Mokestinės naujienos: kaip teisingai įforminti labdarą ir paramą bei sutaupyti
Labdara ir parama Lietuvoje jau seniai tapo ne tik pilietinės brandos išraiška, bet ir strategiškai svarbia įmonių bei fizinių asmenų veiklos dalimi. Visgi, noras padėti kitiems dažnai susiduria su griežtu ir nuolat kintančiu teisiniu bei mokestiniu reguliavimu. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet skiria ypatingą dėmesį tam, kaip paramos lėšos yra įforminamos, naudojamos ir deklaruojamos. Klaidos šioje srityje gali kainuoti brangiai – nuo prarastų mokestinių lengvatų iki papildomų baudų ar net paramos gavėjo statuso netekimo.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pačias aktualiausias mokestines naujienas, susijusias su labdara ir parama, panagrinėsime dažniausiai pasitaikančias įmonių bei gyventojų klaidas ir pasidalinsime praktinėmis įžvalgomis, kaip išnaudoti įstatymų leidžiamas lengvatas nepažeidžiant taisyklių.
Parama ir labdara: esminis teisinis skirtumas, kurį painioja daugelis
Prieš gilinantis į mokestines naujienas, būtina aiškiai nubrėžti ribą tarp dviejų sąvokų, kurios kasdienėje kalboje dažnai naudojamos kaip sinonimai, tačiau mokesčių teisėje turi visiškai skirtingas reikšmes. Tai – parama ir labdara.
- Parama – tiekiama juridiniams asmenims (paramos gavėjams), turintiems oficialų, įstatymų nustatytą statusą. Tai gali būti viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir tam tikros biudžetinės įstaigos.
- Labdara – teikiama tiesiogiai fiziniams asmenims. Labdaros teikėjais gali būti tik specialūs labdaros ir paramos fondai, asociacijos ar religinės bendruomenės, kurių įstatuose numatyta tokia veikla. Paprasta įmonė (pavyzdžiui, UAB) negali tiesiogiai pervesti pinigų nukentėjusiam asmeniui ir pavadinti to „labdara“ tikėdamasi mokestinių lengvatų.
Jei įmonė nusprendžia padėti sunkiai sergančiam darbuotojui ar nukentėjusiai šeimai tiesiogiai, mokesčių administratorius tai traktuos kaip su darbo santykiais susijusias pajamas arba tiesiogines dovanas, kurios bus apmokestinamos standartiniais mokesčiais. Norint gauti mokestinių lengvatų, įmonė privalo lėšas pervesti paramos gavėjo statusą turinčiam fondui, kuris vėliau šiuos finansus tikslingai nukreips nukentėjusiems asmenims.
Pelno mokesčio lengvatos įmonėms: dviguba nauda, bet su griežtomis lubomis
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) numato itin patrauklias lengvatas įmonėms, kurios teikia paramą oficialiems paramos gavėjams. Pagrindinė taisyklė išlieka ta pati – paramos teikėjai turi teisę iš pajamų du kartus atskaityti suteiktos paramos sumą, tačiau čia slepiasi keletas labai svarbių „bet“, apie kuriuos įmonių vadovai ir buhalteriai privalo žinoti.
1. 40 procentų taisyklė ir jos skaičiavimo ypatumai
Maksimali iš pajamų atskaitoma paramos suma bei leidžiami atskaitymai negali viršyti 40 procentų mokesčio mokėtojo apmokestinamojo pelno sumos. Svarbu suprasti, kad ši riba skaičiuojama ne nuo įmonės apyvartos, o būtent nuo galutinio apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto atėmus visus kitus leidžiamus atskaitymus ir neapmokestinamąsias pajamas.
2. Natūrinė parama ir jos įvertinimas
Įmonės parama gali būti teikiama ne tik pinigais, bet ir turtu ar paslaugomis. Tai itin aktualu prekybos bei gamybos įmonėms, kurios paramos tikslais atiduoda savo produkciją ar ilgalaikį turtą. Naujausioje VMI praktikoje akcentuojama, kad natūrinės paramos vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainą arba likutinę vertę (jei tai ilgalaikis turtas), o pats perdavimo procesas privalo būti dokumentuotas iki smulkmenų. Jei įmonė dovanoja paslaugas, paramos suma laikoma tų paslaugų savikaina.
3. Parama asmenims, registruotiems užsienyje
Plečiantis tarptautiniam bendradarbiavimui ir reaguojant į geopolitinius įvykius, vis daugiau Lietuvos įmonių remia organizacijas, esančias kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Mokestinės naujienos patvirtina, kad parama užsienio juridiniams asmenims yra galima ir jai taikomos tos pačios lengvatos, tačiau įmonė teikėja privalo pati surinkti įrodymus, kad užsienio organizacija savo šalyje atitinka statusą, analogišką Lietuvos paramos gavėjo statusui.
Sugriežtinta paramos kontrolė: į ką mokesčių inspektoriai žiūri per didinamąjį stiklą?
Pastaruoju metu VMI atliekami tyrimai rodo, kad paramos ir labdaros sritis išlieka padidintos rizikos zona. Valstybės institucijos siekia užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai po paramos skraiste bandoma paslėptai išmokėti dividendus, finansuoti asmeninius akcininkų poreikius ar plauti pinigus. Štai pagrindiniai aspektai, sulaukiantys didžiausio kontrolierių dėmesio:
Griežtas paramos panaudojimo tikslingumas
Paramos gavėjai privalo gautas lėšas naudoti tik visuomenei naudingiems tikslams, numatytiems Labdaros ir paramos įstatyme. Jei paaiškėja, kad paramos gavėjas gautus pinigus panaudojo komercinei veiklai finansuoti arba perdavė asmenims, neturintiems teisės gauti labdaros, šios lėšos yra apmokestinamos pelno mokesčiu, o pati organizacija rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą.
Atgalinis ryšys ir paslėptos paslaugos (Sponsorship vs. Charity)
Viena dažniausių klaidų – paramos ir rėmimo (reklamos) sumaišymas. Jei įmonė perveda pinigus viešajai įstaigai, o ši mainais savo renginio plakatuose, svetainėje ar socialiniuose tinkluose įsipareigoja aktyviai reklamuoti įmonės prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, nurodant kainas, šūkius ar raginimus pirkti), tai mokesčių požiūriu nebėra parama. Tai yra reklamos paslaugų pirkimas. Paramos teikėjas gali būti viešai nurodomas kaip rėmėjas (pvz., logotipas su užrašu „Rėmėjas“), tačiau bet koks papildomas komercinis elementas sandorį paverčia paslaugų teisiniais santykiais, kuriems taikomos visiškai kitos PVM ir pelno mokesčio taisyklės.
Sandoriai tarp susijusių asmenų
Jei įmonės vadovas ar pagrindinis akcininkas įkuria viešąją įstaigą ir pati įmonė pradeda jai teikti solidžią paramą, VMI tokį sandorį tikrins itin kruopščiai. Reikia būti pasiruošus įrodyti, kad pinigai iš tiesų naudojami labdaringiems projektams, o ne vadovo asmeniniams pomėgiams (pavyzdžiui, prabangių automobilių pirkimui ar kelionėms, prisidengiant „edukaciniais projektais“) finansuoti.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir labdara: naujienos fiziniams asmenims
Fiziniai asmenys Lietuvoje taip pat gali aktyviai dalyvauti labdaros procesuose ir už tai gauti mokestinių lengvatų. Pagrindinis įrankis čia išlieka kasmetinis pajamų deklaravimas ir galimybė dalį savo sumokėto GPM paskirti pasirinktoms organizacijoms.
Procentinės dalies skyrimas: pokyčiai ir tendencijos
Lietuvos gyventojai turi teisę iki 1,2 procento savo sumokėto GPM skirti paramos gavėjams (VšĮ, fondams), iki 0,6 procento – profesinėms sąjungoms ir iki 0,6 procento – politinėms partijoms. Aktuali mokestinė naujiena yra ta, kad prašymai pervesti GPM dalį priimami išskirtinai tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Popieriniai prašymai, atsiųsti paštu ar pristatyti į skyrių, nebėra nagrinėjami. Taip siekiama užtikrinti skaidrumą ir išvengti atvejų, kai parašai ant paramos formų būdavo suklastojami be paties gyventojo žinios.
Didelės vertės dovanos ir labdara iš gyventojo perspektyvos
Jei gyventojas pats patiria nuostolių (pavyzdžiui, dėl gaisro ar stichinės nelaimės) ir gauna labdarą iš oficialaus fondo, tokios pajamos yra visiškai neapmokestinamos GPM, nepriklausomai nuo sumos dydžio. Tačiau jei labdarą (paramą) pinigais jam suteikia tiesiogiai įmonė, kuri nėra fondas, neapmokestinama suma yra griežtai ribojama ir viršijus nustatytus limitus atsiranda prievolė mokėti GPM. Todėl nukentėjusiems asmenims visuomet rekomenduojama pagalbos prašyti per specializuotas organizacijas.
Ataskaitų teikimas VMI: terminai ir formos, kurių negalima praleisti
Suteikti paramą – tik pusė darbo. Norint išvengti sankcijų, būtina laiku ir teisingai pateikti ataskaitas mokesčių administratoriui. Čia galioja griežtas kalendorius:
| Kas teikia ataskaitą? | Formos kodas | Pateikimo terminas | Esminis reikalavimas |
|---|---|---|---|
| Paramos teikėjai (įmonės) | FR0477 | Iki kitų metų gegužės 15 d. | Deklaruojamos visos per metus suteiktos paramos sumos, nurodant gavėjus. |
| Paramos gavėjai (VšĮ, fondai) | FR0478 | Iki kitų metų gegužės 15 d. | Privaloma nurodyti ne tik gautą paramą, bet ir jos panaudojimo tikslus bei likutį. |
| Gyventojai (GPM skyrimas) | FR0512 | Iki einamųjų metų gegužės 2 d. | Pildoma tik elektroniniu būdu per EDS sistemą. |
VMI primena, kad jei įmonė laiku nepateikia FR0477 formos arba joje nurodo klaidingus duomenis, ji praranda teisę į pelno mokesčio lengvatą (dvigubą atskaitymą) už tą mokestinį laikotarpį. Tuo tarpu paramos gavėjams vėlavimas pateikti FR0478 formą gali tapti pagrindu VMI inicijuoti paramos gavėjo statuso naikinimo procedūrą.
PVM niuansai teikiant paramą prekėmis: spąstai, į kuriuos pakliūva įmonės
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra sritis, kurioje paramos teikėjai daro daugiausiai klaidų. Dažnas įmonės vadovas mano: „Jei jau atiduodu prekes labdarai, tai valstybė tikrai nereikalaus iš manęs mokesčių“. Realybė yra šiek tiek sudėtingesnė.
Jeigu įmonė įsigijo prekes ar žaliavas, nuo kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą, o vėliau šias prekes perdavė kaip paramą, tai gali būti prilyginta prekių suvartojimui privatiems poreikiams. Tai reiškia, kad įmonė privalo apskaičiuoti pardavimo PVM nuo perduodamų prekių savikainos.
Išimtis: PVM įstatymas numato palengvinimą, jei paramos tikslais perduodamo turto vertė vienam paramos gavėjui per mėnesį neviršija nedidelės teisės aktuose nustatytos sumos, arba jei perduodami maisto produktai, skirti labdarai (pavyzdžiui, bendradarbiaujant su „Maisto banku“). Maisto produktų atiduodamų labdarai atveju, PVM atskaita išlyginama palankiomis sąlygomis, siekiant skatinti maisto švaistymo mažinimą.
Praktiniai patarimai verslui: kaip sukurti saugią paramos strategiją
Norint, kad kilnūs tikslai netaptų papildomu galvos skausmu per mokesčių patikrinimą, įmonėms rekomenduojama vadovautis šiomis taisyklėmis:
- Visada tikrinkite statusą: Prieš pervesdami bet kokią sumą, VMI arba Registrų centro duomenų bazėje įsitikinkite, ar organizacija turi galiojantį paramos gavėjo statusą sandorio dieną.
- Sudarykite rašytines sutartis: Nors įstatymai leidžia žodines sutartis mažoms sumoms, rašytinė paramos sutartis, kurioje aiškiai įvardijamas paramos tikslas (pvz., „vaikų dienos centro remontui“), yra jūsų pagrindinis skydas prieš mokesčių inspektorius.
- Venkite tiesioginių mainų naudos: Jei paramos gavėjas siūlo jums paslaugas mainais už paramą, įforminkite tai kaip dvi atskiras operacijas – paramos teikimą ir paslaugų pirkimą su atitinkamais mokesčiais.
- Fiksuokite natūrinę paramą aktais: Perduodami turtą, surašykite detalių perdavimo-priėmimo aktą, pridėkite dokumentus, pagrindžiančius turto vertę (pirkimo sąskaitas, likutinės vertės pažymas).
Mokestinės naujienos aiškiai rodo vieną tendenciją – valstybė palaiko ir skatina labdarą bei paramą, tačiau reikalauja visiško skaidrumo. Teisingas dokumentų įforminimas ir atsakingas požiūris į mokesčių įstatymus leidžia įmonėms ne tik prisidėti prie gražesnės visuomenės kūrimo, bet ir teisėtai optimizuoti savo mokestinę naštą.
