Mokesčių pokyčiai Lietuvoje nuo 2026 metų: ką atneša naujieji Seimo priimti įstatymai?
Lietuvos mokesčių sistema išgyvena vieną didžiausių transformacijų per pastarąjį dešimtmetį. Seimo priimti sprendimai dėl mokesčių reformos, kurios didžioji dalis teisinių nuostatų ir naujų įstatymų įsigalioja būtent 2026 metų sausio 1 dieną, iš esmės keičia tiek eilinių gyventojų, tiek smulkaus bei stambaus verslo kasdienybę. Šių reformų varomąja jėga tapo ne tik siekis subalansuoti valstybės biudžetą ar sukurti socialiai teisingesnę sistemą, bet ir geopolitinė realybė – drastiškai išaugęs poreikis tvariam krašto apsaugos ir gynybos finansavimui.
Naujieji teisės aktai apima itin platų spektrą: nuo progresinio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) modelio pertvarkos ir nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo naujovių iki naujų akcizų, cukraus mokesčio bei specialaus Saugumo įnašo. Norint sėkmingai planuoti asmeninius finansus bei verslo strategiją šiais metais, būtina detaliai suprasti, kokias žaidimo taisykles Seimas įteisino savo sprendimais.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM): progresyvumas ir pajamų sumavimas
Vienas esminių fizinių asmenų apmokestinimo pokyčių – perėjimas prie griežtesnio progresinio modelio ir skirtingų rūšių pajamų sumavimo į vieną bendrą „krepšelį“. Iki šiol egzistavusios mokestinės salelės, kai tam tikros pajamos buvo apmokestinamos atskirai, traukiasi į praeitį.
Naujosios GPM progresinės pakopos
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos visos gyventojo metinės pajamos (iš darbo santykių, individualios veiklos, turto pardavimo, dividendų ir kt.) yra sumuojamos, o galutinis GPM tarifas priklauso nuo to, kiek Vidutinių darbo užmokesčių (VDU) šis skaičius sudaro. Skaičiavimams taikomas 2026 m. nustatytas VDU dydis, o progresinė skalė pasiskirsto į tris pagrindines pakopas:
- 20 proc. tarifas – taikomas metinių pajamų daliai, kuri neviršija 36 VDU (apie 83 237 eurus per metus).
- 25 proc. tarifas – taikomas pajamų daliai, kuri patenka į rėžius nuo 36 iki 60 VDU (nuo maždaug 83 237 iki 138 729 eurų per metus).
- 32 proc. tarifas – taikomas viršutinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU ribą.
Mėnesio NPD ir MMA santykis
Seimas taip pat patikslino Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulę. Nuo 2026 m. sausio 1 dienos minimaliai mėnesinei algai (MMA) pakilus iki 1 153 eurų, maksimalus taikomas mėnesio NPD siekia 747 eurus (metinis MNPD negali viršyti 8 964 eurų). Šis maksimalus dydis taikomas asmenims, kurių pajamos neviršija dvylikos MMA dydžių sumos per metus. Pajamoms augant, NPD palaipsniui mąžta, o pasiekus 32 129 eurų metinių apmokestinamųjų pajamų ribą, metinis NPD tampa lygus nuliui.
Verta žinoti: Seimo sprendimu sugriežtintos ir gyventojų draudimo bei sveikatos lengvatos. Pavyzdžiui, darbdavio mokamoms įmokoms už darbuotojo papildomą savanorišką sveikatos draudimą įvestos papildomos neapmokestinimo „lubos“ – 350 eurų per metus.
Smūgis ar paskata? Individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai
Savarankiškai dirbantys asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, nuo 2026 metų patiria dvigubą mokesčių reformos poveikį. Keičiasi ne tik baziniai tarifai, bet ir mokesčio kredito taikymo formulė, kas tiesiogiai koreguoja realią mokestinę naštą.
Jei gyventojo metinis individualios veiklos apmokestinamasis pelnas (atskaičius leidžiamus atskaitymus) neviršija 20 000 eurų ribos, jam išlieka galioti minimalus 5 proc. efektyvusis GPM tarifas. Tačiau pelno sumai augant nuo 20 000 iki 42 500 eurų, taikomas mokesčio kreditas proporcingai mažėja, o realiai mokamas GPM tarifas nuosekliai kyla nuo 5 iki pat 20 proc.
Didžiausias lūžis įvyksta tiems, kas per metus sugeneruoja daugiau nei 42 500 eurų pelno iš individualios veiklos. Visa šią ribą viršijanti suma automatiškai „įkrenta“ į bendrąjį gyventojo progresinių pajamų krepšelį. Tai reiškia, kad jei asmuo turi papildomų pajamų iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, algą pagal darbo sutartį), jo individualios veiklos pelno viršutinė dalis gali būti apmokestinta ne tik 20 proc., bet net ir 25 proc. arba 32 proc. GPM tarifu.
Kas liečia verslo liudijimus, fiksuotu dydžiu GPM gali būti apmokestinamos tik tos pajamos, kurios per metus neviršija 50 000 eurų. Jei ši suma viršijama, viršijanti dalis privalomai apmokestinama pagal standartines individualios veiklos taisykles.
Pelno mokestis: didesnis tarifas įmonėms ir naujos taisyklės grupėms
Lietuvos ir užsienio kapitalo verslui vienu svarbiausių Seimo sprendimų tapo Pelno mokesčio įstatymo korekcijos. Siekiant surinkti papildomų tvarių lėšų Valstybės gynybos fondui, standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo pakeltas vienu procentiniu punktu:
- Stambioms įmonėms standartinis tarifas kyla nuo 16 proc. iki 17 proc.
- Smulkiajam ir vidutiniam verslui (įmonėms, kurių metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų ir jose dirba iki 10 darbuotojų) lengvatinis tarifas kyla nuo 6 proc. iki 7 proc.
Nepaisant paties tarifo didėjimo, Seimas įteisino ir tam tikrų kompensacinių mechanizmų, kuriais siekiama skatinti investicijas į technologinį atsinaujinimą. Vienas iš tokių – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo principas. Įmonės gavo teisę tam tikro naujo ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas į leidžiamus atskaitymus įtraukti iš karto, t. y. tą patį mokestinį laikotarpį, taip susimažindamos einamųjų metų apmokestinamąjį pelną.
Be to, naujai įkurtoms smulkioms įmonėms nulinis (0 proc.) pelno mokesčio tarifas Seimo sprendimu dabar bus taikomas nebe vienerius, o dvejus metus po bendrovės įkūrimo, jei jos atitinka įstatyme numatytus akcininkų ir apyvartos reikalavimus.
Nuostolių perkėlimo ribojimai: Svarbus teisinis niuansas palietė įmonių grupes. Nuo 2026 metų mokestinius nuostolius tarp grupės įmonių galima perkelti tik perspektyviai ir tik tuomet, kai įmonės tai pačiai grupei be jokių pertraukų priklauso bent dvejus metus iki to mokestinio laikotarpio pabaigos, už kurį nuostoliai perduodami.
Naujasis Saugumo įnašas: kas jį mokės?
Tarp netikėtesnių ir visiškai naujų instrumentų Lietuvos mokesčių žemėlapyje atsirado Saugumo įnašo įstatymas. Tai specialus tikslinis mokestis, kurio surinktos lėšos tiesiogiai keliauja į Gynybos fondą.
Šį mokestį privalo skaičiuoti ir mokėti Lietuvoje veikiantys ne gyvybės draudimo paslaugų teikėjai (draudikai). Mokesčio tarifas siekia 10 procentų, o jis skaičiuojamas nuo surinktų ne gyvybės draudimo įmokų sumos, kai draudimo rizika tenka Lietuvos Respublikos teritorijai.
Visgi Seimas įstatyme numatė tam tikras socialiai jautrias išimtis, siekdamas apsaugoti eilinius vartotojus nuo masinio kainų šoko:
| Draudimo rūšis | Saugumo įnašo statusas (10%) |
|---|---|
| Fizinių asmenų TPVCA (privalomasis vairuotojų draudimas, jei nenaudojama ūkinėje veikloje) | Atleidžiama nuo mokesčio |
| Gyvybės draudimo sutartys | Netaikoma (neįeina į objekto sąvoką) |
| Pasėlių, augalų ir ūkinių gyvūnų sveikatos draudimas | Atleidžiama nuo mokesčio |
| Kitas ne gyvybės draudimas (Kasko, turto draudimas, verslo rizikos) | Apmokestinama 10% tarifu |
Pridėtinės vertės mokestis (PVM): lengvatų revizija
Seimo priimti sprendimai dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimų labiausiai juntami galutiniams vartotojams per prekių ir paslaugų kainas. 2026 metais įsigalioja esminis lengvatų pertvarkymas, kuriuo siekiama atsisakyti nebeefektyvių arba biudžetui per brangių lengvatinių tarifų.
Pirmiausia, visiškai nelieka ilgus metus galiojusios 9 proc. PVM lengvatos centriniam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms. Šioms pozicijoms nuo šiol taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Šis sprendimas sulaukė daugiausiai diskusijų parlamentinėse salėse, tačiau buvo priimtas kaip būtina priemonė biudžeto pajamoms subalansuoti.
Kiti PVM tarifų pokyčiai pasiskirstė taip:
- Nuo 9% iki 12% padidintas tarifas: Šis kilstelėjimas palieka įtaką turizmo sektoriui, apgyvendinimo paslaugoms (viešbučiams), keleivių vežimo paslaugoms, taip pat meno, kultūros įstaigų bei komercinių renginių lankymui.
- Sumažintas tarifas iki 5%: Teigiamas posūkis spausdintų ir elektroninių knygų bei neperiodinių informacinių leidinių leidėjams bei pirkėjams – jiems tarifas sumažėjo nuo 9 proc. iki 5 proc.
- Socialinių paslaugų plečiamumas: PVM lengvata socialinėms paslaugoms Seimo sprendimu dabar taikoma ne tik pelno nesiekiantiems, bet ir pelno siekiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims, jei jie atitinka Socialinių paslaugų įstatymo keliamus reikalavimus.
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis: progresyvumas asmeniniam turtui
Ilgai gvidentas ir reformuotas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas nuo 2026 metų įgauna visiškai naują pavidalą. Seimas galutinai atskyrė pagrindinį gyvenamąjį būstą nuo kito nekomercinio bei komercinio turto ir įvedė progresinius rėžius.
Gyventojo pagrindiniam gyvenamajam būstui NT mokestis skaičiuojamas tik tuomet, kai jo mokestinė vertė (nustatoma pagal Registrų centro masinį vertinimą) viršija tam tikras įstatyme nustatytas karteles. Vienam savininkui ši neapmokestinamoji riba nustatyta ties 450 000 eurų suma, o dviem bendrasavininkiams (pavyzdžiui, sutuoktiniams) – ties 900 000 eurų suma. Viršijanti dalis apmokestinama individualiu savivaldybės nustatytu tarifu, kuris gali svyruoti nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Jei savivaldybė konkretaus tarifo nepatvirtina, automatiškai galioja bazinis 0,1 proc. tarifas.
Visiškai kitos taisyklės taikomos kitam nekomerciniam turtui (antram būstui, sodyboms, sodams, garažams). Čia įvedama aiški progresinė skalė, nepriklausanti nuo to, ar tai pagrindinė gyvenamoji vieta:
- Turto vertės dalis iki 50 000 eurų – 0 proc.
- Turto vertės dalis nuo 50 001 iki 200 000 eurų – 0,2 proc.
- Turto vertės dalis, viršijanti 200 000 eurų – tarifus atskirai nustato savivaldybės (nuo 0,2 proc. iki 1 proc.).
Apleistam, neprižiūrimam ar nenaudojamam nekilnojamajam turtui Seimas suteikė papildomų svertų savivaldybėms – joms leista maksimalų tarifą pakelti net iki 5 proc. Žemės ūkyje nebenaudojamiems pastatams nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jie dar nebus apmokestinami pagal sugriežtintą tvarką.
Nauji akcizai ir saldintų gėrimų (cukraus) mokestis
Siekdamas tiek fiskalinių tikslų, tiek visuomenės sveikatos rodiklių gerinimo, Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais įvedamas visiškai naujas saldintų nealkoholinių gėrimų apmokestinimas (visuomenėje vadinamas cukraus mokesčiu).
Šis akcizas taikomas visiems nealkoholiniams gėrimams, kurių 100 mililitrų produkto viršija 2,5 gramo cukraus arba kuriuose yra saldiklių. Tarifas tiesiogiai priklauso nuo saldumo lygio:
Jei 100 ml gėrimo pridėtinio cukraus yra mažiau nei 8 gramai, taikomas 7,4 euro tarifas už produkto hektolitrą (100 litrų). Jei cukraus kiekis pasiekia arba viršija 8 gramus, tarifas šoka iki 21 euro už hektolitrą. Šis mokestis apima ne tik vandenį su skoniais ar limonadus, bet ir gėrimų koncentratus.
Tarp įstatyme numatytų išimčių – saldinti gėrimai, skirti specialios medicininės paskirties maisto produktams, farmacijos gaminiams, kūdikių mišiniams bei maisto papildams gaminti. Taip pat akcizas netaikomas nefasuotiems gėrimams, kurie gaminami ir iškart suvartojami viešojo maitinimo įstaigose.
Laikinas palengvinimas degalams: Įdomus ir mažiau viešumoje aptartas Seimo sprendimas – Akcizų įstatymo pakeitimas Nr. XV-811. Juo trumpam laikotarpiui (nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki birželio 16 d.) buvo sumažinta gazolių (dyzelino, išskyrus šildymui skirtą) akcizo pastovioji dalis nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų, o ūkininkų dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų už 1 000 litrų. Tai buvo pritaikyta kaip amortizacinis mechanizmas pavasario sėjos metu kilus rinkos įtampoms.
Praktiniai žingsniai: kaip prisitaikyti prie naujosios realybės?
Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius (VMI) didžiąją dalį procesų stengiasi automatizuoti – pavyzdžiui, pats parengia preliminarias NT mokesčio deklaracijas ar gyventojų pajamų ataskaitas – atsakomybė už teisingą duomenų pateikimą ir turto vertinimų sekimą vis tiek tenka pačiam mokesčių mokėtojui.
Verslo subjektams kritiškai svarbu peržiūrėti savo sutarčių struktūras, įsivertinti padidėjusį pelno mokestį (17 proc. arba 7 proc.) bei pasiruošti momentiniam ilgalaikio turto nusidėvėjimo taikymui buhalterijoje. Gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ar gaunantiems pajamų iš kelių skirtingų šaltinių, rekomenduojama dar aktyviau naudotis Investicinės sąskaitos režimu, kurio deklaravimo ir įmokų sumokėjimo terminai (pavyzdžiui, besinaudojantiems šiuo režimu asmenims 2026 m.) VMI sprendimu buvo pratęsti iki pat birželio 1 dienos.
Seimo sprendimai dėl 2026 m. mokesčių įstatymų aiškiai rodo kryptį – valstybė siekia didesnės fiskalinės centralizacijos gynybos tikslams, kartu apribodama senąsias lengvatas ir perkeldama didesnę naštą aukštesnes pajamas bei brangesnį turtą turintiems asmenims.
