Dovanojimas tarp artimųjų: kada valstybei reikės sumokėti mokesčius, o kada – ne?
Gyvenime netrūksta progų, kai norisi padėti artimiesiems ar tiesiog pasidalinti sukauptu turtu. Tėvai dovanoja vaikams pinigų pirmajam būstui, seneliai palieka anūkams žemės sklypus, o sutuoktiniai vienas kitam perleidžia automobilius ar nekilnojamąjį turtą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai natūralus, asmeniškas ir gražus žingsnis, į kurį valstybė neturėtų kištis. Tačiau teisinėje ir mokestinėje sistemoje net ir patys nuoširdžiausi gestai turi aiškias taisykles.
Lietuvoje dovanojimas tarp artimųjų yra skatinamas ir dažnu atveju atleidžiamas nuo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Vis dėlto, egzistuoja nemažai teisinių niuansų, sumos ribų bei notarinių reikalavimų, kuriuos praleidus pro akis galima sulaukti netikėtos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio ir solidžios sąskaitos mokesčiams mokėti. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kaip veikia dovanojimo mokesčiai tarp šeimos narių, kada dovana tampa neapmokestinama ir kokių klaidų šiame procese būtina išvengti.
Kas pagal įstatymus yra laikomas „artimuoju“?
Viena dažniausių klaidų, su kuria susiduria gyventojai, yra klaidingas „artimo žmogaus“ sąvokos interpretavimas. Kasdienėje kalboje geriausias draugas, krikštatėvis, dėdė ar ilgametis sugyventinis gali būti patys artimiausi žmonės pasaulyje. Tačiau Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) yra griežtas ir vadovaujasi tikslais teisiniais ryšiais.
Mokestinė lengvata, atleidžianti nuo GPM gavus dovaną, taikoma tik šiems asmenims:
- Sutuoktiniams – santuoka turi būti oficialiai įregistruota.
- Vaikams ir įvaikiams – dovanojimas iš tėvų (įtėvių) vaikams.
- Tėvams ir įtėviams – dovanojimas iš vaikų tėvams.
- Seneliams ir vaikaičiams (anūkams) – tiesioginės giminystės linija aukštyn ir žemyn.
- Broliams ir seserims – įskaitant ir netikrus brolius bei seseris (turinčius bent vieną bendrą tėvą ar motiną).
Svarbus pastebėjimas: Partneriai, gyvenantys kartu nesusituokę (sugyventiniai), pagal dabartinius Lietuvos mokestinius įstatymus nėra laikomi artimaisiais giminaičiais. Tai reiškia, kad vieno partnerio kitam padovanota pinigų suma ar turtas bus apmokestinami bendra tvarka, jei viršys įstatymo nustatytą neapmokestinamąją ribą.
Taip pat į šį sąrašą nepatenka uošviai, žentai, marčios, pusbroliai, tetos bei dėdės. Jei uošvis nori padovanoti pinigų žentui būsto pradiniam įnašui, mokesčių prasme saugiau dovaną įforminti dukrai, kuri vėliau šį turtą gali naudoti bendriems šeimos poreikiams arba perleisti vyrui.
Piniginių dovanų ribos: kada reikalingas notaras?
Pinigai – dažniausiai pasitaikanti dovanų forma. Kai tėvai padeda vaikams finansiškai, retas pagalvoja apie dokumentų pasirašymą. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato aiškias sandorio formas, priklausančias nuo dovanojamos sumos dydžio.
Sutarties formos reikalavimai pagal sumas:
- Iki 1 500 eurų: Dovanojimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Jokių papildomų dokumentų nereikia.
- Nuo 1 500 iki 14 500 eurų: Privaloma rašytinė dovanojimo sutartis. Tam nebūtina vykti pas notarą – pakanka popieriaus lape aiškiai surašyti kas, kam, kokią sumą dovanoja, nurodyti giminystės ryšį ir pasirašyti abiems pusėms.
- Virš 14 500 eurų: Privaloma notarinė dovanojimo sutartis. Jei ši forma ignoruojama, sandoris teisiškai gali būti pripažintas negaliojančiu, o kilus patikrinimui, VMI gali atsisakyti taikyti mokestinę lengvatą.
Šių taisyklių paisymas apsaugo abi puses. Pavyzdžiui, jei vaikas perka būstą ir bankui bei VMI turi pagrįsti savo lėšų kilmę, tvarkinga notarinė dovanojimo sutartis yra geriausias įrodymas, kad pinigai gauti legaliai ir iš artimo giminaičio.
Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių dovanojimas
Kai dovanojamas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas), situacija yra dar griežtesnė. Nepriklausomai nuo turto vertės – ar tai būtų senas garažas už tūkstantį eurų, ar modernus namas už kelis šimtus tūkstančių – NT dovanojimo sutartis visada privalo būti patvirtinta notaro ir įregistruota Registrų centre.
Jei dovanojamas automobilis ar kita transporto priemonė, notaro paslaugų reikia tik tuomet, jei automobilio vertė viršija 14 500 eurų ribą. Kitais atvejais pakanka pasirašyti paprastą rašytinę sutartį ir atnaujinti duomenis „Regitroje“.
Turto vertės nustatymas: kodėl tai svarbu ateičiai?
Dovanojant turtą artimam giminaičiui, GPM mokėti nereikia, tačiau sutartyje privaloma nurodyti dovanojamo turto vertę. Čia slypi didžiuliai spąstai, apie kuriuos susimąstoma tik po kelerių metų, nusprendus tą turtą parduoti.
Pagal įstatymus, kai ateityje parduosite dovanų gautą turtą, mokesčiai bus skaičiuojami nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos (šiuo atveju – vertės, kuri buvo nurodyta dovanojimo sutartyje). Jeigu dovanojimo metu sutartyje nurodysite dirbtinai sumažintą vertę, ateityje parduodami turtą sumokėsite milžinišką 15% arba 20% GPM nuo susidariusio pelno.
Pavyzdys: Mama dovanoja sūnui butą. Sutartyje jie nurodo masinio vertinimo vertę – 50 000 eurų, nors reali rinkos vertė yra 100 000 eurų. Po dvejų metų sūnus nusprendžia šį butą parduoti už 110 000 eurų. Valstybė skaičiuos, kad sūnus uždirbo 60 000 eurų pelno (110 000 – 50 000) ir privalės sumokėti 15% GPM nuo šio skirtumo, t. y. 9 000 eurų. Jei dovanojimo sutartyje iškart būtų buvusi nurodyta reali 100 000 eurų vertė, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo 10 000 eurų pelno.
Kada dovanas privaloma deklaruoti VMI?
Tai, kad dovana yra neapmokestinama, nereiškia, kad apie ją galima nutylėti. Valstybė nori žinoti apie didesnius finansinius srautus, kad galėtų užkirsti kelią pinigų plovimui ir šešėlinei ekonomikai. Pareiga deklaruoti pajamas atsiranda pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Dovanas iš artimųjų privaloma deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311 forma) tuomet, kai per vienus kalendorinius metus gautų dovanų vertė iš to paties asmens arba iš kelių artimųjų bendrai viršija 2 500 eurų.
Kas nutinka, jei nedeklaruojate?
Jei gavote iš tėvų 5 000 eurų ir jų nedeklaravote, mokesčių inspekcija iškart neatsiųs baudos, nes mokesčio mokėti nereikia. Tačiau problemų kils vėliau. Jei pirksite brangų pirkinį, VMI gali paprašyti pagrįsti jūsų pajamų šaltinius. Jei deklaracijoje nebus įrašo apie gautą dovaną, o banko išrašuose matysis įplaukos, mokesčių administratorius gali nepripažinti šių pinigų dovana ir apmokestinti juos kaip standartines pajamas.
Lentelė: Dovanojimo taisyklių suvestinė
Kad informacija būtų lengviau įsisavinama, pateikiame trumpą pagrindinių reikalavimų suvestinę:
| Dovanojimo objektas / Suma | Sutarties forma | Ar apmokestinama GPM? | Ar reikia deklaruoti VMI? |
|---|---|---|---|
| Pinigai iki 1 500 € | Žodžiu | Ne (jei iš artimųjų) | Ne |
| Pinigai nuo 1 500 € iki 2 500 € | Rašytinė | Ne (jei iš artimųjų) | Ne |
| Pinigai nuo 2 500 € iki 14 500 € | Rašytinė | Ne (jei iš artimųjų) | Taip (viršijus 2 500 € per metus) |
| Pinigai virš 14 500 € | Notarinė | Ne (jei iš artimųjų) | Taip |
| Nekilnojamasis turtas (bet kokia vertė) | Notarinė | Ne (jei iš artimųjų) | Taip (jei vertė viršija 2 500 €) |
Dažniausiai daromos klaidos ir kaip jų išvengti
Praktikoje gyventojai dažnai susiduria su situacijomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastos, tačiau teisiškai sukelia nemažai problemų. Štai kelios esminės klaidos:
1. „Dovana“ sujungtose sąskaitose
Dažnai tėvai perveda pinigus į vaiko sąskaitą su mokėjimo paskirtimi „Sūnui“, tikėdamiesi, kad to pakanka. Jei suma viršija 14 500 eurų, be notaro patvirtinimo šis pervedimas teisiškai nėra tvarkingas. Kilus ginčams šeimoje ar mokesčių patikrinimui, tokį sandorį galima užginčyti.
2. Dovanojimas tretiesiems asmenims per aplinkui
Norėdami išvengti mokesčių, žmonės kartais griebiasi schemų: pavyzdžiui, asmuo dovanoja pinigus savo seseriai, o ši – savo vyrui (kuris pirmajam asmeniui teisiškai nėra artimas giminaitis). VMI, pastebėjusi tokias trumpalaikes operacijas, atliekamas tik tam, kad būtų išvengta mokesčių, gali pritaikyti „turinio prieš formą“ principą. Tai reiškia, kad sandoris bus vertinamas pagal tikrąjį jo tikslą, o lengvata – anuliuota.
3. Pamirštas 10 metų NT išlaikymo terminas
Jeigu gavote nekilnojamąjį turtą dovanų iš artimojo, jį parduoti be mokesčių galite tik praėjus 10 metų nuo nuosavybės teisės įgijimo. Jei nuspręsite parduoti anksčiau, GPM (15% arba 20%) reikės mokėti nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir dovanos vertės įgijimo metu. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei tame būste pastaruosius 2 metus deklaravote savo gyvenamąją vietą.
Santrauka ir praktiniai patarimai
Dovanojimas tarp artimųjų Lietuvoje yra puiki mokestinė lengvata, leidžianti šeimos nariams padėti vieni kitiems be papildomos finansinės naštos valstybei. Visgi, kad šis procesas nesibaigtų nusivylimu, svarbu prisiminti tris pagrindines taisykles:
- Griežtai įsitikinkite, ar įstatymas laiko jus artimais giminaičiais (sugyventiniai ir uošviai čia nepatenka).
- Stebėkite sumas ir neignoruokite reikalavimo vykti pas notarą, kai perleidžiamas NT arba pinigų suma viršija 14 500 eurų.
- Nepamirškite gegužės 1-osios – visos dovanos iš artimųjų, kurių vertė per metus viršija 2 500 eurų, privalo atsidurti jūsų metinėje pajamų deklaracijoje.
Teisinis aiškumas ir laiku sutvarkyti dokumentai užtikrina, kad jūsų šeimos parama išliks parama, o ne taps teisiniu galvos skausmu.
