tik didina klaidų riziką, bet ir stabdo duomenų perdavimą valstybinėms institucijoms. Šiuolaikiniai ERP (įmonės išteklių valdymo) sprendimai padeda išvengti vėlavimų ir su jais susijusių sankcijų.
• Nuolat peržiūrėkite sutartis: Teisinė aplinka keičiasi, todėl standartinės sutartys, pasirašytos prieš penkerius metus, šiandien gali nebeapsaugoti jūsų interesų. Ypatingą dėmesį skirkite duomenų apsaugai (BDAR), atsakomybės ribojimui bei force majeure sąlygoms.
• Edukacija ir mokymai: Finansininkai ir teisininkai turi nuolat kelti kvalifikaciją, tačiau elementarius teisinių bei mokestinių rizikų pagrindus turėtų suprasti ir pardavimų, pirkimų bei projektų vadovai, kurie tiesiogiai pasirašo pirminius dokumentus ar derasi dėl sandorių sąlygų.

Apibendrinimas

Teisinių ir mokestinių naujienų srautas Lietuvoje artimiausiu metu tikrai nesulėtės. Judėjimas link didesnio skaidrumo, skaitmenizavimo ir tarptautinių standartų atitikimo yra globali tendencija, kurios pakeisti neįmanoma. Verslo subjektai, kurie šiuos pokyčius vertina ne kaip naštą, o kaip progą optimizuoti savo vidinius procesus, įgyja ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Teisinė higiena ir proaktyvus mokesčių planavimas šiandien yra ne prabanga, o būtina sąlyga tvariam verslo augimui užtikrinti.