DAC7 direktyva ir e. prekyba: ką privalo žinoti rinkos aikštelių pardavėjai
Skaitmeninė prekyba ir paslaugų teikimas internetu per pastarąjį dešimtmetį išaugo masiškai. Nuo nedidelių hobių, kai parduodami nebenaudojami asmeniniai daiktai, iki profesionalių el. parduotuvių skaitmeninėse platformose – virtuali erdvė tapo pagrindiniu daugelio gyventojų ir įmonių pajamų šaltiniu. Visgi, auganti šešėlinė ekonomika bei poreikis užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas paskatino Europos Sąjungą (ES) imtis griežtesnių kontrolės veiksmų. Taip gimė Europos Sąjungos tarybos direktyva 2021/514, geriau žinoma kaip DAC7 direktyva.
Lietuvoje ši direktyva įsigaliojo ir skaitmeninių platformų operatoriai, tokie kaip „Vinted“, „Bolt Food“, „Airbnb“, „Booking.com“ ar „Pigu.lt“, pradėjo rinkti bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) perduoti išsamius duomenis apie savo pardavėjus ir jų sugeneruotą apyvartą. Šis automatinis duomenų apsikeitimas reiškia, kad mokesčių administratorius mato kiekvieną jūsų gautą eurą, atskaičiuotus komisinius ir sudarytų sandorių skaičių. Tačiau kaip tai veikia praktiškai ir kokias realias mokestines prievoles tai sukelia prekyvietėse veikiantiems asmenims?
Kas yra DAC7 direktyva ir kokiu tikslu ji sukurta?
DAC7 yra ES administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje direktyvos išplėtimas. Pagrindinė jos užduotis – užtikrinti skaidrumą skaitmeninėje erdvėje. Iki šiol mokesčių administratoriai susidurdavo su rimtu iššūkiu: gyventojai ir užsienio subjektai, vykdantys komercinę veiklą per tarpininkus internete, dažnai „pamiršdavo” deklaruoti gautas pajamas. Kadangi pačios platformos dažnai registruotos kitose ES šalyse (pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Airijoje), vietos mokesčių inspekcijoms būdavo sunku susekti realius pinigų srautus.
Įgyvendinus DAC7 reikalavimus, atsakomybės našta perkelta ant pačių elektroninių platformų (rinkos aikštelių) pečių. Dabar jos teisiškai privalo rinkti informaciją apie aktyvius pardavėjus, tikrinti jų identitetą, rezidavimo vietą, banko sąskaitas bei tikslias pajamas ir kartą per metus – iki sausio 31 dienos – šiuos duomenis XML formatu pateikti mokesčių institucijoms per specialią TIES (Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemio) sistemą. Vėliau ES valstybės šiais duomenimis automatiškai pasidalina tarpusavyje, tad nuslėpti pajamas, gautas pardavinėjant prekes ar teikiant paslaugas užsienio platformose, tapo praktiškai neįmanoma.
Kokios platformos ir veiklos patenka po padidinamuoju stiklu?
Svarbu suprasti, kad terminas „skaitmeninė platforma“ teisiniu požiūriu apibrėžiamas labai plačiai. Tai yra bet kokia programinė įranga (interneto svetainės, mobiliosios programėlės), kuri leidžia pardavėjams susisiekti su kitais naudotojais ir vykdyti tam tikrą veiklą už atlygį. Prievolė teikti ataskaitas taikoma platformoms, kuriose vykdomos šios keturios pagrindinės veiklos rūšys:
- Prekių pardavimas: Tai apima tiek naujų, tiek naudotų daiktų pardavimą (pvz., „Vinted“, „eBay“, „Etsy“, „Amazon“, „Pigu.lt“).
- Asmeninės paslaugos: Bet kokios paslaugos, kurios pritaikomos individualiai pirkėjui ir kurios užsakomos bei apmokamos per platformą. Tai gali būti grafinis dizainas, programavimas, korepetitoriavimas internetu, namų valymas, grožio paslaugos ar grožio meistrų paieškos sistemos (pvz., „Treatwell“, „Fiverr“, „Upwork“). Svarbi išimtis: masiškai parduodami, visiems vienodi vaizdo kursai ar automatinės paslaugos čia nepatenka, nes jos nėra pritaikytos individualiai.
- Transporto priemonių nuoma: Automobilių, paspirtukų, dviračių ar kitų transporto priemonių nuoma (pvz., platformos, leidžiančios fiziniams asmenims nuomoti savo automobilius kitiems). Pavežėjimo paslaugos (kaip „Bolt“ ar „Uber“) mokesčių institucijoms duomenis teikia pagal kitas, dar ankstesnes taisykles, todėl jų kontrolė jau seniai yra visiškai integruota.
- Nekilnojamojo turto nuoma: Trumpalaikė arba ilgalaikė gyvenamosios paskirties būsto, komercinių patalpų ar net automobilių stovėjimo vietų nuoma (pvz., „Airbnb“, „Booking.com“).
Jei platforma veikia tik kaip paprastas skelbimų lenta, kurioje vartotojai tik patalpina informaciją, o patys mokėjimai ir sandoriai vyksta visiškai atskirai tiesioginiu būdu (pavyzdžiui, atsiskaitant grynaisiais susitikus), tokiai programinei įrangai DAC7 duomenų teikimo prievolė nėra taikoma.
Kokie pardavėjai tampa „praneštinais“: magiškosios ribos
Didžiausias gyventojų nerimas kyla dėl klausimo: ar VMI sužinos apie mano parduotą seną striukę ar nebenaudojamus vaiko žaislus? Atsakymas slypi direktyvoje nustatytose aiškiose minimaliose ribose. Jūs nebūsite įtraukti į ataskaitas, jei jūsų veikla prekyvietėse yra minimali ir skirta tik asmeninių daiktų atsinaujinimui.
Platformos operatorius privalo kaupti ir perduoti duomenis tik apie tuos prekių pardavėjus, kurie per vienus kalendorinius metus atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
Sudaro 30 ar daugiau sandorių (nesvarbu, kokia yra bendra jų suma).
Gauto atlygio suma viršija 2 000 eurų (nesvarbu, kiek sandorių buvo atlikta).
Praktinis pavyzdys: Jei per metus „Vinted“ platformoje pardavėte 35 vaikiškus drabužėlius po 2 eurus (bendra suma – 70 eurų), jūs peržengėte 30 sandorių ribą, todėl platforma privalės jūsų duomenis perduoti VMI. Jeigu pardavėte tik 5 daiktus, tačiau jų bendra vertė siekė 2 100 eurų, jūs taip pat patenkate į praneštinų asmenų sąrašą. O jei pardavėte 15 daiktų už 800 eurų – jūsų duomenys mokesčių inspekcijai siunčiami nebus.
Atkreipkite dėmesį, kad nekilnojamojo turto nuomos, transporto priemonių nuomos bei asmeninių paslaugų sektoriams ši 30 sandorių arba 2000 eurų išimtis **netaikoma**. Čia platformos privalo pranešti apie visus pardavėjus, nepriklausomai nuo jų uždirbtos sumos ar atliktų užsakymų skaičiaus.
Kokius duomenis platformos renka ir kas gresia atsisakius juos pateikti?
Kai pasiekiate nustatytas ribas arba pradedate teikti nuomos/paslaugų veiklas, platforma atsiunčia oficialų prašymą patvirtinti arba pateikti papildomus asmeninius duomenis. Fizinių asmenų atveju reikalaujama nurodyti vardą, pavardę, pagrindinį adresą, gimimo datą, asmens kodą (arba mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį – TIN) bei valstybę, kuri jį išdavė. Taip pat fiksuojama banko sąskaita (IBAN), į kurią pervedami pinigai, ir tiksli per kiekvieną ketvirtį išmokėta suma, atskaičius platformos komisinius bei mokesčius.
Kai kurie pardavėjai, sulaukę tokio prašymo, bando jį ignoruoti, tikėdamiesi taip išvengti mokesčių. Tačiau direktyva numato labai griežtas sankcijas už informacijos neteikimą. Jei pardavėjas, gavęs pranešimą ir du pakartotinius įspėjimus, per 60 kalendorinių dienų nepateikia reikalaujamų duomenų, platformos operatorius **privalo** užblokuoti jo paskyrą, uždrausti tolesnę prekybą ir įšaldyti pinigų išmokėjimą tol, kol informacija bus pateikta.
Duomenų perdavimas vs. realus apmokestinimas: kur prasideda prievolė mokėti?
Vienas didžiausių mitų, su kuriais susiduria skaitmeninės erdvės prekeiviai, yra įsitikinimas, kad patekimas į DAC7 ataskaitą automatiškai reiškia prievolę mokėti mokesčius. Tai netiesa. Duomenų perdavimas VMI yra tik informacinio pobūdžio veiksmas, skirtas rizikos analizei. Tai, ar jums reikės mokėti mokesčius, priklauso nuo jūsų veiklos pobūdžio, turto įsigijimo kainos ir gauto pelno, o ne nuo to, ar informacija atsidūrė VMI bazėje.
1. Asmeninių daiktų pardavimas (atsitiktiniai sandoriai)
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas numato, kad pajamos, gautos pardavus asmeninius daiktus (kurie nebuvo įsigyti perpardavimo tikslais), yra **neapmokestinamos**, jeigu skirtumas tarp pardavimo kainos ir daikto įsigijimo (savikainos) kainos neviršija 2 500 eurų per metus. Be to, kadangi dėvėti rūbai, baldai ar technika dažniausiai parduodami pigiau, nei buvo pirkti nauji parduotuvėje, realaus pelno (prieaugio pajamų) apskritai nesusidaro. Tokiu atveju, net jei platforma perdavė jūsų duomenis VMI dėl viršyto sandorių skaičiaus, jokių mokesčių mokėti nereikės.
2. Komercinė veikla (perpardavimas, gamyba, prekyba pelno tikslais)
Jei prekes perkate dideliais kiekiais (pavyzdžiui, iš užsienio tiekėjų) specialiai tam, kad jas perparduotumėte brangiau, arba patys gaminate gaminius nuolatiniam pardavimui, jūsų veikla jau teisiškai klasifikuojama kaip komercinė. Tokiu atveju privaloma registruoti individualią veiklą pagal pažymą arba steigti įmonę (pvz., Mažąją bendriją ar UAB). Čia mokesčiai skaičiuojami visiškai kitaip.
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalioja atnaujinti individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimo tarifai, susieti su progresiniu modeliu bei mokesčių kreditu:
- Jei jūsų metinės apmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus) neviršija 20 000 eurų, taikomas minimalus 5 % GPM tarifas.
- Pajamoms nuo 20 000 eurų iki 42 500 eurų GPM tarifas palaipsniui didėja nuo 5 % iki 20 % pagal specialią kredito formulę.
- Viršijus 42 500 eurų ribą, taikomas pilnas progresinis tarifas (iki 36 VDU – 20 %; toliau – iki 25 % ir 32 %).
Papildomai vykdant individualią veiklą reikia mokėti Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas į „Sodros“ biudžetą, kurios skaičiuojamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų sumos.
3. Nekilnojamojo turto nuoma per platformas
Jei nuomojate būstą per „Airbnb“ ar „Booking.com“, gautos pajamos Lietuvoje apmokestinamos 15 % GPM tarifu (arba taikomi progresiniai tarifai, jei bendros metinės pajamos yra itin didelės ir viršija nustatytus VDU rėžius). Nuomojant turtą galima rinktis arba fiksuotą mokesčio sumą įsigyjant verslo liudijimą (jei savivaldybė leidžia tokią veiklą konkrečiu adresu), arba deklaruoti pajamas kasmet ir mokėti procentinį mokestį nuo realiai gautų sumų.
PVM prievolės elektroninėje prekyboje: paslėptas pavojus
Kita itin svarbi sritis, kurioje VMI dabar lengvai aptinka pažeidimus naudodamasi DAC7 duomenimis – tai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) registracijos ribos. Lietuvoje galioja taisyklė, kad fizinis arba juridinis asmuo, kurio gautas atlygis už šalies teritorijoje patiektas prekes ar suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų sumą, privalo registruotis PVM mokėtoju ir valstybei mokėti 21 % PVM (arba atitinkamus lengvatinius tarifus pagal naujus pakeitimus).
Taip pat nepamirškite ES nuotolinės prekybos taisyklių (OSS schemos). Jei parduodate prekes privatyiems asmenims į kitas ES šalis, bendra visų tokių pardavimų riba visoje ES yra vos 10 000 eurų. Ją viršijus, PVM turi būti skaičiuojamas ir mokamas pagal pirkėjo šalies tarifus. Kadangi DAC7 ataskaitose tiksliai matomi visi jūsų sandoriai, mokesčių inspekcijos algoritmai automatiškai signalizuoja apie asmenis, kurie artėja prie šių PVM ribų arba jas peržengė, bet neprisiregistravo.
Kaip elgtis pardavėjui, kad išvengtų problemų su VMI?
Jei aktyviai naudojatės rinkos aikštelėmis, geriausia strategija – skaidrumas ir išankstinis pasiruošimas. Štai pagrindiniai žingsniai, padėsiantys išlaikyti ramybę:
Veskite asmeninę apskaitą
Nelaukite, kol metų gale platforma atsiųs suvestinę. Žymėkitės savo pardavimus, gautas sumas ir patirtas išlaidas (siuntimo mokesčius, platformos komisinius). Jei parduodate brangesnius asmeninius daiktus (pvz., naudotą kompiuterį, automobilį, prabangų laikrodį), būtinai išsaugokite jų pirminio įsigijimo dokumentus, čekius ar sutartis. Jei mokesčių inspekcijai kils klausimų dėl jūsų gautų 3 000 eurų, jūs lengvai įrodysite, kad patys už tą daiktą prieš dvejus metus sumokėjote 3 500 eurų, todėl jokio pelno negavote ir mokesčio prievolės nėra.
Teisingai deklaruokite pajamas
Kiekvienų metų pavasarį, pildydami metinę gyventojų pajamų deklaraciją (forma GPM311), atidžiai peržiūrėkite VMI jau suformuotus preliminarius duomenis. Sistema dažniausiai automatiškai perkelia DAC7 ataskaitų duomenis, tačiau jie pateikiami be pajamų rūšies kodų specifikacijos. Jūsų užduotis – priskirti šias pajamas tinkamam kodui (pvz., 13 kodas – už parduotą kitą turtą, 92 kodas – individuali veikla pagal verslo liudijimą ir t. t.) ir rankiniu būdu nurodyti turto įsigijimo kainą, jei deklaruojate asmeninio turto pardavimą.
Laiku įteisinkite veiklą
Jei matote, kad jūsų prekyba nebėra tik vienkartinis spintos išvalymas, o virsta nuolatiniu papildomų pajamų šaltiniu, nerizikuokite sulaukti baudų už neteisėtą vertimąsi komercine veikla. Užregistruoti individualią veiklą internetu per „Mano VMI“ užtrunka vos kelias minutes, o tai apsaugos jus nuo finansinių sankcijų ir leis visiškai legaliai auginti savo internetinį verslą.
Skaitmeninių prekyviečių valdymo aplinka tapo visiškai skaidri. DAC7 direktyva nėra baubas, siekiantis apmokestinti kiekvieną dėvėtą rūbą – tai tiesiog modernus kontrolės įrankis, perkeliantis el. prekybą į legalią ir aiškiai matomą zoną. Suprasdami taisykles ir žinodami savo teises bei pareigas, galite saugiai naudotis visais pasaulinių platformų privalumais be jokios mokestinės rizikos.
